- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-21
- Bylos Nr.
- 1S-479-658/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00075-2026-2
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Jurga Vasiliauskienė, Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- KAL1
Skundas Nr. 1S-479-658/2026 Teismo proceso Nr. 1-04-5-00075-2026-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, kaltinamojo KAL1 ( KAL1 ) gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo KAL1 ( KAL1 ) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam KAL1 kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 20 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
KAL1 kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2026 m. birželio 13 d. iš savanaudiškų paskatų, iš anksto susitaręs su tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl 200 Eurų dydžio piniginio atlygio, neteisėtai iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, Lietuvos Respublikos teritorija gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius keturis užsieniečius, o būtent: 2026 m. birželio 13 d., apie 14 val. 00 min., Lietuvos Respublikoje, Ruklos miestelyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, paėmė gabenti keturis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – tris Eritrėjos valstybės piliečius K. E. T., (duomenys neskelbtini); D. E. K., (duomenys neskelbtini); M. T. T., (duomenys neskelbtini), ir vieną Etiopijos Federacinės Demokratinės Respublikos pilietį R. K. G., (duomenys neskelbtini), bei jam priklausančiu automobiliu „Alfa Romeo“, Lenkijos Respublikos valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno juos važiuodamas iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką Lietuvos Respublikos teritorija nenustatytu maršrutu iki lauko keliuko Vaiponiškės k., Sangrūdos sen., Kalvarijos sav., esančio pasienio ruože, kur pasikėsino neteisėtai gabenti per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes 2026 m. birželio 13 d., apie 16 val. 40 min., Vaiponiškės k., Sangrūdos sen., Kalvarijos sav., buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų. KAL1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2026 m. birželio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutartimi KAL1 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi kaltinamajam KAL1 taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęstas trims mėnesiams, teismui padarius išvadą, kad nėra išnykę ar pasikeitę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti suėmimo termino taikymo pagrindai, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik kaltinamajam taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Skundo argumentai ir prašymai
Kaltinamasis KAL1 skunde prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį panaikinti ir paskirti jam įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Kaltinamojo teigimu, skundžiama nutartimi teismas suėmimo terminą pratęsė nesilaikydamas BPK 119 straipsnyje, 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų bei aukštesniojo teismo praktikoje formuojamų kriterijų, kuriais vertinama slėpimosi nuo teismo rizika. Anot gynėjo, žemesnysis teismas suabsoliutino jam už sunkaus nusikaltimo padarymą gresiančią laisvės atėmimo bausmę, nors bausmė ir griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas savo pagrindais ir paskirtimi nėra ta pačios. Šiame kontekste pažymi ir tai, kad už BK 292 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato ir laisvės atėmimui alternatyvią – baudos bausmę. Nuteistojo vertinimu, anksčiau neteistam, teigiamai charakterizuojamam asmeniui bylos aplinkybių kontekste negresia griežta laisvės bausmė.
Kaltinamojo KAL1 teigimu, teismas suėmimo pagrindą iš esmės grindė jo Ukrainos pilietybe, gyvenimu Lenkijoje ir ryšių Lietuvoje neturėjimu, tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Toks vertinimas neatitinka BPK 122 straipsnio 2 dalies ir diskriminuoja jį dėl pilietybės, kadangi analogiškoje situacijoje Lietuvos Respublikos piliečiui suėmimas nebūtų skiriamas.
Pabrėžia, kad iki suėmimo teisėtai gyveno ir dirbo Lenkijoje, kur gyvena jo sutuoktinė ir trys vaikai, iš kurių vienas bendras jo ir sutuoktinės vaikas. Be to, iš pirmos santuokos jis taip pat turi dar du vaikus, kurie gyvena Ukrainoje. Vienam jų po raketų apšaudymo Ukrainoje 2026 m. gegužės 25 d. buvo amputuota koja. Anot kaltinamojo, šios aplinkybės ne tik rodo, kad jo šeimos nariams yra būtina jo finansinė ir emocinė parama, bet ir patvirtina, jog jis turi stiprius šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius, kurie mažina jo slėpimosi riziką.
Kaltinamojo KAL1 teigimu, žemesnysis teismas nepagrįstai sureikšmino jo gyvenimą Lenkijoje ir neįvertino, ar šie ryšiai realiai didina jo pasislėpimo riziką, kaip to reikalauja Europos Žmogaus teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (pavyzdžiui, 2015 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Galambos prieš Vengriją (peticijos Nr. 13312/12)). Vien teisėtas gyvenimas ir darbas kitoje ES valstybėje savaime nesudaro pagrindo konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo.
Skunde taip pat teigiama, kad žemesnysis teismas neįvertino galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones ir perduoti jų vykdymą Lenkijai pagal ES teisę – 2009 m. spalio 23 d. priimtą Tarybos pamatinį sprendimą Nr. 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo, kuris į Lietuvos teisę perkeltas Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo KAL1 skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo KAL1 skundą ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi kaltinamajam taikomo suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis KAL1 galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo KAL1, liudytojų V. R., K. E. T., D. E. K., M. T., R. K. G. parodymuose, objektų apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje bylos medžiagoje. Tačiau duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių, jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais ir veikų kvalifikavimo darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad minėtuose duomenų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti KAL1 jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti jam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.
Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju KAL1 kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, kuris užtraukia griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas kaltinamajam KAL1 taikomo suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad KAL1 yra kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis). Baudžiamasis įstatymas už šią nusikalstamą veiką, be kita ko, numato ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Gresiančios bausmės griežtumas nebūtinai turi lemti asmens ketinimus pasislėpti nuo teismo, tačiau tokios rizikos realumą apygardos teismas tinkamai įvertino analizuodamas ir kaltinamojo socialinius ryšius, jo asmenybę, ir pagrįstai padarydamas išvadą, kad jie nėra pakankami spręsti, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra išnykęs.
Bylos duomenys patvirtina, kad KAL1 anksčiau neteistas, yra Ukrainos Respublikos pilietis, tačiau šiuo metu dirba ir kartu su sutuoktine bei trimis nepilnamečiais vaikais gyvena Lenkijos Respublikoje. Be to, Ukrainoje gyvena dar du jo vaikai, iš kurių vienas, nors ir yra sukakęs pilnametystės, tačiau yra neįgalus. Taigi, nors KAL1 iš tiesų susaistytas pakankamai stipriais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, tačiau, pažymėtina, kad visi jie susiję ne su Lietuvos Respublika, bet su kitomis užsienio valstybėmis. Be to, nors KAL1 skunde akcentuoja ryšį su kita Europos Sąjungos valstybe – Lenkija, su kuria, anot jo, įmanomas ir teisinis bendradarbiavimas perduodant švelnesnių kardomųjų priemonių vykdymą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad KAL1 su šeima į Lenkiją, kur gyvena nuomotame būste, persikėlė tik maždaug prieš dvejus metus pasinaudodamas šios valstybės suteikta laikina apsauga dėl karo Ukrainoje. Taigi, vertinant jo ryšius su Lenkija, taip pat negalima daryti išvados, jog jie su šia Europos Sąjungos valstybe yra pastovūs ir ilgalaikiai. Todėl žemesnysis teismas įžvelgdamas galimą kaltinamojo pasislėpimo riziką, vertino ne KAL1 pilietybę, kaip teigiama skunde, o tai, kad Lietuvoje KAL1 nesieja iš esmės jokie socialiniai, šeiminiai, ekonominiai ryšiai ar kiti veiksniai, kurie rodytų, jog jis nerizikuotų jų prarasti slapstydamasis nuo prieš jį Lietuvoje pradėto baudžiamojo proceso. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad į Lietuvos Respubliką KAL1 atvyko tik galimai įvykdyti nusikalstamos veikos ir iš karto po to, kaip galima spręsti, ketino išvykti. Todėl atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltimasis KAL1, siekdamas išvengti gresiančios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ir tas manymas pagrįstas faktiniais bylos duomenimis (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakant į skundo argumentą dėl galimybės perduoti vykdyti kardomąją priemonę į Lenkiją, pažymėtina, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, tokia galimybė būtų, tačiau įstatymas numato kitos kardomosios priemonės, bet ne suėmimo perdavimą (ĮDESVNSBBTPV 1 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad nacionalinis teismas (šiuo konkrečiu atveju Kauno apygardos teismas) pirmiausiai turi spręsti, ar apskritai yra pagrindas taikyti švelnesnę, nei suėmimas kardomąją priemonę. Kaip jau minėta aukščiau, žemesnysis teismas konstatavo, jog pagrindo keisti kardomąją priemonę – suėmimą – nėra, bei pasisakė (skirtingai nei teigiama skunde) savo nutartyje, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyt tikslų. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokią išvadą darydamas jis vertino ne vien tik kaltinamojo gyvenimo kitoje šalyje faktą ar jo pilietybę.
Atsakant į posėdžio metu gynėjo išsakytą argumentą dėl ilgos suėmimo trukmės pažymėtina, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas KAL1 taikoma tik kiek daugiau nei tris mėnesius. Taigi, maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ši byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2026 m. liepos 2 d., teisiamajam posėdžiui perduota 2026 m. liepos 15 d. Šiuo metu byloje atliekamas įrodymų tyrimas, 2026 m. rugpjūčio 4 d. posėdyje buvo apklaustas kaltinamasis, sekančiame 2026 m. spalio 20 d. vyksiančiame teismo posėdyje numatyta liudytojo apklausa. Taigi, baudžiamosios bylos vilkinimas nagrinėjamu atveju nenustatytas, o bylos nagrinėjimo eiga nėra neproporcingai ilga.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes apie kaltinamojo ryšius užsienyje, jokių saitų su Lietuva neturėjimą bei laikinojo pobūdžio ryšius su Lenkija, kaltinamojo asmenybę, inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, jo pobūdį, gresiančios bausmės griežtumą, aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamojo prašomos kitos švelnesnės kardomosios priemonės nebūtų pakankamos ir negali būti taikomos. Kaltinamasis KAL1 apklaustas teisme pripažino, kad sumokėti piniginį užstatą nei jis, nei jo šeima galimybių neturi, tuo tarpu kitos švelnesnės kardomosios priemonės, tokios kaip dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ar kaltinamojo stebėjimas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą) nors ir kontroliuoja, tačiau reikšmingai asmens judėjimo laisvės neriboja, todėl kaltinamajam realiai nebūtų užkirsta galimybė bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, visa tai rodo, kad kitos švelnesnės kardomosios priemonės bent jau šioje proceso stadijoje negali būti taikomos.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas kaltinamajam, t. y. KAL1 būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu jam pratęstas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės ir laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių ar nacionalinių įstatymų reikalavimų.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę, todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi kaltinamajam KAL1 ( KAL1 ) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.