- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-263-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10726-2025-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- O. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovui A. P. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo ir kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovė O. D. kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti 2025 m. gegužės 3 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kainą 3 821,51 Eur ir priteisti iš atsakovo 3 821,51 Eur kaip žalos atlyginimą dėl paslėptų defektų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2025 m. gegužės 3 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindo iš atsakovo įsigijo automobilį „Mini Cooper Countryman“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 6 600,00 Eur sumą. Aiškino, kad sutartyje nebuvo nurodyti jokie automobilio defektai.
Teigė, kad po sutarties sudarymo, vykstant automobiliu į Klaipėdą, prietaisų skydelyje užsidegė pranešimas apie variklio gedimą. Atlikus automobilio patikrą neautorizuotame servise, buvo konstatuotas varikio gedimas, o autorizuotoje uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Krasta Auto“ atstovybėje atlikta diagnostika parodė automobilio turbinos trūkumus, kurių pašalinimas siekia 3 821,51 Eur.
Tvirtino, jog atsakovas apie automobilio defektus žinojo automobilio pardavimo metu ir juos nuslėpė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir sumažino 2025 m. gegužės 3 d. automobilio „Mini Cooper Countryman“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Mini Cooper Countryman) pirkimo-pardavimo sutarties kainą 1 770,00 Eur suma, priteisė iš atsakovo 1 770,00 Eur ieškovei nuostolius, patirtus šalinant automobilio defektus, 102,85 Eur nuostolius, patirtus nustatant automobilio defektus bei 41,04 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, kaip pirkėja, buvo aktyvi, perkamą automobilį apžiūrėjo ne tik ji, bet ir jos vyras, sūnus. Darė išvadą, jog ieškovė, pagal savo supratimą, dėjo pakankamas pastangas, kad įsitikinti, jog įsigyjamas automobilis yra tvarkingos techninės būklės ir yra galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir po to. Įvertino tai, jog skelbime apie parduodamą automobilį nebuvo nurodyti trūkumai, automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje šalys trūkumų irgi nenurodė. Pripažino nesant ginčo, jog ieškovei apžiūrint automobilį, jo prietaisų skydelyje užsidegė informacinis signalas, perspėjantis apie galimą, neapibrėžtą automobilio gedimą.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas, parduodamas jam priklausantį automobilį, žinojo automobiliui turint defektus, dėl kurių jo negalima buvo naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Atsakovo teiginius dėl suteiktos nuolaidos ir tai, kad jis nežinojo apie jokius automobilio gedimus, laikė atsakovo gynybine versija, išreikšta siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėjo atsakovui neginčijus, kad tiek automobilį apžiūrint, tiek ir ieškovei vykstant namo, automobilio prietaisų skydelyje užsidegė informacinis signalas, perspėjantis apie galimą, neapibrėžtą automobilio gedimą.
Konstatavo byloje nesant objektyviems įrodymams, kad atsakovas, parduodamas automobilį perdavė ieškovei (pirkėjai) tinkamos kokybės daiktą ir įstatymų nustatyta tvarka tinkamai atskleidė pirkimo–pardavimo sutartyje reikalaujamus transporto priemonės trūkumus. Sprendė, jog automobilio pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovas nuslėpė nuo ieškovės tuo metu jau buvusius esminius ginčo automobilio trūkumus, dėl kurių buvo apsunkintas transporto priemonės naudojimas pagal įprastinę paskirtį bei patirtos papildomos išlaidos, kurių dydžiu prašoma sumažinti automobilio pardavimo kainą ir kurias prašoma atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis apie ginčo automobilio remonto darbus laikė nepakankamais tam, kad būtų galima nustatyti realią automobilio trūkumų šalinimo kainą. Sprendė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių automobilio remonto darbų kainai esant apie 300-400,00 Eur.
Nustatė, jog automobilio trūkumai buvo šalinami ne naudojantis UAB „Krasta Auto“ serviso paslaugomis pagal pateiktą pasiūlymą, o kreipiantis į kitą autoservisą, kuriame darbai faktiškai buvo atlikti už 1 770,00 Eur sumą, todėl 2025 m. gegužės 3 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties kainą sumažino 1 770,00 Eur suma ir ją priteisė iš atsakovo, kaip nuostolių, patirtų šalinant paslėptus automobilio defektus, atlyginimą. Nurodė, jog ieškovė gali pagrįstai tikėtis būtent tokios ir ne didesnės sumos atlyginimo.
