Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-472-843/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37314-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Čepukėnienės ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui, kaltinamosios S. M. gynėjui advokatui Olegui Šibkovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios S. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties, kuria kaltinamajai S. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

S. M. pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad ji, ne vėliau kaip iki 2026 m. vasario 5 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą platinti, įgijusi laikė narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio grynoji masė yra 0,000514 g, kurią 2026 m. vasario 5 d., apie 13.21 val., pardavė į šį butą atėjusiam R. M. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą. Be to, S. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad ne vėliau kaip iki 2026 m. vasario 5 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą platinti, įgijusi laikė narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio grynoji masė yra 0,000618 g, ir narkotines medžiagas – metadoną, kurio masė yra 0,000532 g, kurią 2026 m. vasario 5 d., apie 16.30 val., pardavė į šį butą atėjusiam R. M. už nenustatytą pinigų sumą. Be to, S. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinama tuo, kad ne vėliau kaip iki 2026 m. vasario 5 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą platinti, įgijusi laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų: 1) šviesios, kietos, birios medžiagos juodos spalvos plastikinės plėvelės pakuotėje, suvyniotoje į baltos spalvos popieriaus skiautę, kurios sudėtyje yra narkotinių medžiagų – metadono, kurio masė yra 0,003 g, ir karfentanilio, kurio masė yra 0,004039 g; 2) šviesios, kietos, birios medžiagos iš 2 vnt. juodos spalvos plastikinių plėvelių pakuočių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų – metadono, kurio bendroji masė yra 0,001 g, ir karfentanilio, kurio bendroji masė yra 0,000829 g; 3) šviesios, kietos, birios medžiagos iš juodos spalvos plastikinio maišelio, kurio sudėtyje yra narkotinių medžiagų – metadono, kurio masė yra 0,050 g, ir karfentanilio, kurio masė yra 0,060432 g; kurias 2026 m. vasario 5 d., apie 17.15 val., kratos metu, bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje esančioje spintelėje, policijos pareigūnai šias medžiagas surado ir paėmė. S. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta 2026 m. vasario 5 d., 16.41 val. Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kuris Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi 2026 m. gegužės 5 d. pratęstas 3 mėnesiams. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartimi kaltinamajai S. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dar 3 mėnesiams. Žemesnysis teismas sprendė, kad tebėra suėmimo taikymo sąlygos ir pagrindai, o būtent yra pagrindas manyti, jog S. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje, kai dar nepradėtas įrodymų tyrimas, neišklausyta pati kaltinamoji S. M., kitų BPK XI skyriuje įtvirtintų kardomųjų priemonių ar jų komplekso taikymas kaltinamajai nebūtų efektyvus, nebūtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslai – užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, žemesnysis teismas, įvertinęs nusikaltimų, kurių padarymu kaltinama S. M., sunkumą, pavojingumą, jų pobūdį, kaltinamosios asmenybę, sprendė, kad viešasis interesas yra neabejotinai dominuojantis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Pasak gynėjo, suėmimo taikymo pagrindai dabartinėje bylos stadijoje yra išnykę. Ankstesni teistumai savaime nėra pakankamas ir objektyvus pagrindas daryti išvadas, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, galėtų vėl nusikalsti. Akcentuojama, kad įstatymo normoje yra nurodyta, jog išvada dėl galimų naujų nusikaltimų darymo turi būti pagrįsta, o teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad S. M. galėtų daryti naujus nusikaltimus, motyvavo savo išvadas tik ankstesniais kaltinamosios teistumais, nors BPK nenumato tokio suėmimo paskyrimo pagrindo. Pažymima ir tai, kad parenkant kaltinamajai kardomąsias priemones, teismas turėtų vertinti objektyvius baudžiamojoje byloje esančius duomenis. Šiuo atveju teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir gręsiančią bausmę bei į ankstesnius kaltinamosios teistumus, nors šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad S. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, gynėjo teigimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra.

