Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas I. T., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jūros smeltė“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. Ž., dėl paskolos sutarties kvalifikavimo lombardo sutartimi ir delspinigių dydžio nuginčijimo bei prievolės pripažinimo pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Esant tokiam ginčui, reikalavimas prieš kreipiantis į teismą papildomai pateikti atsakovei pasiūlymą pakeisti sutartį nebeatitiko ir nebeatitinka CK 6.223 straipsnio 3 dalies paskirties, juo labiau kad pirmosios instancijos teismui atsakovės pateiktame atsiliepime į ieškinį yra išreikštas kategoriškas nesutikimas su ieškiniu ir visais jame pareikštais reikalavimais.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, formaliai pritaikęs CK 6.223 straipsnio 3 dalį, nesukūrė prielaidų ginčui išspręsti, bet priešingai – paliko jį neišnagrinėtą pačiame jo pike, kai tarp šalių jau buvo susiformavęs akivaizdus ir realus konfliktas dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų. Toks proceso rezultatas neatitinka nei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, nei teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

Atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovė, pasinaudodama ieškovės pasitikėjimu, teisiniu neišmanymu ir sudėtinga finansine padėtimi, parengė ir pasiūlė pasirašyti sutartį, kuri formaliai buvo įvardyta paskolos sutartimi, tačiau savo ekonominiu turiniu ir faktiniu vykdymo mechanizmu atitiko lombardo veiklai būdingus teisinius santykius. Būtent dėl šios priežasties ieškovė prašė teismo nustatyti tikrąją šalių teisinių santykių kvalifikaciją, įvertinti sutarties sąlygų teisėtumą bei išspręsti kitus iš šio ginčo kylančius reikalavimus.

Kartu apeliantė pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nagrinėjamu atveju buvo taikytina CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra, šiuo atskiruoju skundu ieškovė kartu pateikia atsakovei aiškų ir nedviprasmišką reikalavimą taikiai išspręsti ginčą, t. y.: atsisakyti remtis 2023 m. liepos 4 d. sudaryta sutartimi kaip paskolos sutartimi ir pripažinti tikrąją šalių teisinių santykių prigimtį; nedelsiant atšaukti antstoliui pateiktą vykdomąjį įrašą ir nutraukti priverstinį vykdymą; grąžinti ieškovei jai priklausantį užstatui perduotą turtą.

Atsakovė eilę kartų siekė taikios ir geranoriškos komunikacijos su ieškove, tačiau pastaroji jos visokeriopai vengė, todėl atsakovė ir ėmėsi kraštutinės priemonės – priverstinio skolos išieškojimo. Šiuo atveju ieškovė, suėjus paskolos grąžinimo terminui, galėjo kreiptis į atsakovę net ir tada, kai jau buvo pradėta vykdomoji byla, nes šalys ir vykdymo proceso metu gali sudaryti taikos sutartį.

Atsakovės vertinimu, ieškovė iš esmės pripažino skundžiamos nutarties teisėtumą ir siekia įvykdyti CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikalavimą, nes nurodė, jog atskiruoju skundu ieškovė kartu pateikia atsakovei aiškų ir nedviprasmišką reikalavimą taikiai išspręsti ginčą, taip pat po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išsiuntė atsakovei raštą dėl sutarties keitimo.

Atsakovė pažymi, jog toks pavėluotas rašto dėl sutarties pakeitimo išsiuntimas nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi ieškovės atlikti veiksmai neegzistavo pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, kurios metu joks ieškovės reikalavimas ar pasiūlymas atsakovei siųstas nebuvo.

Papildomai atsakovė pabrėžia, jog ieškovės po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo siųstas raštas nelaikytinas tinkamai ieškovės pasirašytu (bent vienu iš teisės aktų leistinų būdų) ir teisines pasekmes sukuriančiu dokumentu.

Be to, ieškovės atskirasis skundas grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis ir naujais rašytiniais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, o tai prieštarauja (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatoms, taip pat formuluojami nauji reikalavimai, kurie nebuvo reikšti pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikia eilę dokumentų, susijusių su vykstančiu savarankišku teisminiu procesu dėl antstolio veiksmų teisėtumo, kuriame UAB „Jūros smeltė“ ir antstolis teikė procesinius dokumentus, taip pat atsakovės atsakymą į ieškovės reikalavimą dėl sutarties pakeitimo. Įvertinęs pridedamų prijungti dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pateikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama civiline byla (dokumentai, susiję su kitu teisminiu procesu, vykstančiu dėl antstolio veiksmų) ar kad pateikiami nauji įrodymai pagrindžia aplinkybes, dėl kurių tarp šalių kyla ginčas (ieškovės 2026 m. liepos 3 d. reikalavimas dėl sutarties pakeitimo, adresuotas atsakovei). Pastebėtina, jog aplinkybę, kad ieškovė skundžiamos nutarties priėmimo dieną išsiuntė atsakovei reikalavimą dėl sutarties pakeitimo, atsakovė nurodo bei pripažįsta atsiliepime į atskirąjį skundą, o vykstantis savarankiškas teisminis procesas dėl antstolio veiksmų, kuriame UAB „Jūros smeltė“ teikė skundą bei paaiškinimus, nėra susijęs su ikiteisminės tvarkos, numatytos CK 6.223 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimu būtent šioje civilinėje byloje sprendžiant ieškinio palikimo nenagrinėtu teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Vertinant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, jog nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali ir pamatinė teisė, savaime tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, yra būtina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausias teismas 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

