- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-423-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32417-2025-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- S. T.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje dėl ieškovės A. S. ieškinio atsakovui S. T. (S. T.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, priėmimo klausimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2026 m. kovo 19 d. (imtinai) nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti santuokos liudijimo originalą, pateikti nustatyta tvarka patvirtintų, į atsakovui suprantamą kalbą (sakartvelų ar kt.) išverstų, su originaliu vertėjo parašu patvirtintų, visų ieškovės teismui pateiktų dokumentų vertimus, tikslinti ieškinį, ieškinio reikalavimų dalyje aptariant sutuoktinių vienas kito išlaikymo klausimą, nurodyti visus turimus tiek abiejų sutuoktinių bendrus, tiek ir kiekvieno iš sutuoktinių asmeninius kreditorius ir pasisakyti dėl kiekvieno iš sutuoktinių turimų finansinių įsipareigojimų pobūdžio ir tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo, pateikti teismui duomenis apie kreditorių informavimą apie bylą dėl santuokos nutraukimo.
2026 m. kovo 19 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį bei pateikė patikslinto ieškinio ir jo priedų vertimą į rusų kalbą. Nurodė, kad pati sakartvelų kalbos nemoka, su atsakovu bendrauja jiems abiem suprantama rusų kalba, todėl teikia ieškinio ir dalies priedų vertimą į rusų kalbą. Pažymėjo, kad vertimai neteikiami viešųjų registrų išrašams, pažymoms bei kitiems oficialiems valstybės institucijų išduotiems dokumentams, kurie yra susiję su pačiu atsakovu arba yra jam adresuoti, taigi su jų turiniu atsakovas yra susipažinęs. Taip pat atskirai neverčiama notaro patvirtinta abiejų sutuoktinių pasirašyta vedybų sutartis. Dokumentų vertimų tikrumą byloje patvirtino ieškovę atstovaujantis advokatas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė šalindama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, jų visiškai nepašalino.
Nurodė, kad ieškovė neįvykdė pareigos ieškinio reikalavimų dalyje aptarti kiekvieno iš sutuoktinių turimų finansinių įsipareigojimų turimiems kreditoriams pobūdį ir tolimesnį vykdymą po santuokos nutraukimo, nepateikė teismui šalių santuokos sudarymo įrašo originalo.
Pažymėjo, kad dokumentų vertimai turi būti susiūti, sunumeruoti ir suantspauduoti vertėjo antspaudais. Nurodė, kad į Lietuvos teismų informacinės sistemą (toliau – LITEKO) įkelti tik dokumentai ir vertimai, tačiau daryti išvados, jog pateiktas vertimas yra autentiškas ir būtent atitinka prieš jį einantį dokumentą, nėra teisinio pagrindo, nes nėra tiek verčiamas tekstas, tiek vertimas susiūti, sunumeruoti ir suantspauduoti.
Teismas darė išvadą, kad ieškovė nepašalino esminių nutartyje nurodytų trūkumų, kadangi vertimuose nėra nurodyta, jog vertėjas, vertęs minėtus dokumentus, yra įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingą vertimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio nuostatas. Advokatas nėra profesionalus vertėjas ir tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Pažymėjo, kad ieškovės atstovo atliktame vertime yra akivaizdūs netikslumai, kaip kad ieškinio įžangoje nurodomas atsakovo „Sergo“ vardo vertimas į „Больной“, kas kelia abejonių dėl vertimo atitikimo originalui.
Pažymėjo tai, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė A. S. (toliau – ir apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą pritaikė pernelyg formaliai. Teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi išankstinio ginčo faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, spręsdamas dėl apeliantės paaiškinimų pakankamumo ir pateiktų duomenų išsamumo, nors toks aplinkybių vertinimas galimas tik nagrinėjant bylą iš esmės.
Nesutinka su teismo argumentu, kad ji neįvykdė pareigos ieškinio reikalavimų dalyje aptarti kiekvieno iš sutuoktinių turimų finansinių įsipareigojimų kreditoriams pobūdį ir tolesnį jų vykdymą po santuokos nutraukimo. Apeliantė patikslintame ieškinyje aiškiai nurodė, kad turi asmeninę prievolę kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 14 d. sudarytą kredito sutartį dar iki santuokos sudarymo. Taip pat nurodė, kad ši prievolė yra jos asmeninė ir po santuokos nutraukimo bus vykdoma jos pačios. Be to, apie inicijuotą santuokos nutraukimo procesą kreditorė AB SEB bankas yra informuota. Taip pat nurodė kokius kreditorius turi atsakovas, kuriuos jis pats vykdys ir jo kreditoriai taip pat informuoti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad apeliantė ieškinyje neatskleidė duomenų apie finansinius įsipareigojimus ar tolesnį jų vykdymą.
Nurodo, kad teismo reikalavimas pateikti santuokos įrašo originalą laikytinas neteisėtu, nes jame buvo nurodymas pateikti dokumentą, kurio išdavimas pagal galiojančią tvarką apskritai nėra galimas.
Teigia, kad ieškinio pareiškimo ir jo priedų vertimus, patvirtinančius jų atitiktį originalams, patvirtino apeliantei teisines paslaugas teikiantis advokatas ir, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, juos pateikė per LITEKO. Tokiu būdu buvo įgyvendinti CPK 111, 113, 135 ir 382 straipsniuose nustatyti procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimai, todėl egzistavo visos procesinės prielaidos ieškiniui priimti ir civilinei bylai iškelti.
Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl turto padalijimo, o didžioji dalis priedų yra oficialūs Lietuvos viešųjų registrų ir valstybės institucijų dokumentai, susiję su objektyviais registrų duomenimis, reikalavimas visus tokius dokumentus papildomai versti iš lietuvių kalbos į atsakovui suprantamą rusų/kartvelų kalbą vertintinas kaip perteklinis ir neatitinkantis protingumo, teisingumo bei proceso ekonomiškumo kriterijų kaip be pakankamo pagrindo didinantis apeliantės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė į bylą 2026 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsakymą dėl santuokos įrašo originalo išdavimo; Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį, tačiau šių įrodymų neprašė priimti į bylą bei nenurodė kokias reikšmingas aplinkybes jis patvirtina.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis yra LITEKO, kuri teismui yra prieinama, todėl ji nepriimtina į bylą. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsakymas yra pateiktas po pirmosios instancijos priimtos nutarties, todėl taip pat nepriimtinas į bylą.
Dėl skundžiamos nutarties
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ginčo teisenos tvarka pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų. Teismas, pritaikęs trūkumų šalinimo institutą, įpareigojo apeliantę pateikti santuokos sudarymo įrašo originalą bei įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų, į atsakovui suprantamą kalbą (kartvelų ar kt.) išverstų, su originaliu vertėjo parašu patvirtintų, visų apeliantės teismui pateiktų dokumentų vertimus. Taip pat įpareigojo apeliantę tikslinti ieškinį, ieškinio reikalavimų dalyje aptariant sutuoktinių vienas kito išlaikymo klausimą, ieškinio aprašomojoje ir reikalavimų dalyse nurodyti visus turimus tiek abiejų sutuoktinių bendrus, tiek ir kiekvieno iš sutuoktinių asmeninius kreditorius ir pasisakyti dėl kiekvieno iš sutuoktinių turimų finansinių įsipareigojimų pobūdžio ir tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo.
Apeliantės vertinimu, teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą pritaikė pernelyg formaliai. Nesutinka su teismo argumentu, kad ji ieškinyje neatskleidė duomenų apie finansinius įsipareigojimus ar tolesnį jų vykdymą, nes patikslintame ieškinyje yra nurodyti tiek apeliantės, tiek atsakovo visi kreditoriai bei įsipareigojimai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais argumentais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė patikslinto ieškinio aprašomojoje dalyje nurodė, kad ji turi asmeninę prievolę kreditorei AB SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 14 d. sudarytą kredito sutartį dar iki santuokos sudarymo. Taip pat nurodė, kad ši prievolė yra jos asmeninė ir po santuokos nutraukimo bus vykdoma jos pačios. Taip pat nurodė, kad atsakovas įgijo asmeninių mokestinių įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Apeliantė pranešė kreditoriams apie santuokos nutraukimą, tačiau patikslinto ieškinio reikalavimo dalyje apeliantė nepasisakė dėl kiekvieno iš sutuoktinių turimų finansinių įsipareigojimų pobūdžio ir tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutraukiant santuoką, yra išsprendžiamas ir klausimas dėl padalijimo turto, kurį sudaro ne tik turtas (daiktai, pinigai ir pan.) bei prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.116, 3.118 straipsniai), todėl, pateikiant teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turi būti aiškiai nurodytas ieškinio dalykas dėl bendrų ir / ar asmeninių prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo.
Taigi, apeliantė tik iš dalies įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų šalinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės ieškinį dėl santuokos nutraukimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Pažymėtina, jog apeliantė su patikslintu ieškiniu pateikė santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kaip nepašalintą trūkumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 78 punktą, santuoka registruojama sudarant santuokos sudarymo įrašą, kurio išrašas asmeniui yra išduodamas 150 punkto pagrindu. Tai reiškia, jog santuokos sudarymo liudijimas asmenims, sudariusiems santuoka, nėra išduodamas, jį pakeičia santuokos sudarymo įrašą patvirtinantis išrašas.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 4 straipsnio 4 dalis numato, kad advokatas turi teisę už atlyginimą teisės aktuose nustatyta tvarka teikti vertėjo paslaugas tiek, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantės atstovas advokatas išvertė apeliantės patikslintą ieškinį bei dalį pridedamų dokumentų į rusų kalbą ir pateikė šiuos dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Pažymėtina, jog Advokatūros įstatyme nėra jokių taisyklių dėl dokumentų „surišimo“ (įrišimo, susegimo) ar kitų techninių pateikimo teismui reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias aplinkybes vertino kaip trūkumus.
Taip pat laikytinas nepagrįstu pirmosios instancijos nutarties argumentas, kad advokatas privalėjo patvirtinti, kad yra susipažinęs su BK 235 straipsniu, numatančiu atsakomybę už melagingus vertimus. Tokia pareiga yra numatyta vertėjams, kurių profesinis statusas nėra įtvirtintas įstatymu. Tuo tarpu advokato procesinė padėtis skiriasi nuo vertėjo. Advokatas yra dalyvaujantis byloje asmuo, davęs priesaiką, kuriam Advokatūros įstatymas suteikia teisę atlikti bylos dokumentų vertimus (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju reikalavimas pateikti patvirtinimą, kad advokatas yra susipažinęs su BK 235 straipsniu, yra perteklinis.
Kiti atskirojo skundo teiginiai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog patikslinto ieškinio reikalavimo dalyje apeliantė nepasisakė dėl kiekvieno iš sutuoktinių turimų finansinių įsipareigojimų pobūdžio ir tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės ieškinį dėl santuokos nutraukimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog netoleruotina situacija, kuomet teismo nutartimi nustatyti trūkumai yra šalinami per kelis kartus, juo labiau, kai apeliantę atstovauja profesionalus teisininkas, kuriam turi būti žinomi reikalavimai rengiant ieškinius dėl santuokos nutraukimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat pažymi, kad pašalinus aplinkybes, kurios lėmė ieškinio laikymą nepaduotu, apeliantė nepraranda teisės kreiptis į teismą iš naujo, pateikdama ieškinį bendra tvarka
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.