Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. V. C. atstovės advokatės S. M.-Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 83 straipsniu, 85 straipsniu, J. Z. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį. Nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus nustatyta atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo T. V. C., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės A. C., civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės J. Z. 800 Eur nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti. Lėšas uzufrukto teise pavesta valdyti nukentėjusiojo T. V. C. atstovei pagal įstatymą A. C.. Nustatyta, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiam J. Z. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jo pilnametystės ši suma išieškoma iš jo atstovės pagal įstatymą, civilinės atsakovės J. Z.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

J. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo už tai, kad 2025 m. rugsėjo 30 d., 11:45 val. – 12:05 val. laiku (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato, paėmęs pievoje rastą plastikinį vamzdį, tyčia metė į T. V. C. (toliau – ir nukentėjusysis), gim. (duomenys neskelbtini), taip pataikydamas nukentėjusiajam į galvos sritį, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairiajame smilkinyje ir galvos smegenų sukrėtimu, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. V. C. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo atstovės advokatės apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nukentėjusiojo atstovės advokatės apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, ir nenukrypdamas nuo aktualios teismų praktikos, iš J. Z. nukentėjusiajam priteisė 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį laikyti per mažu ar nepagrįstu nėra jokio pagrindo.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011; 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, patvirtinančias jam padarytos žalos pasireiškimą, nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, nusikalstama veika padarytus padarinius, patirtus nepatogumus ir kitas neturtinės žalos pasekmes, J. Z. kaltę, paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, J. Z. veiksmus po padaryto sužalojimo nukentėjusiajam, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, kai asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad, nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatos ar iš esmės nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybes, kurias nukentėjusiojo atstovė advokatė nurodo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas jau įvertino, į jas atsižvelgė, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertino ir nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį bei mastą, įvertino visus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, išsamiai pasisakė dėl reikalavimo argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo po įvykio jautė galvos skausmą, tačiau jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, medicininių dokumentų), kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog dėl tokio pobūdžio sužalojimo galėtų nukentėjusiajam galva skaudėti iki šiol iš tiesų, byloje nėra. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami deklaratyviais teiginiais, kadangi jų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai nei vertina nukentėjusiojo atstovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra pateikti galvos skausmą malšinančių vaistų įsigijimo dokumentai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, yra itin reikšmingi, kadangi tiek nukentėjusiojo mama teisiamojo posėdžio metu teigė, tiek apeliaciniame skunde yra teigiama, kad nukentėjusysis dėl galimai nesibaigiančio galvos skausmo nuolat geria vaistus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas į tai atkreipė dėmesį pasisakydamas ne dėl turtinės žalos dydžio, o nustatinėdamas, ar yra duomenų, galinčių patvirtinti skausmą malšinančių vaistų vartojimo faktą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog gydytojai iš tiesų konstatavo, kad nukentėjusiajam dėl įvykio metu patirto sužalojimo vis dar skauda galvą ar objektyviai gali skaudėti ir dėl to yra nurodyta gerti skausmą malšinančius vaistus. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašas (siuntimas) nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių dėl nuolat patiriamo skausmo, t. y. aplinkybė, jog nukentėjusiajam išrašytas siuntimas atlikti galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), savaime nepatvirtina galvos skausmo tikrumo, kuris pačiame minėtame išraše apibūdinamas tik kaip įtariamas, o jei skausmas ir realus, tai nepatvirtina ir aplinkybės, kad šiuo metu patiriamas skausmas yra įvykio metu patirto sužalojimo pasekmė. Galvos smegenų MRT yra skirtas gauti detaliems galvos smegenų audinių vaizdams be jonizuojančios spinduliuotės, tačiau MRT tyrimo rezultato ir gydytojų vertinimo ir išvadų dėl šio rezultato byloje nėra pateikta. Be to, paties 2026 m. balandžio 11 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašo (siuntimo) 5.1. punkte yra nurodyta, kad nukentėjusysis miegoti eina vėlai, prie ekranų praleidžia daug laiko – nuo 3 iki 10 valandų per dieną, naktimis žaidžia su kompiuteriu, agresyviai elgiasi, kai draudžiama (t. 2, b. l. 111-112). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios užfiksuotos aplinkybės yra reikšmingos, siekiant nustatyti galimai patiriamo galvos skausmo priežastis, tačiau ne nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi pats nukentėjusysis atlieka veiksmus, galinčius sukelti galvos skausmą ar prisidėti prie jo sukėlimo. Be to, byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakteristikoje apie nukentėjusįjį nurodyta, kad nukentėjusysis bėga iš pamokų, pasiduoda neigiamai draugų įtakai, rūko, dažnai vėluoja į pamokas, keikiasi per pamokas, trukdo kitiems mokiniams ir mokytojams, nemandagiai elgiasi ir atsikalbinėja, nedirba pats ir provokuoja mokytojus. Charakteristikoje taip pat nurodyta, kad nukentėjusysis yra gero būto, gali būti ir draugiškas, bet, kaip matyti iš charakteristikos, turi ir kitų, nei jau nurodytos, neigiamų savybių: prasti mokymosi rezultatai, nesilaiko duoto žodžio mokytojams, neklauso mamos, valkatauja, ne kartą yra įsivėlęs į muštynes (t. 1, b. l. 86-87). Duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad toks nukentėjusiojo elgesys yra nulemtas J. Z. neteisėtų veiksmų, t. y. nukentėjusiajam padaryto sužalojimo, byloje nėra, todėl ir nėra galimybės patvirtinti, jog nukentėjusiojo elgesys pasikeitė neigiamai būtent po nagrinėjamos bylos įvykio.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis nelankė mokyklos apie dvi savaites ir papildomai dar savaitę pagal gydytojo rekomendacijas, negalėjo dalyvauti mokyklos sportinėse veiklose: (duomenys neskelbtini) ir pan. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pastebėjo, ne papildomai savaitė ar daugiau nukentėjusiajam buvo rekomenduojama namų režimu, o trys dienos ir 14 dienų be sporto (t. 1, b. l. 67-68). Duomenų, kad nukentėjusysis lankė ar lanko (duomenys neskelbtini) mokykloje, byloje nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis dėl J. Z. neteisėtais veiksmais padaryto sužalojimo praleido šias treniruotes ar negalėjo užsiimti mėgstama veikla.

