- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-834-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18062-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyrius, PLUSPLUS CAPITAL AS, „B2 Impact“, "Miesto gijos", Prime Leasing, UAB "Šeili"
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, PlusPlus Capital AS, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, akcinė bendrovė „Miesto gijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Prime Leasing“, uždaroji akcinė bendrovė „Šeili“, antstolis G. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Pareiškėjas L. S. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio G. P. 2026 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas nekilnojamojo turto – buto, esančio . (duomenys neskelbtini), dalies varžytynes Nr. . (duomenys neskelbtini), uždraudžiant vykdyti bet kokius tolimesnius vykdymo veiksmus šiose varžytynėse, iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės ir priimtas galutinis teismo sprendimas. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis G. P. vykdo vykdomąsias bylas pareiškėjo atžvilgiu. 2026 m. liepos 10 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. . (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patvarkymas), kuriuo nuo 2026 m. liepos 10 d. 10 valandos 36 minučių specialioje interneto svetainėje adresu www.evarzytynes.lt paskelbė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto –areštuoto buto, esančio . (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), . (duomenys neskelbtini) dalies (toliau – ir Butas), varžytynes Nr. . (duomenys neskelbtini), jų trukmė – 30 dienų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Patvarkymu, tą pačią dieną pateikė antstoliui skundą, prašydamas panaikinti Patvarkymą, įpareigoti antstolį nukreipti išieškojimą pirma į pareiškėjui priklausantį turtą (duomenys neskelbtini) bei skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolis, priimdamas Patvarkymą, pažeidė imperatyvią CPK 664 straipsnio nuostatą, kurioje nurodyta eilė, pagal kurią turi būti vykdomas išieškojimas iš fizinio asmens. Antstolis nukreipė išieškojimą į vienintelį pareiškėjo gyvenamąjį būstą, nors pareiškėjas nuosavybės teise turi kitą nekilnojamąjį turtą – vertingą namo dalį bei kitus inžinierinius statinius (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo būsto realizavimas yra kraštutinė priemonė, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) esantys pastatai nėra pareiškėjo gyvenamasis būstas, todėl šis pareiškėjo turtas turėjo būti vertinamas ir parduodamas pirmiausia. Pareiškėjo teigimu, jo vertė yra pakankama kreditorių reikalavimams tenkinti. Mini, kad Butas yra vienintelė pareiškėjo gyvenamoji vieta, ten jis kartu su savo šeima yra įregistruoti ir faktiškai gyvena visą savo gyvenimą. Pareiškėjas 2026 m. birželio 18 d. taip pat buvo pateikęs antstoliui prašymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir išieškojimo eilės tvarkos nustatymo. Jame prašė, kad antstolis atidėtų varžytynių skelbimą iki 2026 m. liepos 17 d. tam, kad pareiškėjas galėtų pilnai suderinti tikslų skolos likutį su antstolio kontora ir galėtų pilnai atsiskaityti. Skolai padengti pareiškėjas pinigų būtų gavęs pagal paskolos sutartį iš fizinio asmens. Argumentuodamas laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą pareiškėjas teigė, kad egzistuoja grėsmė, jog turtas bus realizuotas tretiesiems asmenims iki kol bus pilnai išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Elektroninės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) jau prasidėjo. Butą pardavus, padariniai taps negrįžtami. Tokiu atveju teismo sprendimas praras visą prasmę, nes Butas jau bus trečiųjų asmenų nuosavybėje. Pareiškėjo manymu, vykdymo veiksmų sustabdymas trumpam laikui nepadarys žalos išieškotojams, nes pareiškėjas nuosavybės teise turi turtą (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo L. