- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-367-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02551-2025-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama - credit“, IĮ „Aujama – credit“
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama - credit“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama - credit“ ieškinį atsakovei M. V. dėl suteikto kredito ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovė individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Aujama - credit“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės M. V. 1 400,00 Eur negrąžinto kredito skolą, 1 390,48 Eur nuostolius (negautas pajamas), 17,01 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė 2025 m. liepos 18 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 26927 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ji suteikė atsakovei 1 400,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Teigė, jog atsakovė neatliko įmokų pagal nustatytą įmokų mokėjimo grafiką, todėl ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimą nuo 2025 m. gruodžio 4 d.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Tauragės apylinkės teismas 2026 m. vasario 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 400,00 Eur negrąžintą kreditą, 332,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 64,93 Eur administravimo mokestį, 74,95 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 9 d.) nuo negrąžinto kredito sumos ir ne didesnės kaip pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį numatyta palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką, neviršijant bendros 830,74 Eur mokėtinos sumos, 17,01 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. gruodžio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 293,06 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės naudai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2025 m. liepos 18 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 1 400,00 Eur kreditą 21 mėnesio terminui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti nustatyto dydžio mėnesines įmokas už suteiktą kreditą bei kitus mokesčius. Ieškovė 2025 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą ir Sutarties nutraukimą, jei neapmokės skolos per 2 savaites nuo laiško gavimo dienos. Atsakovė įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai neįvykdė, todėl Sutartis 2025 m. gruodžio 4 d. nutraukta. Atsakovė neatliko nei vienos įmokos ieškovei, todėl teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 1 400,00 Eur negrąžintą kreditą.
Teismas sprendė, jog ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovės prievolės vykdymo atveju 1 390,48 Eur palūkanų, tačiau ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau nei šalys sulygo Sutartyje. Nustatė, kad pagal Sutartį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 9 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 74,95 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo (2025 m. gruodžio 4 d.), kurių suma – 332,90 Eur, taip pat 74,95 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2025 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 9 d.) pagal vartojimo kredito sutarties kredito grąžinimo grafike tą mėnesį turėjusią būti mokamą konkrečią palūkanų sumą, neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) bendros 830,74 Eur sumos.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad administravimo mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, o nutraukus sutartį, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 64,93 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą tik iki Sutarties nutraukimo (2025 m. gruodžio 4 d.), o reikalavimą dėl likusios administravimo mokesčio dalies, kurią sudarė administravimo mokestis, paskaičiuotas po Sutarties nutraukimo, atmetė kaip nepagrįstą.
Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė laiku nemokėjo įmokų, ieškovė įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 17,01 Eur delspinigius tenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ „Aujama - credit“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. sprendimą už akių ir priteisti iš atsakovės 830,74 Eur negautas pajamas (nuostolius) bei bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.
Teigia, jog teismas, priteisdamas apeliantei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurios pagal Sutartyje numatytą pelno palūkanų mokėjimo grafiką sudaro 830,74 Eur sumą, ne visą iš karto nuo Sutarties nutraukimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, taip pat pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs, kad atsakovė nėra sumokėjusi apeliantei Sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, nepagrįstai jas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos priteisė ne konkrečia 830,74 Eur suma visą iš karto po teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.
Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovei ir po Sutarties nutraukimo dėl jos kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš Sutartyje numatytą terminą, yra nepagrįsti, nes pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovės mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, apeliantė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovės visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovės pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovės pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi.