Gynėjo vertinimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai S. M. atžvilgiu šioje byloje gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu, todėl suėmimas, nagrinėjamu atveju, yra neproporcingas ir nutartis pratęsti suėmimo terminą turėtų būti panaikinta. BPK numato galimybę skirti kelias kardomąsias priemones, todėl paskyrus, pavyzdžiui, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar kitas kardomąsias priemones, galima bus stebėti ir kontroliuoti S. M. elgesį, gyvenimo būdą, įsitikinti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Gynėjo įsitikinimu, griežčiausios kardomosios priemonės skyrimas yra neproporcinga priemonė, o keliami tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai paskyrus ir švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, dėl to Kauno apygardos teismo nutartis, kuria suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams – turėtų būti panaikinta paskiriant S. M. kitas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą pagal jos nurodytą gyvenamąją vietą ir užstatą.

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios S. M. gynėjo advokato O. Šibkovo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo, skundžiamos teismo nutarties bei proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajai S. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 mėnesiams, šiuo konkrečiu atveju tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su suėmimo kaip kardomosios priemonės tolesnio taikymo tikslingumu ir proporcingumu, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu apygardos teismo nutartis nėra skundžiama. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamoji S. M. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokia išvada darytina atsižvelgus į duomenis, užfiksuotus liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, kratos protokoluose, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad išvadas dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir inkriminuojamų bylos aplinkybių nustatymo teismas padarys teisminio proceso pabaigoje priimtame baigiamajame akte. Šiuo atveju, vertindamas nutartyje išvardytų duomenų pakankamumą, žemesnysis teismas teisės taikymo klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su kaltinamajai taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, jų visumoje konstatuodamas pakankamą pagrindą išvadoms apie galimą kaltinamajai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą.

Kauno apygardos teismas kaltinamajai S. M. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus, t. y. kad būdama laisvėje kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija su tokiu apygardos teismo vertinimu sutinka.

Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, sprendžiant apie bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, turi būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo, ypatingą dėmesį skiriant asmens charakteriui, jo moralei, turimam turtui, ryšiams su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, ir jo tarptautiniams kontaktams (pavyzdžiui, EŽTT 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas byloje G. N. prieš Vengriją Nr. 2).

Skunde vertinant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą bei prašant paleisti S. M. iš suėmimo, akcentuojami jos turimi socialiniai, šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. kad S. M. Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, čia gyvena jos vaikai ir šeima. Šiuos socialinius kaltinamosios ryšius gynėjas iš esmės nurodo kaip pakankamus sprendžiant, kad kaltinamoji nebėgs (nesislėps) nuo baudžiamojo persekiojimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokios aplinkybės patvirtina tam tikrus kaltinamosios socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau sprendžiant dėl suėmimo pagrįstumo ir kaltinamosios slapstymosi rizikos dydžio, turi būti vertinamas ne pats ryšių faktas, o jų pobūdis, t. y. kiek asmens turimi socialiniai ryšiai yra tvirti, ar galimybė juos prarasti gali atgrasyti jį nuo bandymo pasislėpti, ar nėra kitų veiksnių, kurie, net ir esant tam tikriems socialiniams ryšiams, gali lemti bandymus pasislėpti.

Spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimo, apygardos teismas išsamiai ir argumentuotai įvertino visumą reikšmingų aplinkybių ir pagrįstai sprendė, kad būdama laisvėje kaltinamoji S. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip vengdama baudžiamojo proceso. Teisėjų kolegijai sutinkant su tokiomis apygardos teismo išvadomis ir jų kontekste vertinant galimą kaltinamosios S. M. pasislėpimo riziką, pirmiausia paminėtina, kad ji yra kaltinama padariusi du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. Nagrinėjamo klausimo ir kaltinamosios pasislėpimo rizikos kontekste svarbus ne tik gresiančios griežtos bausmės, bet ir inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis – visos veikos yra susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tuo pačiu ir labai dideliu kiekiu, turit tikslą jas platinti. Šias aplinkybes žemesnysis teismas pagrįstai vertino kartu su kaltinamosios gynėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis apie S. M. socialinius, šeiminius ryšius, jos asmenybe ir pan.