Tenkino ieškovės reikalavimą dėl 102,85 Eur išlaidų, patirtų siekiant nustatyti ginčo automobilio defektus, priteisimo, kurias pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės O. D. ieškinį atmesti.
Tvirtino, jog prieš pardavimą ieškovei buvo atskleistas neapibrėžtas automobilio variklio gedimo faktas; apžiūrėdama automobilį, ieškovė matė prietaisų skydelyje užsidegantį informacinį signalą, perspėjantį apie gedimą. Teigė, kad ieškovei buvo pateikta visa žinoma informacija apie automobilį ir dėl vienos aiškiai matomos klaidos ieškovė paprašė sumažinti automobilio kainą net 400,00 Eur, motyvuodama būsimo remonto išlaidomis. Pažymėjo, kad automobilis ieškovės buvo eksploatuojamas, po jo įsigijimo pravažiavo virš 700 km, kas rodo, kad ieškovei buvo parduotas techniškai tvarkingas, tinkamas naudoti pagal paskirtį automobilis.
Nurodė, kad apie ieškovės nustatytus trūkumus apeliantas buvo informuotas tik atlikus automobilio diagnostiką, dalyvauti gedimo nustatyme nebuvo kviečiamas, todėl kelia abejones dėl autoserviso nustatytų trūkumų, trūkumų atsiradimo laiko ir priežasčių, nes UAB „Krasta Auto“ servise automobilis nebuvo remontuotas. Tvirtino, jog ieškovė pažeidė prievolę informuoti apeliantą apie trūkumų konstatavimo vietą ir laiką, ėmėsi veiksmų, kuriuose dalyvauti apeliantas buvo suinteresuotas ir ieškovė privalėjo pardavėjui užtikrinti dalyvavimo automobilio apžiūroje galimybę.
Teigė, jog teismas neįvertino senų detalių pakeitimo naujomis fakto. Pabrėžė, kad, jeigu ieškovė senas detales keitė naujomis, tai turėjo būti atskaičiuotas detalių nusidėvėjimas.
Nurodė, kad nebuvo įvertinti ieškovės veiksmai, teikiant atvirai neteisingą, klaidinančią informaciją ir duomenis, siekiant pasinaudoti situaciją ir apelianto sąskaitą susiremontuoti seną automobilį naujomis detalėmis ir gauti materialinės naudos. Paaiškino, jog po pardavimo ieškovė pradėjo reikalauti pervesti pinigus remontui, nes automobilis turi rimtą variklio defektą, vėliau pradėjo gauti trumpąsias žinutes su reikalavimais pervesti įvairias pinigų sumas. Teigė, jog ieškovės reikalavimai dėl 3 821,51 Eur už turbinos remontą nepagrįsti ir neatitinka realių remonto sąnaudų. O teismo posėdžio metu ieškovė prisipažino automobilį sutvarkiusi kitame servise ir sumokėjo visai kitą sumą – 1 770,00 Eur.
Teigė, jog ieškovės pateikta sąskaita faktūra ir automobilio serviso apžiūros sutartis turi daug neatitikimų, sąmatoje nėra detalių pavadinimų, į sąmatą įtrauktos detalės, darbai nesusiję su turbinos remontu, detalių kainos akivaizdžiai per didelės, įrašytos absoliučiai visos įmanomos tarpinės, sandarikliai, kurie negalėjo sugęsti vienu metu, kas duoda pagrindo manyti, jog sąmatoje sąmoningai buvo įtraukti punktai, neturintys tiesioginio ryšio su turbinos remontu arba servisas neįvertino problemos ir keitė viską iš eilės.
Atkreipė dėmesį, kad niekur nebuvo įrašytas detalių nusidėvėjimas.
Teigė, jog tas pats servisas, kuriame ieškovės automobilis buvo sutvarkytas, nurodė, kad turbinos remontas kainuotų 300-400,00 Eur. Be to, ieškovės vyras palaiko draugiškus ryšius su autoserviso „Amigo“ direktoriumi, kas sudaro akivaizdų interesų konfliktą ir suteikia galimybę piktnaudžiauti pasitikėjimu, išrašyti fiktyvias arba iš dalies suklastotas sąskaitas su tariamai atliktais remonto darbais, neatitinkančiais faktinės situacijos. Darė prielaidas, kad deklaruota 1 770,00 Eur suma galėjo būti ne tik formaliai sumokėta, bet ir visiškai ar iš dalies grąžinta grynaisiais pinigais ar kompensuota kitu tarpusavio susitarimu
Nurodė, kad automobilio pirminės patikros metu autoservise UAB „Krasta Auto“ buvo aiškiai nustatyta konkreti problema (trūkumas) - išmetamųjų dujų sklendės vakuuminio aktuatoriaus gedimas, tačiau autoservise „Amigo“ ši detalė taip ir nebuvo pakeista, nors būtent ji buvo identifikuota kaip gedimo priežastis.
