- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-709-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-15203-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- U. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. liepos 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei U. Š. dėl teismo patvirtintos taikos sutarties pakeitimo ir išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo panaikinimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp A. Š. ir U. Š. (civilinė byla Nr. e2SP-6259-1177/2025), ir panaikinti ieškovo pareigą mokėti pilnametei dukrai U. Š. 300 Eur mėnesinį materialinį išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, bei prašo priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti taikos sutarties vykdymą, dalyje dėl 300 Eur mėnesinio išlaikymo mokėjimo iki šioje byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Prašymą grindė tuo, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas negauna jokių darbo pajamų, o nuo (duomenys neskelbtini) nebegaus ir (duomenys neskelbtini) ligos išmokos. Dėl sunkios sveikatos būklės ir nedarbingumo visas šeimos išlaikymas tenka ieškovo žmonai, kuri išlaiko sergantį sutuoktinį, du nepilnamečius vaikus bei padengia jų būtinas išlaidas (gydymui, odontologijai, būreliams ir kt.). Tokiomis aplinkybėmis pareiga mokėti išlaikymą pilnametei dukrai faktiškai perkeliama ieškovo žmonai, nors tokios pareigos jai įstatymas nenustato. Be to, pilnamečio vaiko interesai negali būti keliami aukščiau už nepilnamečių vaikų būtinus poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutarties tikslas yra pilnamečio asmens išlaikymas, jos vykdymas neturėtų lemti sunkiai sergančio, (duomenys neskelbtini) laukiančio ir finansiškai nepajėgaus ieškovo finansinio žlugimo. Laikinas išlaikymo mokėjimo sustabdymas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepažeistų atsakovės teisių, nes ji yra sveika, darbinga ir gali pati save išlaikyti. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės netaikymas tik didintų ieškovo įsiskolinimą ir blogintų jo finansinę padėtį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2026 m. liepos 1 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas nurodė, kad pritaikius prašomą priemonę ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės būtų faktiškai atleistas nuo pareigos vykdyti nustatytą išlaikymą, t. y. būtų sukuriamos iš esmės tokios pačios teisinės pasekmės, kurių siekiama pareikštu ieškiniu. Tokiu atveju laikinoji apsaugos priemonė nebeužtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bet iš anksto sukurtų ieškovo siekiamą teisinį rezultatą, todėl neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, įtvirtintos CPK 144 straipsnyje.
Nurodė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės iš esmės yra susijusios su ieškovo asmenine ir šeimos finansine-socialine situacija, vidiniu finansinių pareigų paskirstymu bei deklaruojamais ekonominiais sunkumais ir jos savaime nepagrindžia CPK 144 straipsnyje įtvirtintos būtinos sąlygos – realios grėsmės, kad netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba iš esmės pasunkėtų. Teismas nurodė, kad vien tik finansinių sunkumų, pajamų sumažėjimo ar šeimos išlaikymo pareigų padidėjimo faktas nesudaro pagrindo konstatuoti objektyvią riziką teismo sprendimo įvykdymui.
Teismo vertinimu, ieškovo argumentai dėl pareigos mokėti išlaikymą perkėlimo sutuoktinei bei nepilnamečių vaikų interesų yra susiję su bendromis šeimos finansinėmis aplinkybėmis, tačiau jie nepaneigia galiojančios ir vykdytinos, teismo nutartimi patvirtintos, taikos sutarties privalomumo ir nesudaro pagrindo laikinai sustabdyti jos vykdymo. Tokie argumentai gali būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau nėra tiesiogiai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis.
Sprendė, kad ieškovo teiginiai, jog atsakovė yra pilnametė, įgijusi vidurinį išsilavinimą ir galinti savarankiškai apsirūpinti, nesudaro pagrindo sustabdyti teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo, nes kol galiojanti ir vykdytina teismo nutartis nėra pakeista ar panaikinta įstatymų nustatyta tvarka, ji šalims yra privaloma, o vien subjektyvus ieškovo vertinimas dėl atsakovės galimybių apsirūpinti savarankiškai nepaneigia šalių susitarimo, kuris buvo patvirtintas taikos sutartimi.