Žemesnysis teismas, darydamas išvadas dėl kaltinamosios S. M. galimos pasislėpimo nuo teisėsaugos rizikos, pagrįstai įvertino ir kitas aplinkybes, kaip antai duomenis apie ankstesnius kaltinamosios teistumus bei jos atžvilgiu vykdytus baudžiamuosius procesus. S. M. anksčiau teista keturis kartus, iš jų net tris kartus už su psichotropinėmis, narkotinėmis medžiagomis susijusias nusikalstamas veikas (jų platinimu), tai yra už veikas, kurios yra iš esmės analogiško pobūdžio kaip S. M. pareikšti kaltinimai ir šioje baudžiamojoje byloje. Kaltinamosios gynėjas skunde teigia, kad ankstesni teistumai savaime nėra pakankamas ir objektyvus pagrindas daryti išvadas, jog kaltinamoji, būdama laisvėje, galėtų vėl nusikalsti. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-182-487/2022 ir kt.), asmens ankstesni teistumai (ir išnykę) gali būti vertinami kaip kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kas ir buvo padaryta. Taigi, šiuo atveju duomenys apie ankstesnius S. M. teistumus parodo jos ankstesnę kriminalinę istoriją, požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes bei, kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia teismui spręsti apie kaltinamosios polinkį nusikalsti.

Sprendžiant dėl kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) tikimybės, svarbią reikšmę įgauna asmens ryšiai užsienio valstybėse, kadangi pabėgimas į užsienio valstybę gali iš esmės apsunkinti ar padaryti neįmanomą bylos nagrinėjimą. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad ryšių užsienyje turėjimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų aplinkybių (BPK 122 straipsnio 2 dalis), į kurią teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą kaltinamajam (įtariamajam), privalo atsižvelgti ir ją įvertinti. Bylos duomenimis, kaltinamoji S. M. turi giminių Jungtinėje Karalystėje. 2026 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu S. M. nurodė, kad Londone gyvena jos dukra. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad 2023 m. sausio 13 d. ir 2024 m. vasario 4 d. buvo fiksuoti S. M. Lietuvos Respublikos sienos kirtimai per Kybartų pasienio kontrolės punktą – pasienio punktą tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Kaip matyti iš 2026 m. liepos 29 d. posėdžio protokolo, kaltinamoji pripažino, kad buvo išvykusi į Rusiją dėl giminaičio laidotuvių, visgi, kaip minėta, sienos kirtimai buvo du kartus. Šie duomenys patvirtina, kad S. M. turi giminių (ryšių) ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir Rusijos Federacijoje. Šių aplinkybių kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Rusijos Federacija yra priešiška Lietuvai valstybė. 2024 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2810 buvo denonsuota Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Taigi, šiuo metu Lietuvos Respublikos teisinis bendradarbiavimas su Rusijos Federacija yra praktiškai neįmanomas, todėl, kaltinamajai išvykus į Rusijos Federaciją, kur gyvena jos giminaičiai, būtų apsunkintas tolesnis jos baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji turi ryšių įvairiose užsienio valstybėse, kuriais pasinaudodama gali bandyti bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje.

Paminėtų faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant dėl kaltinamosios galimybės bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos, ne mažiau svarbu ir tai, kad kitame procese buvo užfiksuotas kaltinamosios bandymas pasislėpti nuo teisėsaugos. 2008 m. Kauno apygardos teismui priėmus jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, ji į nuosprendžio paskelbimą neatvyko, pasislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų, po ko buvo paskelbta jos paieška. Į šias aplinkybes pagrįstai atsižvelgė ir žemesnysis teismas. Toks kaltinamosios elgesys rodo jos siekį išvengti atsakomybės už savo veiksmus ir suteikia pakankamą pagrindą manymui apie galimą ir tolesnį slapstymąsi nuo gresiančios atsakomybės, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės.