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, skundą grįsdamas aplinkybe, kad jo kito turto pakaktų antstolio iš pareiškėjo išieškomoms skoloms išieškoti, skunde taip ir nenurodė, kokia yra iš pareiškėjo antstolio išieškoma bendra skolos suma visose vykdomosiose bylose. Taip pat pareiškėjas skunde nenurodė, kokia yra pareiškėjo nuosavybės teise valdomo kito nekilnojamojo turto rinkos vertė, kurią jis įvardina kaip reikšmingą (vertingą). Nesant pateiktų duomenų apie šias bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, įrodymų joms pagrįsti, teismas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų nepripažino tikėtinai pagrįstu. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad teismo skaičiavimu iš Patvarkyme esančių duomenų galima vertinti, jog skolų suma siekia 30 637,84 Eur, o antstolio jau nustatyta pareiškėjui priklausančio Buto rinkos vertė – 29 600 Eur. Duomenų, kokia yra pareiškėjo nurodomo kaip turimo kito nekilnojamojo turto vertė, nei Patvarkyme, nei kituose prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pridėtuose dokumentuose nėra. Teismas, patikrinęs viešus duomenis apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, nustatė, kad pagal juos pareiškėjui priklausančios gyvenamojo namo vertė tesiekia 11 700 Eur, kas paneigia pareiškėjo argumentus, kad pastarojo turto pakaktų visoms jo turimoms skoloms padengti. Todėl vien tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, kaip nepagrįstą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio G. P. vykdomojoje byloje vykdomas Buto varžytynes iki galutinio teismo sprendimo skunde dėl antstolio veiksmų priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes sprendė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų apie kito turto vertės pakankamumą skoloms išieškoti, nors pareiga tinkamai nustatyti turto vertę kyla būtent antstoliui.
Šiuo atveju antstolis, priimdamas patvarkymą nukreipti išieškojimą į vienintelį gyvenamąjį būstą, neatliko individualaus turto (duomenys neskelbtini) vertinimo, taip pažeisdamas pareigą išsiaiškinti tikrąją rinkos vertę prieš nukreipdamas išieškojimą į paskesnės eilės turtą.
Apelianto vertinimu, būtinumas teikti papildomus duomenis apie rinkos kainas iškilo tik gavus skundžiamą teismo nutartį, kurioje teismas rėmėsi vien aklu masiniu vertinimu. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teikia išrašą iš nekilnojamojo turto portalo, kurio duomenys rodo, jog nors (duomenys neskelbtini) miestelyje parduodamų namų pasiūla yra itin ribota, rinkos kainos čia yra aukštos ir siekia 1912 Eur/m².
Šiuo atveju Registrų centro masinio turto vertinimo duomenys dėl (duomenys neskelbtini) esančio pareiškėjo turto (11 700 Eur) neatspindi realaus šios vietovės nekilnojamojo turto kainų lygio. Kadangi turtas (duomenys neskelbtini) gali turėti gerokai didesnę vertę, antstolis privalėjo atlikti individualų vertinimą.
Šalies argumentai
Apeliantas pabrėžia, jog antstolis patvarkyme nurodė, kad turtas (duomenys neskelbtini) nebuvo vertinamas siekiant sumažinti vertinimo kaštus išieškotojui. Tačiau pagal vykdymo proceso taisykles visos turto vertinimo išlaidos galutinai tenka skolininkui (priskaičiuojamos prie vykdymo išlaidų). Išieškotojas patiria tik laikinus kaštus, kurie jam vėliau atlyginami. Todėl nežymus vertinimo kaštų skirtumas negali būti teisinis pagrindas pažeisti imperatyvų CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo eiliškumą ir atimti iš žmogaus vienintelį gyvenamąjį būstą
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad vykdomoji byla antstolio kontoroje vykdoma nuo 2022 m. kovo 9 d., o pareiškėjas skolos geranoriškai nemoka.
Pagal Antstolio 2026 m. liepos 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose skolos siekia daugiau nei 32 000 Eur. Turto dalis, esanti (duomenys neskelbtini) sudaro tik (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas minėtu adresu pareiškėjui nepriklauso, kas minėtą turtą daro nelikvidžiu ir sunkiai realizuojamu.
