- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- e2YT-6466-913/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-15206-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Z., V. M., V. Č., J. Č., VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
- 3.4.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Z., V. M., V. Č. ir J. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. Č., mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė jo brolis J. Č. faktiškai turtą pradėdamas valdyti. Juridinis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas J. Č.. Po tėvo J. Č. mirties, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys, dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Molėtų rajono 2-ąjį notaro biurą, po ko notarė D. Č. išdavė Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į J. Č. turtą jo vaikams lygiomis dalimis, kiekvienam po 1/5 dalį. Paveldimą turtą sudaro: 2209/5438 dalys Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¾ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis pastato-lauko viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos dėdė (tėvo J. Č. brolis) R. Č., mirė (duomenys neskelbtini). Jis gyveno kartu su savo tėvu V. Č. iki jo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos seneliui V. Č., R. Č. paveldėjo ¼ dalį jo turėto turto, kartu su kitais įpėdiniais. Nors R. Č. paveldėjo ¼ dalį turto, tačiau ir toliau gyveno bendrai su savo brolio J. Č. šeima, nes savo šeimos neturėjo. R. Č. nebuvo nusistatęs naudojimosi tvarkos nekilnojamu turtu, todėl viską naudojosi bendrai su J. Č. šeima. Po R. Č. mirties jam priklausančią sodybos dalį prižiūrėjo ir rūpinosi brolis J. Č., t. y. pareiškėjos tėvas. 2025-12-23 J. Č. kreipėsi į notarę norėdamas susitvarkyti palikimą po savo brolio R. Č. mirties, tačiau notarė išdavė pažymą, kurioje nurodė, kad Molėtų rajono 2-ame notaro biure paveldėjimo byla, mirus (duomenys neskelbtini) R. Č. nepradėta, įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė. Pareiškėja tai pat nurodė, kad jų tėvas J. Č., dėl pablogėjusios sveikatos nespėjo susitvarkyti paveldėjimo dokumentų po savo brolio R. Č. mirties, nes 2025-12-23 pradėjęs teismui rinkti dokumentus, pats mirė (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad nėra priimtas palikimas po R. Č. mirties pareiškėja ir suinteresuoti asmenys sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai joms buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas po tėvo J. Č. mirties. Visi buvo įsitikinę, kad tėvas J. Č. yra susitvarkęs paveldėjimo dokumentus po savo brolio R. Č. mirties, nes jis vienas gyveno sodyboje, mokėjo mokesčius, rūpinosi sodyba: remontavo stogą, pakeitė duris, atliko einamąjį remontą namo viduje, mokėjo už elektrą ir šiukšles. R. Č. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į ¼ dalį: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Po R. Č. mirties palikimą priėmė jo brolis J. Č. faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. Z., V. M., V. Č. ir J. Č. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu susipažino, su pareiškimu sutinka, prieštaravimų neturi, yra žinoma, kad J. Č. po savo brolio R. Č. mirties liko gyventi sodyboje, rūpinosi joje esančiu turtu, jį prižiūrėjo, atliko būtinus remonto darbus ir mokėjo su turto išlaikymu susijusius mokesčius. Prašo pareiškimą tenkinti.
Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nuo 1987-03-31 iki savo mirties gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), mirė nevedęs, duomenų apie vaikus nėra. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuo 2004-09-21 nuosavybės teisė į ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį lauko viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklauso R. Č.. R. Č. gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) ir J. Č. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad R. Č. ir J. Č. tėvai yra V. Č., miręs (duomenys neskelbtini), ir J. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), bei tai, kad R. Č. ir J. Č. yra broliai. Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus R. Č. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro informacijoje nurodyta, kad notaro biure paveldėjimo byla, mirus (duomenys neskelbtini) R. Č., nepradėta, įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė.
Byloje pateiktas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad įpėdinės - mirusiojo dukterys R. Z., V. M., V. Č., D. Č. ir J. Č. paveldi lygiomis dalimis, kiekviena po 1/5 dalį turto, kurio savininkas palikėjas J. Č., miręs (duomenys neskelbtini).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
Teismo nuomone, pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas J. Č. rūpinosi brolio esamu turtu po jo mirties. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paaiškinimų nustatyta, kad J. Č. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, faktiškai pradėjo jį valdyti, rūpinosi sodyba, mokėjo mokesčius, ja naudojosi, prižiūrėjo, atliko remonto darbus.
Kadangi R. Č. mirė būdamas nevedęs, duomenų apie vaikus nėra, pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimai, leidžia daryti visiškai įtikinamą ir pagrįstą išvadą, jog po palikėjo R. Č. mirties jo turėtą turtą faktiškai pradėjo valdyti jo brolis J. Č. (pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas), kuris po brolio mirties aktyviais veiksmais perėmė ir valdė broliui priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, J. Č. faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad J. Č. priėmė savo mirusio brolio palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą J. Č. išreiškė aktyviais veiksmais – faktiškai pradėdamas valdyti mirusiajam priklausiusį turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė jo brolis J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai turtą pradėdamas valdyti.
Juridinis faktas pareiškėjai nustatomas tikslu įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teises.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.