Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Jankausko, Valdo Petro Meidaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 (toliau ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda ir KAL1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

KAL1 nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, pasigamino du civilinėje apyvartoje draudžiamus šaudyti tinkamus savadarbius šaunamuosius ginklus, kurių vienas pritaikytas šaudyti 16 kalibro, kitas – 12 kalibro medžiokliniais šoviniais, juos bei nenustatytu laiku įsigytus du - 16 ir 12 kalibro pramoninės gamybos medžioklinius šovinius laikė savo sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytu laiku savadarbius šaunamuosius ginklus bei šovinius nusigabeno į netoli sodybos esantį (duomenys neskelbtini) mišką, esantį į pietryčius nuo (duomenys neskelbtini), įsmeigdamas į žemę metalinį strypą ir įtempdamas trosą, o jo laisvus galus pritvirtindamas prie savadarbių šaunamųjų ginklų skiltuvų 2 rankenėlių, dėl ko užkliudžius atotampą buvo inicijuoti du šūviai, juos panaudojo, kol (duomenys neskelbtini) savadarbiai šaunamieji ginklai bei likusios panaudotos šovinių dalys - tūtelės, buvo surasti ir paimti Gyvosios gamtos apsaugos departamento specialistų ir policijos pareigūnų.

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog KAL1 padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, todėl prašoma jį išteisinti. Nuteistasis KAL1 tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, laikėsi pozicijos, jog jis niekada jokių ginklų ar į juos panašių daiktų negamino, nelaikė jų savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten nenaudojo jų laukiniams gyvūnams medžioti. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su KAL1 paskirta arešto bausme ir prašoma jos vykdymą atidėti, motyvuojant tuo, jog apeliantas neturėtų kam palikti ūkio priežiūros.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos įrodymus ir, vadovaudamasis jų visuma, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo KAL1 kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju, esminiai argumentai, darant išvadą apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo KAL1 veiksmuose, buvimą, yra tai, jog byloje buvo surinkta objektyvių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, patvirtinanti KAL1 kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Su šia išvada sutinka ir Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Nagrinėjamoje situacijoje reikšmingi yra gamtos apsaugos specialistų LUD1 ir LUD1 parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 61-62; 68-70), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 108-111; 116-117). Šie liudytojai parodė, jog (duomenys neskelbtini), tikrinant gautą informaciją apie nelegaliai sumedžioto laukinio žvėries kailį, esantį (duomenys neskelbtini) teritorijoje, eidami į (duomenys neskelbtini) mišką, aptiko žalios spalvos metalo konstrukciją ir suprato, kad tai yra savadarbis šaunamasis įrenginys, kuris suveikia einant taku ir užkliudant metalinę vielą; šalia medinės konstrukcijos buvo žvejybinis skritulys, šalia jo, 4 m atstumu, buvo raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują; paėję toliau, rado žvėries dorojimo vietą, pirmamečio šerno kailį, ant medžio pririštą virvę, kuri buvo naudota gyvūnui doroti, tuščią cigarečių „NZ Gold“ pakelį ir cigaretės nuorūką; šios aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiais daiktų apžiūros protokolu, fotolentele (1 t.. b. l. 20-23; 25-49). (duomenys neskelbtini) specialisto išvada nustatyta, jog įvykio vietoje rasti į šaunamuosius ginklus panašūs objektai yra šaudyti tinkami savadarbiai šaunamieji ginklai, pritaikyti šaudyti 16 ir 12 kalibro medžiokliniais šoviniais (1 t., b. l. 122-133).

Toliau analizuojant byloje esančius duomenis, aktualu tai, kad atlikus kratą KAL1 gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas stalviršis, suteptas raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Šią aplinkybę apklausta teisme patvirtino ir kratos metu dalyvavusi policijos pareigūnė LUD3, nurodydama, jog kraujo dėmės, jos manymu, buvo pakankamai šviežios (2 t., b. l. 108-111). Pats KAL1 nurodė, kad ant šio stalviršio doroja kiaules. Atliktas gyvūninės kilmės mėginio – nuoplovų, molekulinės analizės tyrimas patvirtino, jog ant KAL1 gyvenamojoje vietoje rasto stalviršio rastas kraujas yra briedžio (1 t., b. l. 192). Pastebėtina, kad tokių duomenų, jog KAL1 būtų oficialus ir teisėtai medžiojantis medžiotojas, byloje nėra, to nenurodė ir pats KAL1, iš kur atsirado briedžio kraujas ant jo gyvenamojoje vietoje esančio stalviršio, negalėjo tiksliai pasakyti ir tvirtino to nežinantis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė leidžia teigti, jog KAL1 parodymai ir kaltės neigimas yra tik jo gynybinė versija.

Nors KAL1 tvirtino, kad nežino, kas pagamino įvykio vietoje rastus savadarbius šaunamuosius ginklus, o kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rasti daiktai galėjo priklausyti jo broliui S. U., kuris ankščiau gyveno sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), kitus rastus daiktus, tokius kaip laukinių gyvūnų kaulai, galėjo sunešti jam priklausantys šunys, tačiau šių nuteistojo argumentų laikyti pagrįstais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, nes tokių parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Priešingai aukščiau paminėti bylos įrodymai KAL1 parodymus paneigia. Be to, teisme apklaustas KAL1 brolio S. U. sūnus LUD4 parodė, jog, jo žiniomis, tėtis gyveno šioje sodyboje tik kelis mėnesius, prieš 32 metus (2 t., b. l. 187). Pritartina ir Skundžiamame nuosprendyje nurodytiems argumentams, kad nuteistojo KAL1 brolis, kuris KAL1 teigimu gyveno aptariamoje sodyboje, mirė (duomenys neskelbtini) metais, t. y. prieš 27 metus, todėl KAL1 iškelta versija, kad daiktai, rasti jo gyvenamojoje vietoje, priklausė jo broliui, vertintina kaip nelogiška, o jei jie ir priklausė jo broliui, tai nepaneigia fakto, kad savadarbių šaunamųjų ginklų gamybai juos panaudojo KAL1. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad daiktus (laukinių gyvūnų kaulus) iš lauko sunešė nuteistajam KAL1 priklausantys šunys, taip pat vertintina kaip nelogiška ir laikytina nuteistojo KAL1 gynybine versija.