Be kita ko, pagal turto vertę, nurodomą Registrų centre (t. y. 11 700 Eur), kuri dažnai yra artima realiai turto vertei, akivaizdu, kad turto neužtektų išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl nėra privaloma skirti minėto turto individualaus vertinimo, jeigu nėra planuojamas šio turto realizavimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime pabrėžiama kad iki šiol pareiškėjas, bandydamas įrodyti aukštą turto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), vertę pats nepateikė nei antstoliui, nei kreditoriui turto vertinimo.
Negana to, pareiškėjo pateiktas skelbimas visiškai neatitinka jo turimo nekilnojamojo turto būklės ir negali būti lyginamas tarpusavyje. Pareiškėjui priklauso tik (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo ir inžinerinių tinklų dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas minėtu adresu nepriklauso pareiškėjui.
Pareiškėjo pateiktame nekilnojamojo turto skelbime parduodamas namas yra 2021 metų statybos su 6 arų sklypu, parduodamas pilnai įrengtas su baldais ir buitine technika, kai tuo tarpu pareiškėjo turimas turtas yra 1973 metų statybos, žemės sklypas pareiškėjui nepriklauso, o taip pat tai, kaip nurodo pats pareiškėjas, yra negyvenamas.
Pareiškėjo turto dalis, t. y. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. . (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), be žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), realizavimas sunkiai įsivaizduojamas, tokia nežymi turto dalis yra nepatraukli būsimam pirkėjui, todėl minėtas turtas nėra likvidus. Antstolis ne tik kad siekia sumažinti vertinimo kaštus išieškotojui, tačiau siekia ir nedidinti vykdymo išlaidų skolininkui, atliekant pareiškėjui priklausančios turto dalies vertinimą, bei skelbiant nelikvidaus turto vienas po kitų varžytynes.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat pažymima, jog net ir pardavus iš varžytynių turtą, dėl kurio pardavimo pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjo šeimai vis dar priklausys kita dalis parduodamo iš varžytynių turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n s t a t u o j a:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas L. S. kartu su atskiruoju skundu pateikia nekilnojamojo turto svetainėje esančio skelbimo duomenis apie (duomenys neskelbtini)parduodamą mūrinį namą, nurodydamas, jog iš šio skelbimo turinio matyti, kad nekilnojamojo turto kainos (duomenys neskelbtini)siekia beveik 2 tūkstančius eurų už kvadratinį metrą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas naujų įrodymų priėmimo klausimą, pažymi, jog šiuo atveju nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad pareiškėjas šiuos įrodymus teikė pirmosios instancijos teismui, o teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, taip pat nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad šių įrodymų apeliantas negalėjo pateikti anksčiau. Taigi, objektyvių ir CPK 314 straipsnyje numatytų aplinkybių, leidžiančių pagrįsti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme nėra. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad pareiškėjo pateikiami duomenys yra prieinami viešojoje erdvėje bei neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (reikšmingai skiriasi apelianto nurodomo ir jam priklausančio nekilnojamojo turto būklė, statybos metai, apimtis ir sudėtis) apeliacinės instancijos teismas atsisako priimi apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas L. S. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio G. P. 2026 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)pradėtas nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant vykdyti bet kokius tolimesnius vykdymo veiksmus šiose varžytynėse, iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės ir priimtas galutinis teismo sprendimas.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas jokių įrodymų ar konkrečių duomenų, susijusių su kito jam priklausančio turto verte bei jos pakankamumu susidariusioms skolos padengti, neteikė.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo iniciatyva tikrino viešus duomenis apie pareiškėjo nurodomo turto (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) rinkos vertę ir, atsižvelgdamas į pareiškėjui priklausančią šio turto dalį ((duomenys neskelbtini)), nustatė, kad pareiškėjui priklausančios turto dalies vertė nėra pakankama susidariusioms skoloms padengti.
