- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-06
- Bylos Nr.
- e2S-544-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02517-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- M. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės Z. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. pareiškimą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė Z. D., T. V. ir R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D. 2025 m. lapkričio 10 d. atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išskirti sutuoktinių dalis iš bendrosios nuosavybės ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimus; įpareigoti (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarę Z. D. atlikti notarinius veiksmus – išskirti palikėjos J. V. ir palikėjo J. V. turto dalis iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir išduoti M. V. nuosavybės teisės liudijimą į palikėjui J. V. priklausančią šio buto dalį; priteisti iš (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D. pareiškėjo naudai jo faktiškai patirtą 57,00 Eur žyminį mokestį ir 2 715,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą atlyginimą.
Nurodė, kad notarė nepagrįstai atsisakymą motyvavo aplinkybe, jog mirus palikėjui J. V., nebeliko galimybės išskirti buvusių sutuoktinių, pareiškėjo tėvų, dalis jų bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes esant mirusiems pareiškėjo tėvams, gali būti išduodamas nuosavybės teisės liudijimas įpėdinių prašymu ar sutikimu. Pažymėjo, jog nesutarimo tarp pareiškėjo tėvų palikimus perėmusių įpėdinių nėra.
Nesutiko su notarės siūlymu kreiptis į teismą dėl buto nuosavybės formos nustatymo, tvirtino, jog jų tėvų santuokos metu privatizuotas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nėra pagrindo nustatinėti buto teisinio režimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, panaikino (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D. 2025 m. lapkričio 10 d. atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išskirti sutuoktinių dalis iš bendrosios nuosavybės ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimus; įpareigojo (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarę Z. D. atlikti notarinius veiksmus – išskirti palikėjos J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), ir palikėjo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), turto dalis iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir išduoti M. V. nuosavybės teisės liudijimą į palikėjui J. V. priklausančią šio buto dalį. Priteisė iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D. 2 023,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjui M. V..
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvų butas buvo įgytas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, todėl pagal tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso normas tokiu būdu įgyti butai pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesvarbu, kurio sutuoktinio vardu jie registruoti. Sprendė, kad notarės abejonės dėl ginčo buto priklausomybės pareiškėjo tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neturėjo ir neturi objektyvaus pagrindo, o jos atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomus notarinius veiksmus, nepagrįstas.
Teismas taip pat nustatė, kad ginčų tarp buvusių sutuoktinių palikėjų J. V. ir J. V. įpėdinių nėra, įpėdiniai abu prašo to paties, todėl vertino, jog nėra objektyvių kliūčių notarei išskirti sutuoktinių dalis ir išduoti nuosavybės teisės liudijimus
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjui teko pareiga pateikti notarui, be kitų, ir duomenis apie tai, ar ginčo bute pragyvenusios (jį valdžiusios ir naudojusios) antrosios palikėjo J. V. žmonos I. J. V. įpėdinis R. S. nereiškia pretenzijų dėl galimų per šį laikotarpį ginčo buto pagerinimų kompensavimo jam ar ginčo buto nustatymo šių asmenų bendrąja nuosavybe, jeigu ginčo buto pagerinimai būtų buvę iš esmės, reikšmingi ir ženklūs. Šių duomenų pareiškėjas nepateikė notarei, todėl teismas sprendė, kad notarė dėl aptariamų duomenų nepateikimo pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašytus notarinius veiksmus.
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog apskųstuosius notarinius veiksmus atlikti sutrukdžiusi kliūtis (R. S. sutikimas dėl paveldimo buto) notarės ir teismo iniciatyva buvo pašalinta teismo byloje jos eigoje, sprendė, kad bus teisinga, protinga ir sąžininga pareiškėjo skundą patenkinti ir įpareigoti notarę atlikti pareiškėjo prašomus notarinius veiksmus, ką ši iš esmės ir pati notarė yra pasirengusi padaryti.
Kadangi teismas byloje nustatė, kad dalis notarės atsisakymo atlikti notarinius veiksmus buvo pagrįsta, sprendė, jog bus teisinga, protinga ir sąžininga pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas padalinti pusiau tarp jo ir notarės, iš pastarosios priteisiant ½ dalį 2 023,50 Eur išlaidų atlyginimą pareiškėjui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarė Z. D. (toliau – ir apeliantė) prašo Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria iš jos priteista 2 023,50 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą, prašo sumažinti priteistas išlaidas nuo 2 023,50 Eur bent jau iki 962,92 Eur.
Nurodo, jog pareiškėjui palankaus procesinio sprendimo priėmimas buvo sąlygotas to, kad bylos nagrinėjimo metu išnyko kliūtys, trukdžiusios atlikti notarinį veiksmą ir, kad šių kliūčių pašalinimas nebuvo nulemtas pareiškėjo veiksmų. Atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas dėl atsisakymo atlikti įpėdinio prašomą notarinį veiksmą (ne)teisėtumo, pripažino, kad šio veiksmo atlikimo metu atsisakymas buvo teisėtas, apeliantė veikė teisėtai ir atsakingai. Tvirtina, jog teismo pripažinimas, kad jos, kaip notarės veiksmai, buvo teisėti, paneigia galimybę priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
Pažymi, kad nėra jokių motyvų dėl pareiškėjo ir jos, kaip notarės, skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi, pats teismas pripažino, kad byloje tarp dalyvaujančių šalių nėra priešingų interesų, todėl procesinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.
