Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pango LT“ ieškinį atsakovei R. B. dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo

Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.

Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį, prie apeliacinio skundo turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2026 m. kovo 31 d. teisme gautas atsakovės R. B. apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. kovo 9 d. sprendimo. Utenos apylinkės teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi apeliantei buvo nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 53,00 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje Nr. AC-36-1 nurodoma, jog nedidelės žyminio mokesčio neatitiktys, kai nesumokėta žyminio mokesčio suma yra nereikšminga, palyginus su sumokėta žyminio mokesčio suma, ir nėra piktnaudžiavimo požymių, neturėtų būti pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Taip pat nurodoma teismų praktikos pavyzdžiai, kai nesumokėta suma yra nereikšminga palyginti su sumokėta – kelių eurų ar centų skirtumai. Nagrinėjamu atveju, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje sudaro 153,00 Eur, o apeliantė žyminį mokestį sumokėjo tik 100,00 Eur. Taigi, trūkstama žyminio mokesčio suma – 53,00 Eur, ir tai negali būti laikoma nereikšminga, palyginus su sumokėta žyminio mokesčio suma. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

Apeliantė teigia, kad apeliacinis skundas buvo pateiktas raštu (paštu), tai ir teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartis dėl trūkumų turėjo būti pateikta ir išsiųsta apeliantei paštu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

CPK 118 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2026 m. kovo 20 d. atsakovės atstovas advokatas Valerijus Kuvšinčikovas pateikė prašymą suteikti prieigą prie bylos kortelės. Kartu su prašymu pateikė 2021 m. lapkričio 4 d. atstovavimo sutartį sudarytą su apeliante. Teisėjo 2026 m. kovo 23 d. rezoliucija apeliantės atstovui prieiga suteikta. Apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. sprendimo teismui buvo pateiktas 2026 m. kovo 31 d. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog jos atstovas į bylą įstojo po apeliacinio skundo pateikimo dienos. Duomenų, jog apeliantė būtų atsisakiusi savo atstovo byloje nėra pateikta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinio skundo pateikimo dieną nevedė bylos per advokatą.

CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, jog procesiniai dokumentai apeliantei buvo siunčiami tiek per EPP sistemą, tiek per paštą. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 31 d. nutarties nuorašą dėl trūkumų šalinimo išsiuntė apeliantės atstovui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui ir pačiai apeliantei 2026 m. balandžio 1 d. elektroninių ryšių priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, nenurodė, jog procesinius dokumentus pageidauja gauti tik pati asmeniškai, todėl atsižvelgiant į nutarties 26 punktą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarties nuorašą dėl trūkumų šalinimo išsiuntė apeliantės atstovui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui.

Vien ta aplinkybė, jog apeliacinis skundas buvo pateiktas per paštą teismui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismo procesiniai dokumentai taip pat turi būti teikiami tik paštu, juolab, kai apeliantės atstovas advokatas Valerijus Kuvšinčikovas nuo 2026 m. kovo 23 d. turėjo prieigą prie elektroninės bylos, buvo apeliantės atstovu. Šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, jog teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties nuorašo dėl trūkumų šalinimo išsiuntimas apeliantės atstovui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui 2026 m. balandžio 1 d. elektroninių ryšių priemonėmis vertinamas kaip procesinio dokumento įteikimo fikcija.

CPK 118 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Kaip jau minėta, teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartis buvo išsiųsta tiek apeliantei, tiek jos atstovui per EPP, todėl apeliantės argumentai, jog teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo nebuvo įteikta ir ji nutarties negavo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl prašymo pratęsti terminą netenkinimo (ne)pagrįstumo

Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam terminui; procesiniai dokumentai, pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka (CPK 77 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė apeliantei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pateikto apeliacinio skundo trūkumus. Nutartis tiek apeliantei, tiek atsakovės atstovui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui išsiųsta 2026 m. balandžio 1 d. elektroninių ryšių priemonėmis ir laikoma įteikta 2026 m. balandžio 2 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). 2026 m. balandžio 20 d. apeliantės atstovas pateikė pareiškimą dėl termino pašalinti trūkumus pratęsimo, kuriuo prašė pratęsti terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus iki 2026 m. balandžio 24 d.

Kaip jau minėta nutarties 33 punkte, tik nepasibaigę teismo paskirti procesiniai terminai gali būti pratęsiami (CPK 77 straipsnio 1 dalis), o apeliantės atstovo prašymas pratęsti teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pateiktas 2026 m. balandžio 20 d. (išsiųstas 2026 m. balandžio 19 d.), kai terminas baigėsi 2026 m. balandžio 9 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė yra praleidusi terminą Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartyje nustatytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti, todėl jos prašymo dėl termino pratęsimo netenkino.

Pažymėtina, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliantė teismo nustatyto termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti praleidimą iš esmės grindžia tuo, jog jos atstovas tik 2026 m. balandžio 19 d. EPP sistemoje susipažino su teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartimi. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių dėl kokių priežasčių apeliantės atstovas negalėjo susipažinti žymiai anksčiau su priimta teismo nutartimi dėl trūkumų šalinimo, nes prieiga prie elektroninės bylos kortelės advokatui suteikta 2026 m., kovo 23 d. Tokių duomenų nepateikė ir su atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, spręstina, jog apeliantė nepagrindė, kad teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jo atnaujinti pagrindo taip pat nėra. Be to, apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą, galėjo pašalinti teismo nustatytus trūkumus, tačiau to nepadarė (CPK 78 straipsnio 3 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.