Žemesnės instancijos teismas
Atskiruoju skundu pareiškėjas teigia, jog valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenys, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas nėra tikslūs, kadangi neatspindi rinkos vertės.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo L. S. skundą dėl antstolio veiksmų, sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais ir daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Vertinant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus pirmiausia pažymėtina tai, kad išties vykdymo procesas pasižymi specifiniu reglamentavimu (CPK 583 straipsnis), o skundai dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), tačiau, priešingai nei tvirtina apeliantas, asmens, kuris reiškia prašymą ar teigia, bendroji įrodinėjimo pareiga išlieka. CPK 643 straipsnyje įtvirtintos skolininko teisės, tarp kurių yra ir teisė ginčyti turto įkainojimą, reikšti prašymus bei apskųsti antstolio veiksmus, o taip pat ir CPK 644 straipsnyje numatyta pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga, sudaro pagrindą spręsti, jog egzistuojantis teisinis reglamentavimas neeliminuoja skolininko pareigos įrodinėti aplinkybes, kurias jis teigia, o taip pat pagrįsti teikiamus prašymus ar skundus.
Taigi pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pareigą pagrįsti savo prašymą bei teikti įrodymus, dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skundas nebuvo pagrįstas įrodymais.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra aktualūs tokie principai kaip ekonomiškumas bei proporcingumas, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas, todėl bet kurios laikinosios apsaugos priemonės, taip pat ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taikymas, galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad nesustabdžius išieškojimo ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018). Šis institutas negali būti naudojamas nei kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo (vykdomojo rašto) vykdymo privalomumo principas.
Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų, kuriuos rinko pirmosios instancijos teismas, matyti, jog gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 53 700 Eur, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 553 Eur. Pareiškėjui priklauso tik (duomenys neskelbtini) dalys šio nekilnojamojo turto, kas sudaro apie 6 100 Eur.
Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma ir tuo atveju, jeigu pirmesnės eilės turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis).
Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, o apeliantui to neginčijus ir neteikus priešingų duomenų, jog pareiškėjo skolos likutis pagal vykdomas vykdomąsias bylas siekia daugiau nei 30 tūkstančių eurų, kas gerokai viršija pareiškėjo nurodomo kito nekilnojamojo turto rinko vertę, aplinkybė, jog pareiškėjas turi kito turto, kuris yra pirmesnėje išieškojimo eilėje, nesudaro pagrindo vertinti, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus.
Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmesnėje eilėje esančio ir pirmiau aptarto pareiškėjui priklausančio turto realizavimas bei likvidumas yra sudėtingi. Pareiškėjui priklausanti dalis yra nedidelė ((duomenys neskelbtini), kas sudaro kiek daugiau nei 10 procentų turto), be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, pareiškėjui priklauso tik dalies šiuo adresu esančių pastatų bei statinių dalis, o priklausančio nekilnojamojo turto objekto bendras plotas yra 164,22 kv. m, kas pareiškėjo atveju nesudaro nė 20 kv. m. Kiti inžineriniai statiniai yra šulinys, lauko tualetas ir tvoros, kas taip pat neleidžia spręsti, jog tokių objektų realizavimas yra aktualus.
Remdamasi byloje esančiais ir pirmiau aptartais duomenimis apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atskirojo skundo argumentus, susijusius su nekilnojamojo turto rinkos vertės skirtumu nuo Nekilnojamojo turto registro duomenų, kadangi pareiškėjas neteikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių spręsti, kad aptariamo turto, kurio (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui, rinkos kaina yra gerokai didesnė ir yra pakankama susidariusios skolos padengimui.
Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo L. S. 2026 m. liepos 10 d. skundo dėl antstolio G. P. veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2026 m. liepos 10 d. patvarkymą Nr. . (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto – buto ((duomenys neskelbtini) dalies), esančio . (duomenys neskelbtini), varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) skelbimo bei įpareigoti antstolį nukreipti išieškojimą pirmiau į skolininkui priklausantį turtą (duomenys neskelbtini) ir įmonės akcijas, netenkino. Taigi šiuo metu pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, dėl kurių jis ir buvo teikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra išnagrinėtas, teismo nutartis įsiteisėjo 2026 m. rugsėjo 16 d. Tai sudaro pagrindą spręsti, jog šiuo metu pareiškėjo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra aktualus ir tikslingas.
Įvertinęs pirmiau išdėstytų teisės aktų nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, taip pat atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.