Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja PRS1 (toliau – pareiškėja) paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po JSA mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė pareiškėjos brolis, JSA sūnus GSA (mirė (duomenys neskelbtini)), pradėdamas palikimą faktiškai valdyti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis GSA. GSA šeimos neturėjo, todėl pareiškėja po brolio GSA mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Utenos rajono 4-ąjį notaro biurą ir priėmė palikimą jo palikimą. GSA nuo gimimo gyveno kartu su tėvais, (duomenys neskelbtini). Namas kuriame gyveno GSA faktiškai priklausė jo tėvui JSA, tačiau tik dabar paaiškėjo, kad namas nebuvo įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre, o pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo įregistruotas tik ūkio knygose JSA vardu (šeimos galvos vardu). Po JSA mirties ((duomenys neskelbtini)) šį namą prižiūrėjo ir juo rūpinosi sūnus JSA faktiškai pradėjęs turtą valdyti. JSA ir OSA susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė keturių vaikų: RSA, PRS1 (pareiškėjos), GSA ir VSA. Šiuo metu visi trys sūnūs yra mirę. Nors po JSA mirties liko gyva žmona OSA (pareiškėjos ir GSA motina), tačiau ji dėl prastos sveikatos gyveno pas pareiškėją. Pareiškėja ir kiti pirmos eilės įpėdiniai po tėvo JSA mirties nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes jie buvo susitarę, kad sodyba lieka ten gyvenančiam jų broliui GSA. Tik mirus broliui GSA pareiškėja sužinojo, kad jos brolis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Kadangi pareiškėjos brolis GSA po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo per nustatytą 3-jų mėnesių terminą nesikreipė į notaro biurą, tačiau mirus tėvui ir toliau vienas gyveno sodyboje ir rūpinosi tėvui priklausiusia sodyba, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po JSA mirties palikimą priėmė jo sūnus GSA faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo JSA palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį JSA paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad GSA priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, AB Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos medžiagos (2026 m. balandžio 17 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, 2026 m. liepos 17 d. Santuokos sudarymo įrašo, 2026 m. liepos 17 d. RSA gimimo įrašo, 2026 m. liepos 17 d. VSA gimimo įrašo, 2026 m. liepos 17 d. GSA gimimo įrašo, (duomenys neskelbtini) PRS1 gimimo liudijimo, Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), Mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad OSA (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir JSA (miręs (duomenys neskelbtini)) turėjo keturis vaikus: RSA (miręs (duomenys neskelbtini)), VSA (miręs (duomenys neskelbtini)), GSA (mirusį (duomenys neskelbtini)), PRS1 (pareiškėja).

Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą matyti, kad JSA vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo pareiškėja, minėtas turtas nebuvo registruotas VĮ Registrų centre, dokumentų rengimas, kad minėtas turtas galėtų būti registruotas VĮ Registrų centre, buvo pradėtas tik 2026 m. pavasarį – pareiškėjai sužinojus, kad GSA nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po JSA mirties.

Kaip nurodo pareiškėja, JSA būdamas gyvas visą laiką sakydavo, kad po jo mirties namai liks sūnui G., kuris kartu gyveno ir rūpinosi tėvu. Po JSA mirties ((duomenys neskelbtini)) namą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir juo rūpinosi GSA, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Nors dar buvo gyva OSA, tačiau ji gyveno pas pareiškėją PRS1 (duomenys neskelbtini), nes dėl prastos sveikatos viena pasirūpinti savimi negalėjo. Pareiškėja ir kiti pirmos eilės įpėdiniai po tėvo JSA mirties nesikreipė į notaro biurą prašydami užvesti paveldėjimo bylą, nes jie buvo susitarę, kad sodyba lieka ten gyvenančiam jų broliui GSA.

Anot pareiškėjos, (duomenys neskelbtini) mirus OSA, pareiškėja susitarė su GSA, VSA ir RSA, kad jie priims palikimą po motinos mirties, todėl Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą buvo išduotas tik jiems.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdinai – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Po palikėjo JSA mirties liko teismo sprendimo 5 punkte nurodytas turtas. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po JSA mirties. Anot pareiškėjos, šeimoje buvo sutarta, kad po JSA mirties namą su priklausiniais, esančius S(duomenys neskelbtini), paveldės GSA.

Teismo išreikalautais VĮ Registrų centro Testamentų registro 2026 m. rugsėjo 15 d. duomenimis nustatyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų GSA palikimo priėmimo faktų.

Iš pareiškime išdėstytų aplinkybių nustatyta, kad mirus JSA GSA nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), įregistruotu JSA vardu, naudojosi pats, šį turtą prižiūrėjo, tvarkė, minėtu adresu gyveno iki pat mirties.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad GSA po JSA mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnis). Pažymėtina, kad šiuo sprendimu nenustatinėjamas JSA palikimą sudarančio turto, jo apimties klausimas, sprendimu nustatoma, kad JSA palikimą, iš ko jis besusidėtų, buvo priėmęs GSA.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti, kad po JSA, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė GSA, asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.