Reikalavimai, kurių turi būti laikomasi inicijuojant civilinę bylą teisme, yra išdėstyti P. P. CPK nuostatas, asmuo, siekiantis savo galbūt pažeistų teisių gynybos, turi pateikti teismui teisės aktų reikalavimus atitinkantį ieškinį ir sumokėti už jį nustatyto dydžio žyminį mokestį ((duomenys neskelbtini) straipsnis), ieškinys turi būti paduotas teismui pagal CPK IV skyriuje išdėstytas taisykles kompetentingam nagrinėti konkretų ginčą, įstatyme nustatytais atvejais ieškinį teikiantis asmuo prieš kreipdamasis į teismą privalo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kt. Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų bei sąlygų, jo galbūt pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad civilinis procesas pagal apeliantės ieškinį negali būti tęsiamas, nes ieškovė nesilaikė inicijuojamo pobūdžio bylų kategorijai CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

CK 6.223 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nurodytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

Lietuvos Aukščiausias teismas praktikoje išaiškinta, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta ikiteisminio ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka yra privaloma, o aptartos materialiosios teisės normų nustatytos procedūros tikslas – ne tik informuoti kitą šalį apie sutarties šalies siekį pakeisti sutarties sąlygas, bet ir suteikti galimybę sutarties šalims derybų keliu susitarti dėl jų, išvengiant kreipimosi į teismą (Lietuvos Aukščiausias teismas 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006, 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020, 44 punktas).

Kartu apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog CK 6.223 straipsnio 3 dalies nuostatos išties nenumato teismo diskrecijos teisės nesilaikyti tokio reikalavimo ar interpretuoti galimą kitos šalies, kuriai turi būti teikiamas pasiūlymas, nuomonę. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirojo skundo argumentai, jog egzistuoja materialusis ginčas tarp šalių, šis ginčas buvo galutinai susiformavęs dar iki kreipimosi į teismą, o pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino faktinės situacijos, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčas dėl to, kad iki ieškinio padavimo pirmosios instancijos teismui ieškovė nebuvo kreipusis į atsakovę CK 6.223 straipsnio 3 dalies tvarka ir pirmosios instancijos teismui neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokį ieškovės kreipimąsi. Šią išvadą papildomai pagrindžia ir byloje esantys duomenys apie tai, kad tik skundžiamos nutarties priėmimo dieną ieškovė išsiuntė atsakovei reikalavimą dėl sutarties pakeitimo. Tokia faktinė situacija, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu ieškovė buvo įgyvendinusi CK 6.223 straipsnio 3 dalyje numatytą tvarką.

Pastebėtina, jog aplinkybės, įvykusios po skundžiamos nutarties priėmimo bei sąlygotos valinio ieškovės veiksmo įgyvendinant CK 6.223 straipsnio 3 dalyje numatytą tvarką, šuo atveju patvirtina, jog ieškovė, teikdama ieškinį, nebuvo pasinaudojusi aptariama ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti priešingų išvadų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacija pasižymi būtent skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo metu egzistavusių faktų ir duomenų vertinimu.

Šiuo atveju po skundžiamos nutarties priėmimo ieškovės atlikti veiksmai, nėra pagrindas pripažinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė neturėtų būti siejama su aplinkybėmis, kurios priimant procesinį sprendimą dar neegzistavo, tačiau atsirado po teismo procesinio sprendimo priėmimo šaliai vykdant teismo nurodytus, tačiau iki tol neatliktus, veiksmus.

Vertinant kitus ieškovės atskirajame skunde nurodytus argumentus pastebėtina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo spręsti ieškovės dėstomo materialinio ginčo aspektai, kadangi teismas vertino tik neteisminės tvarkos įgyvendinimo klausimą. Ieškovės reikalavimų turinys bei jų pagrįstumas yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalis, todėl šie klausimai, taikant (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktą negalėjo būti analizuojami bei vertinami.

Kadangi pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tai sudaro pagrindą atmesti atskirojo skundo argumentus, susijusius su ieškovės prašymu vertinti, jog atskiruoju skundu atsakovei yra pateikiamas aiškus ir nedviprasmiškas reikalavimas dėl sutarties pakeitimo. Negana to, toks ieškovės reikalavimas peržengia civilinės bylos teisminio nagrinėjimo ribas, neatitinka imperatyvių civilinio proceso normų ir prieštarauja CK 6.223 straipsnio 3 dalies esmei, įtvirtinančiai ikiteisminę šalių ginčo stadiją.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų teisės aktų nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nėra pagrindo sutiktu su atskirojo skundo argumentais bei vertinti, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tvarkos taikymas gali būti teismo diskrecijos teisė atsižvelgiant į tarp šalių kylantį ginčą, o pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas galėtų priklausyti nuo aplinkybių, šalies sąmoningai įvykdytų po skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo vykdant teismo nurodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.