- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-411-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21043-2025-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Skolininkas
- B. G.
- Kreditorius
- Mano Būstas Dainava
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės B. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Dainava pareiškimą skolininkei B. G. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 27 d. priėmė teismo įsakymą dėl 320,36 Eur skolos už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 95,88 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės kreditorės naudai.
Šalies argumentai
2026 m. kovo 4 d. skolininkė B. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikimo, priimti prieštaravimus, panaikinti teismo įsakymą, įteikti skolininkei teismo įsakymo kopiją bei spręsti klausimą dėl vykdymo sustabdymo ir (ar) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. teismo įsakymas jai nebuvo įteiktas ir iki šiol jo faktiškai negavo, o apie jo egzistavimą sužinojo tik 2026 m. vasario 27 d., gavusi antstolės R. G. patvarkymą ir informaciją apie vykdymą
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 6 d. nutartimi netenkino skolininkės B. G. prašymų dėl termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti atnaujinimo, dėl prieštaravimų priėmimo ir dėl vykdymo sustabdymo ir (ar) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Nustatė, kad procesiniai dokumentai (kreditorės pareiškimas, teismo pranešimas ir teismo įsakymas) skolininkei buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat buvo siųsti ir į jos darbovietę UAB „VIA PAYMENTS“, tačiau buvo grąžinti atgal teismui su žyma ,,neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.
Teismas sprendė, jog 2025 m. lapkričio 27 d. skolininkei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu išsiųsti procesiniai dokumentai laikomi įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, t. y. 2026 m. sausio 2 d. Kadangi 20 dienų terminas prieštaravimas dėl teismo įsakymo pareikšti baigėsi 2026 m. sausio 22 d., įsakymas 2026 m. sausio 23 d. įsiteisėjo ir 2026 m. sausio 29 d. buvo išsiųstas kreditorei.
Teismas skolininkės veiksmus vertino kaip nesąžiningus, nes ji deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tuo adresu siųstų iš teismo dokumentų pašte neatsiėmė 30 dienų, tuo labiau, kad skolininkė negalėjo nežinoti apie jos kas mėnesį augančią skolą kreditorei, todėl privalėjo būti apdairi (tikintis, kad prieš ją bus iškelta byla dėl nemokamų mokesčių) ir pastoviai tikrinti pašto korespondenciją. Pažymėjo ir tai, jog ta pati kreditorė dėl skolos už ankstesnį laikotarpį jau buvo inicijavusi prieš skolininkę bylą Nr.eL2-15503-588/2025 ir toje byloje tuo pačiu adresu 2025 m. liepos 24 d. siųsti procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti asmeniškai 2025 m. rugpjūčio 6 d.
Teismas sprendė, jog, nenustačius svarbių priežasčių (pavyzdžiui, tokių kaip skolininkės liga, dėl kurios ji tą laiką būtų praleidusi ligoninėje, ir pan.), nėra jokio teisėto pagrindo skolininkei atnaujinti praleistą terminą. Skolininkės nurodytą priežastį – teismo įsakymo negavimas ir sužinojimas apie jį tik iš antstolės – nelaikė svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl išduoto teismo įsakymo pateikti.
Neatnaujinus termino prieštaravimams pateikti, netenkino ir prašymo priimti prieštaravimus bei dėl vykdymo sustabdymo ir (ar) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, kuris pateiktas be motyvų ir nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė B. G. (toliau – apeliantė) prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo paduoti, priimti jos prieštaravimus; arba panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant: išreikalauti ir įvertinti įteikimo pažymas bei pranešimo palikimo duomenis; įvertinti, ar laikytasi CPK 123 straipsnio 3 dalies etapų sekos, įskaitant bandymus įteikti faktiniu adresu / šeimos nariui, ir tik tada spręsti dėl fikcijos taikymo.
Apeliantė teigia, jog teismas neteisingai pritaikė CPK 123 straipsnio 3 dalį (įteikimo fikciją) – nesilaikyta etapų sekos ir neįvertinta faktinė gyvenamoji vieta. Nurodo, kad jos faktinė gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nesutampa su deklaruota ((duomenys neskelbtini)), dėl to CPK 123 straipsnio 3 dalis negalėjo būti taikoma formaliai.