Tvirtino, jog ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtino automobilio trūkumų buvimo fakto ir apimties, neįrodė jų atsiradimo laiko, trūkumų šalinimo kaštų. Teigė, kad teismas netyrė ir nesiaiškino nustatytų automobilio trūkumų apimties, jų atsiradimo laiko, besąlygiškai patikėjo ieškovės teiginiais.
Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko neteisingai sprendė, kad ieškovės iš apelianto įgytas automobilis, jo perdavimo metu buvo su ieškovei nežinomais trūkumais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai egzistavo automobilio pardavimo momentu, dėl ko parduoto daikto buvo negalima naudoti pagal jo pagrindinę paskirtį ir tai yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, duodantis pagrindą mažinti parduoto automobilio kainą.
Atsiliepimas
Ieškovė O. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigė, kad apelianto pozicija dėl automobilio defekto yra visiškai prieštaringa, nesuderinama su techninėmis aplinkybėmis ir objektyviais faktais. Tvirtino, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl esminio trūkumo buvimo pardavimo metu, apelianto nesąžiningumo yra teisėtos, pagrįstos ir motyvuotos.
Atkreipė dėmesį, jog apelianto teiginiai, esą automobilio remontas buvo atliktas su juo nesuderinus, apie remontą nebuvo pranešta ir nebuvo suderinta remonto sąmata bei kaina, neatitiko faktinių bylos aplinkybių ir yra klaidinantys, minėti argumentai pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo keliami. Pateikė telefoninių pokalbių išklotines ir trumpųjų žinučių susirašinėjimą, kurie tiesiogiai susiję su apelianto iškeltais argumentais ir kuriuos prašo priimti ir vertinti.
Tvirtino, kad apelianto argumentai, kuriais jis kvestionuoja autoserviso pateiktą atliktų darbų aktą, jo formą, detalių gamintojų nenurodymą, atskirų darbų būtinumą, yra formalaus ir deklaratyvaus pobūdžio bei neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Paaiškino, jog apeliantas neįvardijo, kokių konkrečių teisės aktų ar privalomų dokumentų rengimo reikalavimų atliktų darbų aktas neva neatitiko; oficialus automobilio gamintojo atstovas nustatė turbinos gedimą ir pateikė remonto sąmatą, pagal kurią turbinos remonto kaina sudarė 3 821,51 Eur, tačiau, siekdama sumažinti galimus nuostolius, ieškovė pasirinko ne autorizuotą servisą ir faktiškai atliko remontą už 1 770,00 Eur.
Pažymėjo, jog apeliantas detaliai ir selektyviai kritikavo ekonomiškai racionalaus serviso, kuriame remontas kainavo 1 770,00 Eur, dokumentus ir kainodarą, tačiau visiškai nekvestionavo oficialaus atstovo nustatytos 3 821,51 Eur remonto kainodaros. Nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų: nei alternatyvios remonto sąmatos, nei techninės ekspertizės, nei kitų nepriklausomų duomenų, kurie galėtų paneigti autorizuoto atstovo nustatytą gedimo pobūdį ar faktiškai patirtų remonto išlaidų pagrįstumą.
Pabrėžė, kad ieškovės reikalavimas buvo pareikštas ne dėl remonto išlaidų kompensavimo, o dėl automobilio pirkimo kainos sumažinimo dėl nustatyto esminio trūkumo, todėl apelianto bandymai formaliai audituoti atskirus remonto veiksmus ar dokumentų formą yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kainos sumažinimo klausimą.
Tvirtino, jog apelianto teiginiai, kad iki remonto automobiliu buvo nuvažiuota apie 700 km, nepaneigė išvados apie jau pardavimo metu egzistavusį techninį gedimą. Aiškino, kad nurodytas atstumas buvo nuvažiuotas per beveik tris mėnesius, o tai akivaizdžiai rodė ne intensyvią, o ribotą ir priverstinai apribotą automobilio eksploataciją.