Aiškina, jog teismas darydamas išvadą, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą dėl ginčo buto priklausomybės pareiškėjo tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise neturėjo ir neturi objektyvaus pagrindo, o atsisakymas atlikti prašomus notarinius veiksmus, remiantis šia abejone, nepagrįstas, pasirėmė Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatomis bei jį aiškinančia teismų praktika, tačiau neįsigilino į sprendžiamo klausimo problematiką, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Pažymi, kad tuo atveju, jeigu dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo būtų kreipęsis pats J. V., būtų galima pritarti pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams.
Aiškina, jog neegzistuojant galimybės notarui gauti pergyvenusio sutuoktinio sutikimą išduoti mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantį liudijimą į turtą, įregistruotą likusio gyvo sutuoktinio vardu, buvo būtina bent jau gauti pastarojo įpėdinio sutikimą/neprieštaravimą prašomam atlikti veiksmui, kai tuo tarpu pareiškėjas kategoriškai atsisakė suteikti tokią informaciją, reikalingą notariniam veiksmui atlikti. Pabrėžia, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes išvengti teisminio proceso, tačiau jomis nesinaudojo ir nepagrįstai pradėjo procesą. Aiškina, jog suinteresuotam asmeniui atsiliepime išreiškus poziciją ir dėl šios priežasties teismui priėmus procesinį sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinant jos atsisakymą ir įpareigojant atlikti prašomą notarinį veiksmą, toks bylos išsprendimas savo esme, negali būti prilyginamas bylos išsprendimui pareiškėjo naudai, juo labiau, atsisakymas atlikti prašomą veiksmą, atsisakymo metu teismo buvo pripažintas teisėtu.
Nors ir neigia pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai, prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti bylinėjimosi išlaidų atitiktį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos) numatytiems dydžiams.
Mano, jog už skundo dėl notaro veiksmų parengimo išlaidoms turėtų būti taikomas Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodytas įkainis, kas sudarytų 954,80 Eur, o už rašytinių paaiškinimų parengimą pagal sąskaitos mokėjimo datą - būtų 971,04 Eur, viso 1 925,84 Eur, todėl pagal pirmosios instancijos teismo taikytą proporciją, pusę pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų sudarytų 962,92 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl skundžiamos nutarties dalies
CPK 442 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylų specifika (šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių) lemia, kad ypatingosios teisenos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos paprastai yra neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas M. V. skundu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D. 2025 m. lapkričio 10 d. atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išskirti sutuoktinių dalis iš bendrosios nuosavybės ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimus; įpareigoti (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarę Z. D. atlikti notarinius veiksmus – išskirti palikėjos J. V. ir palikėjo J. V. turto dalis iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir išduoti M. V. nuosavybės teisės liudijimą į palikėjui J. V. priklausančią šio buto dalį. Atsiliepimu į pareiškėjo skundą apeliantė atsiliepime nurodė, kad ji apskritai neatsisako išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo, tik jai sprendžiant klausimą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo iškilo neaiškumų dėl buto nuosavybės formos, todėl apeliantė pareikalavo iš pareiškėjo pateikti tam tikrus dokumentus, tačiau pareiškėjas atsisakė tai padaryti.
Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas pareiškėjo skundo pagrįstumą, sprendė, jog dalis apeliantės atsisakymo atlikti notarinius veiksmus buvo teisėta, nes pareiškėjo M. V. buvo pareiga pateikti apeliantei trūkstamus duomenis apie ginčo butą (duomenys neskelbtini), kurios jis neįvykdė ir, kas buvo atlikta tik apeliantei nurodžius apie tokių duomenų būtinumą savo procesiniuose dokumentuose ir teismo iniciatyva į bylą įtraukus R. S..
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. S. pateikta nuomonė / pozicija dėl ginčo buto buvo esminis teismo motyvas tenkinti pareiškėjo skundą, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad apeliantės suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas. Tai, kad apeliantė atsisakyme atlikti notarinius veiksmus nurodė, kad jai kilo abejonių dėl buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės formos, dėl ko būtų tikslinga kreiptis į teismą dėl turto nuosavybės formos nustatymo, nesudaro pagrindo tvirtinti apeliantei turėjus priešingą nei pareiškėjas interesą bylos baigtimi, nes tokiu atsisakymo atlikti veiksmus motyvu apeliantė netvirtino, kad pareiškėjas apskirtai neturi teisės paveldėti ginčo butą / jo dalį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra skirtingas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį ir pareiškėjui iš notarės priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl skundžiama nutartis keistina, atmetant pareiškėjo M. V. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį pakeisti, atmetant pareiškėjo M. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.