- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- e2KT-1010-407/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06276-2023-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Diana Labokaitė, Tomas Ridikis
- Pareiškėjas
- ATS2, ATS1
- Ieškovas
- UAB „Investicijos slėnis“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, susipažinęs su pareiškėjų ATS2 ir ATS1 pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-2502-638/2026 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismas persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėjų ATS2 ir ATS1 pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-2502-638/2026 nagrinėjimo bei civilinės bylos perdavimo kitam apygardos teismui. Pareiškime nurodoma, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko sutuoktinė apie 16 metų dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Lietuvis“, kurios vienintelis akcininkas taip pat yra ir nagrinėjamoje byloje ieškovės statusu dalyvaujančios UAB „Investicijos slėnis“ pagrindinis akcininkas (arba vienas iš pagrindinių akcininkų). Pareiškėjų teigimu, nurodytus asmenis sieja ilgalaikiai tarnybiniai pavaldumo santykiai. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas vykdo administracines funkcijas visų Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyrias teisėjų atžvilgiu, todėl pirmiau nurodytos aplinkybės kelia pareiškėjams pagrįstas abejones dėl nešališko civilinės bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnį teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, įtvirtinti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka nustatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai abejones dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo grindžia aplinkybėmis, kad Kauno apygardos teismo Civilinų bylų skyriaus pirmininko sutuoktinė dirba įmonėje, kurios pagrindinis akcininkas yra ieškovės statusu dalyvaujančios UAB „Investicijos slėnis“ pagrindinis akcininkas (arba vienas iš pagrindinių akcininkų). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas vykdo administracines funkcijas visų Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyrias teisėjų atžvilgiu, todėl civilinės bylos nagrinėjima šiame teisme negalimas.
Pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Lietuvos teismų infomacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2A-2502-638/2026 pagal atsakovų ATS2 ir ATS1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 5 d. sprendimo paskirta nagrinėti teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Ridikio ir Edvardo Palioko. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pirmiau nurodytos civilinės bylos pagal pareiškėjų paduotą apeliacinį skundą nenagrinėja. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko sutuoktinė dirba įmonėje, kurios pagrindinis akcininkas, arba vienas iš jų, taip pat yra ir dalyvaujančio byloje asmens pagrindiniu akcininku, niekaip nepagrindžia, kad civilinę bylą paskirta nagrinėti teisėjų kolegija turėtų atitinkamą suinteresuotumą civilinės bylos Nr. e2A-2502-638/2026 baigtimi, joje sprendžiamais procesiniais klausimais ar vertintų civilinėje byloje sprendžiamus klausimus tendencingai. Pareiškėjai nenurodė ir nėra nustatyta realių faktų, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko sutuoktinės darbiniai santykiai galėtų turėti įtakos visų šio teismo teisėjų nešališkumui.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Pareiškėjų nurodomos subjektyvios aplinkybės dėl visų Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų pavaldumo šio skyriaus pirmininkui nepagrindžia, kad Kauno apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą byloje. Kitų konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinės bylos išnagrinėjimu Kauno apygardos teisme, pareiškime nenurodoma.
Taigi, pareiškėjai pareiškimo dėl nušalinimo nepagrindė ojektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų keliamas abejones dėl Kauno apygardos teismo nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-2502-638/2026. Dėl šių priežasčių pareiškėjų ATS2 ir ATS1 pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-2502-638/2026 ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjų ATS2 ir ATS1 pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-2502-638/2026 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.
Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Vigintas Višinskis