Nors KAL1 neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog prieš tai paminėti įrodymai, nors jie ir netiesioginiai, sudaro nuoseklią nenutrūkstamą grandinę, leidžiančią tvirtinti, jog savadarbiai šaunamieji ginklai buvo pagaminti, kartu su medžiokliniais šoviniais laikyti, gabenti ir panaudoti būtent nuteistasis KAL1. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų LUD1 ir LUD1, LUD3, S. U. parodymus, juos gretino tarpusavyje ir su daiktų apžiūros protokoluose, kratos protokole, specialistų išvadose, kurios buvo atliktos net kelios, užfiksuotais duomenimis, bei kitais rašytiniais įrodymais ir tinkamai sprendė, kad šių įrodymų visuma patvirtina, kad KAL1 padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai, neturėdamas leidimo, pasigamino du civilinėje apyvartoje draudžiamus šaudyti tinkamus savadarbius šaunamuosius ginklus, kurių vienas pritaikytas šaudyti 16 kalibro, kitas – 12 kalibro medžiokliniais šoviniais, juos bei nenustatytu laiku įsigytus du – 16 ir 12 kalibro pramoninės gamybos medžioklinius šovinius laikė savo sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytu laiku savadarbius šaunamuosius ginklus bei šovinius nusigabeno į netoli sodybos esantį (duomenys neskelbtini) mišką, esantį į pietryčius nuo (duomenys neskelbtini), įsmeigdamas į žemę metalinį strypą ir įtempdamas trosą, o jo laisvus galus pritvirtindamas prie savadarbių šaunamųjų ginklų skiltuvų 2 rankenėlių, dėl ko užkliudžius atotampą buvo inicijuoti du šūviai, juos panaudojo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi Skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, ištyrė baudžiamojoje byloje esančius paminėtus duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais, patvirtinančiais KAL1 kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios veikos pavojingumas ir pobūdis lėmė baudžiamosios atsakomybės taikymo būtinybę, nes egzistuoja nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. KAL1 pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Apeliantas skundu prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuteistajam KAL1, nėra.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas KAL1 už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skyrė bausmę – areštą 60 parų, nustatant šios bausmės dydį neženkliai didesnį nei įstatymo nustatytas šios bausmės už nusikaltimą vidurkis (BK 49 straipsnis), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir skyrė galutinę subendrintą bausmę - areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

KAL1 nuteistas už vieną nusikaltimą (BK 253 straipsnio 1 dalis), kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato bausmes – baudą, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę KAL1, atsižvelgė į tai, jog jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, KAL1 padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą sumedžioti laukinius gyvūnus. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad KAL1 veikė itin pavojingai ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių nusikalstamos veikos padarinių, įvertintina ir KAL1 asmenybė: teistas, už paskutinį įvykdytą nusikaltimą paskirtos baudos nesumokėjęs, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (t. 2, b. 1. 45-49, 61), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, paskirtos administracinės baudos taip pat nesumokėjęs (t. 2, b. 1. 62-65), charakterizuojamas iš esmės neigiamai, todėl skyrė griežtesnę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos nuteistąjį KAL1 charakterizuojančios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad nuteistajam bausmė tinkamai individualizuota. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, KAL1 asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus bei parinko ir paskyrė KAL1 bausmę už minėtos nusikalstamos veikos padarymą, nustatė jos dydį, bausmė yra tinkamai individualizuota. KAL1 padaryta nusikalstama veika yra itin pavojinga, kėlusi pavojų ne tik gyvūnų, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Teisėjų kolegija sutinka su Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog KAL1 paskirta bausmė vykdytina realiai, nes nėra pagrindo jos vykdymą atidėti (BK 75 straipsnio 5 dalis), kadangi nuteistojo asmenybė, o taip pat ir aplinkybės, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, leidžia teigti, kad atidėjus nuteistajam KAL1 paskirtos arešto bausmės vykdymą, tokia priemonė nebus veiksminga bausmės tikslams pasiekti (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir šioje dalyje dėl bausmės skyrimo.

Dėl nuteistojo skundo argumento, jog, atlikdamas arešto bausmę, neturės kam palikti ūkio priežiūros, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 344 straipsnyje nurodyta, jog nuosprendį vykdyti pateikiantis teismas, jeigu tai nebuvo padaryta anksčiau, privalo imtis priemonių nuteistojo būstui ir kitokiam turtui išsaugoti. Dėl to teismas, pateikdamas nuosprendį vykdyti, tuo pat metu siunčia rašytinį pavedimą turto buvimo vietos savivaldybės vykdomajai institucijai ir apie tai praneša nuteistajam.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. birželio 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas ir apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam KAL1 pagal (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidų suma yra 197,66 Eur (3 t., b. l. 36-38). Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Duomenų apie nuteistojo finansinę padėtį byloje nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apie nuteistojo KAL1 turtinę padėtį, yra nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo KAL1 nepriteisti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.