Su apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusysis dėl įvykio ir likusio rando ant galvos prie smilkinio jautė ar patiria psichologinius išgyvenimus, teisėjų kolegija sutinka, tačiau pabrėžia, kad nukentėjusiojo patirti ar patiriami išgyvenimai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi pakankamais, kad būtų priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Suma, kurios priteisimo yra prašoma nagrinėjamoje byloje, paprastai priteisiama tik daug sunkesnių ar pačių sunkiausių nusikalstamų veikų padarymo atveju, sukėlusių daug sudėtingesnius padarinius nei nagrinėjamu atveju. Pavyzdžiui, didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.; 1 000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo ir kt. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistoji iš pradžių buvo nuteista dėl nužudymo, o kasacinis teismas jos padarytą veiką perkvalifikavo į nužudymą labai susijaudinus, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems priteisė 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, šios sumos nekeitė nei apeliacinės instancijos teismas, nei kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-41-1073/2024). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo suduotas vos vienas smūgis iš plastikinio vamzdžio, buvo padaryta žaizda, liekamasis išorinis reiškinys vienas – randas. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus įvertino tinkamai, atsižvelgė į jų pobūdį bei priežastį, įvertino ir tai, kad liekamasis reiškinys yra tik vienas, ir, išsamiai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai priteisė 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo institutas yra skirtas atlyginti nukentėjusiajam neturtinio pobūdžio praradimus, kompensuoti jo patiriamus išgyvenimus ir pan., ir negali būti priemone pasipelnyti ar siekiant finansine prasme atkeršyti už patirtą bet kokio pobūdžio skriaudą.

Šios nutarties 2.2. punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir esantiems įrodymams. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paties nukentėjusiojo mama parodė, kad J. Z. parašė nukentėjusiajam atsiprašymo žinutę, šią aplinkybę ji prieš tai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 90-96). Tai, kad nukentėjusiojo mama ar nukentėjusysis atsiprašymo nepriima ar į jį neatsako, negali būti tapatinama su netinkamu atsiprašymu, taip pat nėra pagrindo laikyti, kad nukentėjusysis neatsiprašė. Pačiam atsiprašymui, kaip tokiam, nėra numatyta konkreti forma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka to, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo bet kokia forma nuoširdžiai atsiprašytų nukentėjusiojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. Z. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir sukeltų padarinių. Duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti J. Z. gailėjimosi nuoširdumu, byloje nėra, todėl iš apeliacinio skundo nėra aišku, dėl ko vis dėlto nukentėjusiojo atstovė advokatė J. Z. atsiprašymą ir galėjimąsi nelaiko nuoširdžiais. Ir priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybės, kad J. Z. šiuo metu mokosi ir yra nepilnametis, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis skambino bendruoju pagalbos telefonu, kvietė pagalbą, nešė sužeistąjį į mokyklą, iš tiesų turi reikšmės, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, kadangi, vadovaujantis teismų praktika, aktualu, kokios yra žalą padariusio asmens pajamos ir turtinė padėtis, svarbu tai, jog tokie J. Z. veiksmai parodo, kad jis ėmėsi visų jam įmanomų priemonių, kad suteiktų nukentėjusiajam pagalbą, t. y. šie veiksmai leidžia spręsti, kad J. Z. iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarytų veiksmų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nukentėjusiojo T. V. C. atstovės advokatės S. M.-Š. apeliacinį skundą.