Teismas vertino, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, nes atsakovė netektų jai nustatyto išlaikymo, skirto būtiniesiems poreikiams tenkinti, nors ieškinio pagrįstumas dar nėra nustatytas.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, arba grąžinti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Apelianto teigimu, teismas ieškovo nurodytas aplinkybes kvalifikavo tik kaip įprastus ekonominius sunkumus, nors iš bylos medžiagos darytina kardinaliai priešinga išvada, t. y. visi ieškovo argumentai grindžiami objektyviais medicininiais ir oficialių institucijų dokumentais, patvirtinančiais iš esmės pasikeitusią jo gyvenimo situaciją. Teigia, kad byloje pateikti oficialūs medicininiai dokumentai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovui diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, gydytojų konsiliumo sprendimu numatyta (duomenys neskelbtini), jis iš esmės pripažįstamas nedarbingu (nedarbingumas jam iki šiol nuolat yra tęsiamas, ir bus tęsiamas ateityje Priedas Nr. 1), o nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas nebetenka ir paskutinio jam iki šiol likusio pajamų šaltinio. Nurodo, kad tiek reiškiant ieškinį, tiek ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo remiamasi ne prielaidomis ir / ar hipotetiniais samprotavimais, prašymas buvo grindžiamas oficialiais medicininiais dokumentais, ilgalaikį nedarbingumą patvirtinančiomis gydymo įstaigų pažymomis bei (duomenys neskelbtini) socialinės apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo nustatyta konkreti data, nuo kurios ieškovui nutraukiamas paskutinio pajamų šaltinio mokėjimas. Mano, kad teismas turėjo ne tik išvardyti byloje esančius duomenis, bet ir motyvuotai paaiškinti, kodėl oficialiais dokumentais patvirtintas visiškas pajamų netekimas, ilgalaikis nedarbingumas ir būtinybė atlikti (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apelianto teigimu, iki bylos išnagrinėjimo neišvengiamai susidarys naujos teisinės ir faktinės pasekmės – pradės kauptis įsiskolinimas, atsiras pagrindas priverstiniam vykdymui, o ieškovas, net ir laimėjęs bylą, nebegalės visiškai pašalinti visų iki to momento atsiradusių neigiamų finansinių padarinių. Mano, kad teismas situacijos palyginimo ir vertinimo neatliko, nes vienoje pusėje yra laikinas pilnametės atsakovės turtinio reikalavimo įgyvendinimo atidėjimas, o kitoje – reali grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo ieškovo šeimai atsiras pasekmės, kurių vėliau, net ir priėmus ieškovui palankų sprendimą, visapusiškai nebus galima atstatyti. Mano, kad vien ta aplinkybė, jog prašomos laikinųjų apsaugos priemonių teisinės pasekmės laikinai sutampa su vienu iš ieškinio reikalavimų, savaime negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti ją taikyti. Priešingu atveju, tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės praktiškai niekada negalėtų būti taikomos, nes jų paskirtis ir yra laikinai sustabdyti ginčijamos pareigos vykdymą iki ginčo iš esmės išsprendimo.
Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuomonės ir papildomų rašytinių įrodymų pateikimo
Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus – duomenis apie esamą nedarbingumą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir turi būti vertinamos ne tik buvusios skundžiamos nutarties priėmimo metu aplinkybės, bet ir aktualūs duomenys apie esamą laikinųjų apsaugos priemonių poreikį šioje konkrečioje byloje, ieškovo pateikti duomenys apie nedarbingumą priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Atsakovė 2026 m. rugsėjo 24 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui nuomonę dėl atskirojo skundo, kurioje išdėstė savo nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus. Toks atsakovės pateiktas procesinis dokumentas laikytinas atsiliepimu į atskirąjį skundą. CPK 335 straipsnio 2 dalis numato, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. CPK 318 straipsnio 3 dalis numato, kad atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas (CPK 338 straipsnis). Kadangi atsakovė nuomonę dėl atskirojo skundo pateikė praleidusi įstatymo nustatytą 14 dienų terminą ir joje neprašė atnaujinti termino atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti, šį atsakovės procesinį dokumentą atsisakytina priimti ir jis nagrinėjant atskirąjį skundą nevertintinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo, pareiškusio teisme ieškinį dėl pilnamečiui vaikui taikos sutarties pagrindu teikiamo išlaikymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad teismas neįvertino ieškovo su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų ir jo argumentų dėl pablogėjusios sveikatos bei pajamų praradimo. Ieškovas teigia, kad jis nebegali savo pilnametei dukrai teikti 300 Eur išlaikymo kas mėnesį, faktiškai išlaikymą, pasak ieškovo, šiuo metu moka jo sutuoktinė, kai šeimoje yra kitokių įsipareigojimų bei išlaikytinių.