Tvirtina, jog Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovei, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) apeliantės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti apeliantei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Teigia, kad esant tokioms faktinėms aplinkybės negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie šiuo atveju yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl skundžiamos sprendimo dalies
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas negautas pajamas (nuostolius) dėl negrąžinto vartojimo kredito nuo Sutarties nutraukimo (2025 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 9 d.), priteisė ne konkrečia (830,74 Eur) suma nuo Sutarties nutraukimo, o taikant 74,95 procentų dydžio negautų pajamų normą, skaičiuojamą pagal Sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 9 d.), neviršijant 830,74 Eur sumos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir atsakovė 2025 m. liepos 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 26927, kurios pagrindu apeliantė atsakovei suteikė bendrą 1 400,00 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti nustatyto dydžio mėnesines įmokas už suteiktą kreditą bei kitus mokesčius. Atsakovė kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2027 m. balandžio 9 d., taip pat sumokėti 1 163,64 Eur palūkanas ir 226,84 Eur administravimo mokestį pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką. Kadangi atsakovė tinkamai nemokėjo įmokų ir negrąžino kredito, apeliantė 2025 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimą nuo 2025 m. gruodžio 4 d.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.221 straipsnį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, kurias jis pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Toks kasacinio teismo išaiškinimas iš esmės atsispindi ir Sutarties specialiųjų sąlygų 12 punkte - kredito davėjui (apeliantei) nutraukus Sutartį dėl kredito įmokų nemokėjimo, kredito gavėjui (atsakovui) kyla civilinė atsakomybė atlyginti kredito davėjo patirtus nuostolius, kurie pasireiškia kredito gavėjo negautomis pajamomis (pelno palūkanomis) už laikotarpį nuo kredito įmokos mokėjimo termino praleidimo iki kredito sumos grąžinimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys Sutartyje sulygo dėl atsakovės apeliantei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 74,95 procentų), kurios mokėjimas išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Minėta ir byloje neginčijama aplinkybė, kad Sutartis nutraukta nuo 2025 m. gruodžio 4 d. dėl atsakovės kaltės, t. y. jai nevykdant savo prievolių Sutartyje nustatytais terminais.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė galėjo tikėtis tinkamo atsakovės prievolės vykdymo atveju 1 163,64 Eur palūkanų, tačiau apeliantė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau nei šalys sulygo Sutartyje. Apeliantės teigimu, teismas, priteisdamas apeliantei negautas pajamas ne visą sumą iš karto, bet ją išdėstydamas, neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir Sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas.
Kaip jau minėta, sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Nustatyta, kad Sutarties šalys Sutartimi susitarė dėl tokios kredito grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą kreditą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovė grąžina iki 2027 m. balandžio 9 d. Taigi, iki Sutarties galiojimo pabaigos atsakovei tinkamai vykdant Sutartį, kreditorė (apeliantė) turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 74,95 procentų, t. y. iš viso 1 163,64 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkinęs reikalavimą iš dalies ir priteisęs 74,95 procentų dydžio negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo 2025 m. gruodžio 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 9 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios Sutarties termino pabaigoje (2027 m. balandžio 9 d.) negali viršyti 830,74 Eur, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai pripažino, kad šalių sutartiniai santykiai išlieka ir po vienašališko Sutarties nutraukimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuostoliai (negautos pajamos) nuo Sutarties sudarymo iki kredito visiško grąžinimo termino pasibaigimo dienos priteisti ne konkrečia suma, o apskaičiuotini kiekvieno mėnesio mokėjimo detalizacijos grafike nurodytą termino dieną nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 74,95 procentų dydžio metinių palūkanų normą, yra nepagrįsta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai bei neatitinka civilinės atsakomybės paskirties. Šiuo atveju egzistuoja pagrindas visos pagal Sutartį apeliantės pagrįstai planuotos gauti negautų pajamų sumos priteisimui iš atsakovės.
Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką ir teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovės už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos, todėl sprendimas keistinas iš dalies, nurodant, kad apeliantei iš atsakovės priteistinos 830,74 Eur negautos pajamos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2025 m. gruodžio 4 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos visiško vartojimo kredito grąžinimo datos (2027 m. balandžio 9 d.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos, nes tenkinus apeliacinį skundą, apeliantės tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos nepasikeitė.
Bylos duomenimis, apeliantė sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas tenkintas, iš atsakovės apeliantei priteistinos 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį, išdėstant taip:
“Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400,00 Eur (vieno tūkstantis keturių šimtų eurų) negrąžintą kreditą, 332,90 Eur (trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų 90 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 64,93 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 93 ct) administravimo mokestį, 830,74 Eur (aštuonių šimtų trisdešimties eurų 74 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo 2025 m. gruodžio 4 d. iki 2027 m. balandžio 9 d., 17,01 Eur (septyniolikos eurų 1 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. gruodžio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 293,06 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 6 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės individualios įmonės „Aujama - credit“, juridinio asmens kodas 302653800, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankas, naudai.
Priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei „Aujama – credit“, juridinio asmens kodas 302653800, 23,00 Eur (dvidešimt trys eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.