Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š. ir V. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas M. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R. po savo motinos S. Š. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuoto asmens V. L. motina, suinteresuoto asmens V. Š. sutuoktinė – S. Š., kuri iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po S. Š. mirties liko santuokoje įgytas namų valdos žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini). 2013-09-02 testamentu, patvirtintu notarės J. V., pareiškėjo motina visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui – pareiškėjui. Po motinos mirties per įstatymo nustatytą laiką pareiškėjas nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo teises liudijimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo tėvas G. R. mirė (duomenys neskelbtini). Motina (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. Š.. Iki motinos mirties pareiškėjas gyveno kartu su motina ir patėviu bei seserimi V. L., po motinos mirties pareiškėjas liko toliau gyventi tuose pačiuose namuose. 2017 m. išvyko atlikinėti karinės tarnybos, po jos grįžo į tuos pačius namus. S. Š. iki mirties visus informavo apie savo valią, kad savo turtą ketina palikti savo sūnui, pareiškėjui, ir dėl to prieštaravimų nekilo. Pareiškėjas rūpinosi motinos laidotuvėmis, sutvarkė kapavietę. Toliau gyvendamas motinos namuose, rūpinosi jų priežiūra bei einamaisiais remontais, sudarė draudimo sutartį, mokėjo mokesčius, naudojosi motinai priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, baldais, namų apyvokos daiktais, t. y. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas po motinos mirties palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi manė perdavus testamentą daugiau jokių veiksmų atlikti nereikia. Suinteresuotas asmuo V. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nepretenduoja ir ateityje nepretenduos į savo sutuoktinės S. Š. turtą. Su sutuoktine buvo sutarę ir visada žinojo apie sutuoktinės testamentinę valią, kad turtą po savo mirties ji palieka savo sūnui M. R.. M. R. savo lėšomis laidojo motiną, sutvarkė jos kapavietę, ją prižiūri, tvarkė namus, padėjo prižiūrėti aplinką, mokėjo mokesčius. Parašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nepretenduoja ir ateityje nepretenduos į savo motinos S. Š. turtą, visada žinojo motinos valią, kad po savo mirties turtą palieka broliui M. R.. Brolis rūpinasi ir prižiūri visą motinai ir tėvui V. Š. priklausantį turtą. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka. Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, CPK 445 straipsnis).

Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – M. R. gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), V. Š. ir S. Š. ((duomenys neskelbtini)) santuokos sudarymo liudijimu (duomenys neskelbtini), S. Š. mirties liudijimu (duomenys neskelbtini), G. R. mirties įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), Testamentų registro išrašu, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu apie V. Š. ir S. Š. vardu įregistruotą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Oficialaus testamento dublikatu, V. L. ir V. Š. pareiškimu (dokumentas zip. priedų sąraše) apie tai, kad pareiškėjo M. R. motina S. Š. mirė (duomenys neskelbtini) ir iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre 2013-09-02 Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė J. V. patvirtino (priėmė saugoti) S. Š. sudarytą oficialųjį testamentą. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos S. Š. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų bei nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo ar palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Pareiškėjas M. R. po motinos mirties nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet pagal įstatymą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjo išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina S. Š. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas toliau gyvena motinos santuokos metu su V. Š. įsigytame gyvenamajame name, prižiūri namą bei ūkio pastatus, likusiu turtu naudojasi ir rūpinosi kaip savu, turtą draudžia, moka mokesčius (dokumentas zip. priedų sąraše).

Darytina išvada, kad pareiškėjas būdamas įpėdiniu pagal įstatymą, po motinos S. Š. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nes paliktu turtu naudojasi ir rūpinasi kaip savu, tai yra priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas M. R. po motinos S. Š. mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jo mirusios motinos S. Š. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galėtų įgyvendinti savo teises į jo motinos S. Š. palikimą. Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.