Teigia, kad jei teismas arba dokumentus pristatantis asmuo iš karto perėjo prie deklaruotos gyvenamosios vietos mechanizmo (ar fikcijos), neįsitikinęs, kad neįmanoma įteikti faktiniu adresu / kitu nurodytu įteikimo adresu / darbo vietoje, tai yra CPK 123 straipsnio 3 dalies taikymo klaida.
Nurodo, kad teismo nutartyje nėra aiškiai nurodyta kada, kuriuo adresu ir kiek kartų bandyta įteikti teismo įsakymą; ar buvo bandyta įteikti faktiniu gyvenamosios vietos adresu; ar buvo taikyta įteikimo tvarka per kartu gyvenantį pilnametį šeimos narį (ar jų apskritai ieškota); kada ir kur paliktas pranešimas (jei remiamasi 30 dienų fikcija), ar tai nurodyta grąžinamoje pažymoje, ar naudota Vyriausybės nustatyta pranešimo forma.
Teigia, kad kreditorė žinojo faktinį adresą ir el. paštą arba bent jau lengvai nustatomi, nes kreditorė teikia paslaugas ir palaiko ryšį su gyventojais/mokėtojais, o jos kontaktai buvo naudojami bendraujant dėl mokėjimų (tai pagrindžiama jos turimais ryšio duomenimis ir praktika). Aiškina, jog egzistuoja reali tikimybė, kad kreditorė, teikdama prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, galėjo nurodyti adresą, kuriame objektyviai nėra pasiekiama apeliantė kasdieniam korespondencijos gavimui, taip apsunkindama realų dokumentų įteikimą. Pats faktas, kad deklaruotas adresas skiriasi nuo faktinio, savaime nereiškia, jog apeliantė „turėjo sužinoti“ apie teismo įsakymą – tai priklauso nuo to, ar buvo laikytasi CPK 123 straipsnio 3 dalies etapų.
Pažymi, kad teismo įsakymo procesas yra supaprastintas, tačiau jis negali paneigti asmens teisės realiai sužinoti apie procesinį sprendimą ir pasinaudoti teise pateikti prieštaravimus. Apeliantės prieštaravimai reiškia, kad reikalavimas yra ginčytinas, todėl jis turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, o kreditorei turi būti išaiškinta teisė pareikšti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eL2-7930-911/2026 teismas akcentavo, kad supaprastintos procedūros (teismo įsakymo mechanizmas ir jo „perėjimas“ į ginčo teiseną) turi būti taikomos laikantis procesinių pareigų ir užtikrinant procesinį sąžiningumą: jei kreditorius neįvykdo procesinių pareigų – teismo įsakymas panaikinamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė uždaroji akcinė bendrovė Mano Būstas Dainava prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Teigia, jog teismas ėmėsi visų būtinų priemonių dokumentams įteikti, neapsiribodamas vien formaliu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (siuntė procesinius dokumentus ir į apeliantės darbovietę). Pati apeliantė vengė priimti procesinę korespondenciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad dokumentai buvo įteikti praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie siunčiamus procesinius dokumentus palikimo apeliantės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Nesutinka su apeliantės argumentais, kad kreditorei buvo žinoma apie apeliantės gyvenamąją vietą, nes tokių įrodymų nebuvo pateikta. Paaiškina, kad kreditorė teikia bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra apeliantei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 15. Mokestiniai pranešimai, kita korespondencija yra siunčiama apeliantei paštu būtent šiuo turto adresu. Apeliantė nesikreipė į kreditorę ir nenurodė jokio kito gyvenamosios vietos adreso, todėl kreditorė neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apeliantės nurodomo faktinės gyvenamosios vietos adreso. Be to, pati apeliantė yra nurodžiusi oficialioje korespondencijoje (2025 m. gruodžio 17 d. skundas savivaldybei), kad adresas – (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės teiginiai apie tai, jog kreditorė žinojo faktinę gyvenamąją vietą, yra visiškai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nenustatytos jokios svarbios priežastys (tokios, kaip skolininkės liga, dėl kurios ji ilgą laiką būtų praleidusi ligoninėje ir pan.), dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą. Apeliantės pasyvumas ignoruojant teismo siuntas įrodo nesąžiningumą, kuris nesuteikia pagrindo taikyti CPK 78 straipsnio išimtį.
