Panevėžio apygardos teismo nutartis

| Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-958/2026 Teisminio sprendimo Nr. 1-02-5-00122-2025-2

(S) | Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-958/2026 Teisminio sprendimo Nr. 1-02-5-00122-2025-2

| Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-958/2026 Teisminio sprendimo Nr. 1-02-5-00122-2025-2

2026 m. spalio 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainos Vaidachavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo B. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir B. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių. B. S. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

B. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4- 200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ su pakeitimais (suvestinė redakcija nuo 2021 m. rugsėjo 10 d.) 3 punkto 3.1, 3.2, 3.1.1 papunkčių reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, kontrabandinius tabako gaminius, 4 p. 4.1.2 papunkčio reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, įvežtus į Lietuvos Respubliką, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 2025 m. gruodžio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 9 d., įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuris žemiau nurodytas cigaretes atvežė adresu (duomenys neskelbtini), jas susidėjo po lova ir į spintą, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 250 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir 4 193 pakelių cigarečių „Minsk City QS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė, apskaičiuota į muitinę vertę, įskaitant privalomus mokesčius, viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos ir sudaro 23 076,8 Eur sumą, iki kol 2025 m. gruodžio 9 d. apie 21.18 val., kratos metu jos buvo rastos ir paimtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais B. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (nuosprendžio) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis B. S. neginčija savo kaltės ir veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme. Apeliantas mano, kad jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį arba paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo B. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir negali būti laikoma per griežta, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba skirti švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą nėra teisinio pagrindo.

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti paskirta bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Individualizuodamas B. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą. Atsižvelgė į tai, kad B. S. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo asmenybę vertino itin neigiamai – praeityje teistas 14 kartų, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtos 96 MGL (4800 Eur) baudos sumokėjęs nebuvo. Ypatingas dėmesys skirtas tam, kad šioje byloje inkriminuojamą veiką nuteistasis padarė iki 2025 m. gruodžio 9 d., tai yra praėjus vos šešiems mėnesiams po to, kai 2025 m. gegužės 28 d. buvo paleistas į laisvę, atlikęs jam anksčiau teismo paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Aptartos aplinkybės rodo nuteistojo sąmoningai pasirinktą elgesio modelį ir ryžtą gauti turtinės naudos nusikalstamu būdu. Kadangi tyčinis nusikaltimas padarytas esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, teismas pagrįstai B. S. pripažino recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino jo kaltės prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančia – nusikaltimo padarymą bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertino B. S. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apie tai, kad jis yra vedęs, dirba įmonės direktoriumi, siekia išlaikyti darbo vietas, turi turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims ir vienas išlaiko šeimą, kurioje žmona nedirba, o augantis aštuonerių metų vaikas turi negalią, reikalaujančią nuolatinės priežiūros ir vežiojimo į reabilitaciją. Aptartų aplinkybių visuma – B. S. padarytos veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, kaltės rūšis ir forma, taip pat nustatytos jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės ir kt. – leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus terminuotą laisvės atėmimą. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių nuteistojo šeimine bei socialine padėtimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės egzistavo dar iki nusikalstamos veikos padarymo. Sąmoningai pasirinkęs nusikalstamo elgesio modelį, B. S. privalo prisiimti atsakomybę tiek už savo teisių suvaržymus, tiek už jo šeimai neišvengiamai kylančius neigiamus padarinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmės dydis – vieneri metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo – yra ženkliai mažesnis už straipsnio sankcijoje nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Šią bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnyje numatyta tvarka, todėl galutinė B. S. nustatyta 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Apeliaciniame skunde B. S. prašo skirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau bausmės vykdymas pagal šio straipsnio nuostatas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Šiuo atveju nuteistojo sistemingas tyčinių nusikaltimų darymas bei anksčiau teismo jau ne kartą taikytas, bet nepasiteisinęs bausmės vykdymo atidėjimas pašalina bet kokias prielaidas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti dar kartą taikant BK 75 straipsnį ir atidedant jos vykdymą bei paskiriant apelianto skunde nurodytus jo pageidaujamus įpareigojimus. Suprantama, kad nuteistasis siekia patirti kuo švelnesnius savo neteisėto elgesio padarinius, tačiau visuomenės interesas užtikrinti teisingumą ir pasiekti bausmės tikslus nusveria asmeninius kaltininko lūkesčius. Todėl apeliacinio skundo prašymas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos vykdymo atidėjimą, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.