Išlaikymo pilnamečiui vaikui klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnis, kuriame nurodyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra nagrinėjamas ginčas tarp šalių, netiriami ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, tik sprendžiama, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, ar būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas, be to, laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui.
Nors apeliantas teigia, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas rašytiniais įrodymais ir teismas turėjo ne tik išvardyti byloje esančius duomenis, bet ir motyvuotai paaiškinti, kodėl oficialiais dokumentais patvirtintas visiškas pajamų netekimas, ilgalaikis nedarbingumas ir būtinybė atlikti (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės, dar kartą pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra detaliai tiriamos visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys. Todėl ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą, nenagrinėjo visų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, nedaro pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėta ir nepakankamai motyvuota ar nepagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad išlaikymas pilnamečiam vaikui, šiuo konkrečiu atveju, mokamas teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu, t. y. kad šiuo metu galiojanti ir vykdytina teismo nutartis nėra pakeista ar panaikinta įstatymų nustatyta tvarka ir ji šalims yra privaloma (CPK 18 straipsnis), kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, nes atsakovė iki bylos išnagrinėjimo teisme netektų jai nustatyto išlaikymo, skirto būtiniesiems poreikiams tenkinti, visiškai pagrįstai nusprendė netaikyti ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės.
Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, į pagrindinę civilinę bylą šalys pateikė daugiau rašytinių įrodymų ir paaiškinimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių matyti, kad ieškovas rimtų sveikatos problemų turėjo ir iki Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo, ieškovo šeimos prisiimti įsipareigojimai (pvz., automobilio išperkamoji nuoma) ir kitų išlaikytinių skaičius ieškovui taip pat buvo žinomi ir aiškiai suvokiami, o šiuo metu nesant objektyvių duomenų, kad ieškovo finansinės padėties pablogėjimas nėra laikinas, spręsti, kad yra objektyvus teisinis pagrindas paneigti teismo sprendimo privalomumą ir laikinai panaikinti ieškovo teikiamą išlaikymą pilnamečiam vaikui, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje taip pat yra duomenys, kad atsakovė įstojo į universitetą kitame mieste nei jos gyvenamoji vieta, todėl net ir laikinas išlaikymo panaikinimas iš esmės pažeistų atsakovės teisėtą lūkestį, kuris atsirado Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties pagrindu.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti atsakovės teisėtus interesus, nes iki bylos išnagrinėjimo teisme ji netektų nustatyto, šalių sutarto, būtino išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad tik nustačius visas reikšmingas aplinkybes byloje, t. y. realias ieškovo finansines galimybes teikti išlaikymą, atsakovės galimybes gauti pajamų ar išlaikyti save savarankiškai (pvz., dirbti ar gauti stipendiją, kreiptis dėl socialinės pagalbos ir pan.), atsakovės gaunamą išlaikymą iš motinos, jos galimybes susimažinti patiriamas išlaidas ir pan., bus galima spręsti, ar yra pagrindas panaikinti ieškovo prievolę teikti išlaikymą, paties prisiimtą taikiu susitarimu, savo pilnametei dukrai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius duomenis, negalėjo pagrįstai spręsti, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas tinkamai sureguliuos esamą situaciją, todėl visiškai pagrįstai nusprendė ieškovo prašymo netenkinti.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, t. y. būtinybės ginčo metu laikinai panaikinti ieškovo prievolę teikti pilnametei dukrai išlaikymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 80 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikiamus šeimos bylose, žyminis mokestis nemokamas. Kadangi nagrinėjama byla patenka į šeimos bylą kategoriją, skundas dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Nustatyta, kad apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, be pagrindo sumokėjo 60,00 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas grąžinti apeliantui sumokėtą žyminį mokestį CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Grąžinti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,00 Eur (šešiasdešimties eurų) žyminį mokestį, 2026 m. liepos 9 d. sumokėtą mokėjimo nurodymu AB SEB bankas, tai įpareigojant atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.