Apelianto argumentus, esą 400,00 Eur nuolaida automobilio remontui yra pakankama, laikė nepagrįstais ir neturinčiais įtakos nustatytam esminiam trūkumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo
Ieškovė O. D. pareiškė ieškinį, prašydama sumažinti automobilio Mini Cooper Countryman kainą automobilio turbinos trūkumų šalinimo verte priteisti nuostolius, susijusius su defektų nustatymu. Reikalavimus argumentavo netinkama automobilio kokybe. Pirmosios instancijos teismas ieškinį iš dalies patenkino, sumažindamas ginčo automobilio kainą faktiškai patirtų automobilio defektų šalinimo darbų verte ir priteisdama ieškovės nurodytus nuostolius. Apeliantas A. P. nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovei, dar prieš įsigyjant automobilį Mini Cooper Countryman, buvo žinoma apie užsidegančią lemputę, o pateiktoje automobilio turbinos remonto sąmatoje įtrauktos detalės, nesusiję su defekto šalinimu darbai, detalių kainos akivaizdžiai per didelės.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pasirinkti iš vieną minėtoje dalyje nurodytų savo pažeistų teisių gynybos būdų.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžiuose ieškovė ne kartą aiškiai ir nedviprasmiškai nurodydavo, jog pareikštu ieškiniu prašė sumažinti automobilio Mini Cooper Countryman pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą.
CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nusipirkęs nekokybišką daiktą pirkėjas turi teisę reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. Kasacinis teismas aiškindamas šią teisės normą, atsižvelgė į Vienos konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių 50 straipsnio normos formuluotę, kurioje atskleistas atitinkamos pirkėjo teisės turinys, nurodant, kad jeigu prekės neatitinka sutarties, nepaisant to, ar kaina jau buvo sumokėta, pirkėjas gali sumažinti kainą tokiu pat santykiu, kokiu vertė, kurią pristatymo momentu turėjo faktiškai pristatytos prekės, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų prekės, atitinkančios sutartį. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pirkėjo teisių gynimo būdo esmė yra ta, kad pirkėjas gali naudoti daiktus pagal paskirtį, tačiau jų kaina pardavimo metu dėl neaptartų trūkumų viršijo rinkos vertę; taikant šį teisių gynimo būdą turi būti nustatyta, kokia kaina pardavimo metu buvo „atitinkama“, t. y. adekvati prekių kokybei ir tokios kokybės prekių rinkos vertei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp ieškovės ir apelianto buvo vertintas per reikalavimą atlyginti pirkėjo patirtas daikto trūkumų šalinimo išlaidas pagal ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. ieškinio faktinį pagrindą: ieškovė įrodinėjo, kad įsigijo nekokybišką automobilį, apeliantas, kaip pardavėjas, nuslėpė ginčo automobilio trūkumus, automobilio trūkumams pašalinti ieškovė patyrė išlaidas; apeliantas gynėsi nuo ieškovės reikalavimų, tvirtindamas, kad automobilio defektas ieškovei buvo žinomas iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus.
Nagrinėjamu atveju, pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą sumažinti automobilio pirkimo kainą nebuvo nustatytos, analizuotos ir vertintos aplinkybės dėl ginčo automobilio vertės, turint turbinos defektą (žr. nutarties 36 punktą). Ieškovė neįrodinėjo, kad ginčo automobilio su tokiu trūkumu vertė buvo per didelė nei nurodyta 2025 m. gegužės 3 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, ieškovė prašė sumažinti automobilio pirkimo kainą defektų šalinimo išlaidų verte, pasirinkdama netinkamą ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl automobilio defektų šalinimo išlaidų sudaro atskirą pažeistų pirkėjo teisių dėl nekokybiško daikto įsigijimo gynybos pagrindą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių atitikimo ieškinio dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ginčas buvo išnagrinėtas ne pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą, o pagal ieškovės nurodytas aplinkybes. Susiklosčiusi situacija suteikia pagrindą tvirtinti, jog ieškovės nurodytas ieškinio faktinis pagrindas neatitiko ieškinio reikalavimo. Dėl minėtos priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą nebuvo nustatytos ir neįvertintos, t. y. neatskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas prieštaravimų tarp faktinio ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko nepašalino, ką buvo galima atlikti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ar rengiantis bylą nagrinėti teismo posėdyje.
Nustačius, kad nagrinėjant ginčą, nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Nutarus panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, tai perduodant atlikti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.