Nurodo, jog skolininkės nurodyta apylinkių teismų praktika esamam ginčui neturi teisinės reikšmės, skolininkės nurodytoje byloje buvo sprendžiami ieškinio priėmimo bei reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimai, o nagrinėjamoje byloje – klausimas dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė į bylą Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį, tačiau šio įrodymo neprašė priimti į bylą bei nenurodė, kokias reikšmingas aplinkybes jis patvirtina, todėl atsisakytina priimti minėtą įrodymą.
Dėl skundžiamos nutarties
Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Šiame skyriuje reglamentuotas civilinis procesas yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neišklausius priešingos šalies pozicijos ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (CPK 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). CPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Teismo įsakymas neskundžiamas apeliacine ar kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą dvidešimties dienų terminą nuo pranešimo įteikimo, skolininkui nepareiškus prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorės pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nurodyta apeliantės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kuri sutampa su Gyventojų registre deklaruota apeliantės gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo 21 punkte nurodyta, kad, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą, vadovaujantis IV skyriaus nuostatomis.
Bylos Nr. eL2-44818-527/2025 duomenimis, apeliantei procesiniai dokumentai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), su spaudu apie siuntos saugojimą 30 kalendorinių dienų terminu. Iš grįžusios teismui procesinių dokumentų siuntos voko matyti, jog pranešimas apeliantei buvo paliktas 2025 m. gruodžio 2 d., ir grąžintas teismui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ ir teisme registruotas 2026 m. sausio 6 d.
2026 m. sausio 6 d. pirmosios instancijos teismas patikrino apeliantės darbovietę ir tą pačią dieną apeliantei skirti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti UAB „VIA PAYMENTS“. 2026 m. sausio 27 d. teisme registruota apeliantės darbovietei adresuota procesinių dokumentų siunta su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nurodė aukščiau pateiktas aplinkybes, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė pakankamai duomenų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliantei.
Vertinant apeliantės teiginius, esą kreditorei buvo žinomas jos kitas gyvenamosios vietos adresas, elektroninio pašto adresas, tačiau jokių pakankamų ir leistinų įrodymų apeliantė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodyta, kad kreditorė žinojo kitus apeliantės kontaktinius duomenis ir juos galėjo nurodyti teismui pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo. Kartu atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, šiuo atveju, apeliantei teko pareiga įrodyti, kad kreditorė žino ir kitus apeliantės kontaktinius duomenis (CPK 178 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog kreditorė dėl skolos už ankstesnį laikotarpį buvo iniciavusi teisminį procesą civilinėje byloje Nr. eL2-15503-588/2025 ir apeliantei procesiniai dokumentai buvo teikti adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje apeliantė irgi teikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad deklaruotu gyvenamosios vietos adresu vienoje civilinėje byloje apeliantė jai skirtus procesinius dokumentus priėmė, kitoje – procesiniai dokumentai grįžo kaip neįteikti, neatsiėmus jų per saugojimo terminą, kad tarp civilinių bylų iškėlimo yra tik kelių mėnesių tarpas, daro išvadą, jog nėra paneigtas apeliantės nesąžiningumas, kuris sukėlė apeliantei neigiamas pasekmes, už kurių atsiradimą atsakinga pati apeliantė. Nepaneigus apeliantės nesąžiningumo, jos teisės negali būti ginamos, kas priešingu atveju, prieštarautų teisingumo principui. Kartu pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnį Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir ją išviešinę (Gyventojų registre), turi prisiimti pareigą rūpintis tinkamu jiems skirtų pašto siuntų priėmimu.
Apeliantės nurodyta apylinkių teismų praktika konkrečioje byloje neturi reikšmės nagrinėjam ginču, nes ginčo dalykas yra skirtinas, bylų aplinkybės skiriasi.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais naikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės ar, panaikinus nutartį, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.