Skunde akcentuojami tamprūs kaltinamosios šeimyniniai ryšiai. Nėra abejonių, kad artimų, šeiminių ryšių palaikymas yra vienas iš apsauginių veiksnių, lemiančių asmens ryšių su valstybe tamprumą, mažesnę pabėgimo, taip pat ir tolimesnio nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik ši gynėjo akcentuota aplinkybė nors ir yra svari, tačiau šiuo atveju nėra pakankama kaltinamosios bėgimo (slapstymosi) rizikai užkardyti. Pažymėtina, kad S. M. turimi šeimyniniai ryšiai (vyras, vaikai, mama, brolis) nesustabdė jos nei praeityje, nei šioje byloje nuo galimų nusikalstamų veikų darymo, iš kurių ji galimai turėjo ir pragyvenimo šaltinį. Be to, apyvartoje draudžiamos medžiagos buvo rastos bute, kuriame kaltinamoji gyvena kartu su savo vyru, lankosi jos vaikai.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs paminėtų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje yra pakankamas pagrindas spręsti, jog kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Priešingai nei teigiama skunde, skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad tebeegzistuoja reali tikimybė, jog būdama laisvėje kaltinamoji S. M. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Sunkūs ir labai sunkus nusikaltimai, kurių padarymu kaltinama S. M., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, todėl jokių formalių kliūčių kaltinamosios atžvilgiu taikyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, teisėjų kolegija neįžvelgia. Iš S. M. pareikšto kaltinimo turinio ir jos galimai padarytų itin pavojingų nusikaltimų pobūdžio matyti, kad jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, visos veikos susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tuo pačiu ir labai dideliu kiekiu bei turit tikslą jas platinti. Minėta, kad S. M. buvo ir anksčiau teista už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, jų platinimu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąją. Aukštesniojo teismo vertinimu, inkriminuojamų veikų pobūdis ir mastas leidžia spręsti apie padidintą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, Sodros duomenimis, kaltinamoji nedirba ir anksčiau nėra dirbusi, jos teisėtos pajamos nėra žinomos, o inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis ir rastas narkotinių medžiagų kiekis leidžia pagrįstai manyti, kad ji pajamų gauna ir iš neteisėtų pajamų šaltinių. Taigi, kaltinamosios gynėjo skunde pateikti argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, kad apygardos teismas nepagrįstai nustatė esant ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.

Paminėtina, kad teismas, skirdamas suėmimą ar pratęsdamas jo terminą, privalo atsižvelgti ir į tai, ar egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytos suėmimo taikymo sąlygos. Pagal BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalis suėmimas gali būti skiriamas: 1) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis); 2) tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu apribota kaltinamosios fizinio judėjimo laisvė (pavyzdžiui, pritaikius namų areštą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), ji būtų kontroliuojama elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau jai realiai nebūtų užkirstas kelias nei pasislėpti, nei daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas. Be to, atsižvelgus į galimai neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų kiekį, jų vertę juodojoje rinkoje, yra pagrindas manyti, kad užstato sumos (15 000 Eur) praradimas nesulaikytų kaltinamosios nuo bandymo pasislėpti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aptartas aplinkybes – gresiančią bausmę, nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamosios asmenybę, konstatuoja, kad gynėjo skunde nurodytos švelnesnės kardomosios priemonės efektyviai neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Taigi, BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta suėmimo taikymo kaltinamajai sąlyga nagrinėjamu atveju tenkinama. Nagrinėjamoje byloje už kaltinamosios galimai padarytas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tad BPK 122 straipsnio 8 dalyje nustatyta suėmimo taikymo įtariamajam sąlyga taip pat tenkinama.

Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad S. M. suėmime laikoma nuo 2026 m. vasario 5 d. BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Už inkriminuojamo sunkiausio nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą kaltinamajai gresia maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki 15 metų. Taigi, S. M. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį laikotarpį S. M. atžvilgiu taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę nėra pažeistas ir proporcingumo principas. Tokia išvada darytina įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, kaltinamajai inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, jos asmenybę. Nors suėmimas kaltinamosios atžvilgiu bus taikomas ilgiau nei pusę metų, tačiau nagrinėjamu atveju ilgesnis šios kardomosios priemonės taikymas yra pateisinamas siekiu apginti viešąjį interesą, apsaugoti visuomenę nuo galimų naujų nusikalstamų veikų darymo bei siekiu netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir teisiškai įvertinti galimai padarytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu išimtinai tik taikant suėmimą galima pašalinti galimybę kaltinamajai pasislėpti nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenimis baudžiamoji byla 2026 m. liepos 22 d. perduota teisiamajam posėdžiui, posėdžių grafikas sudarytas iki 2026 m. gruodžio 17 d. Bylos vilkinimo požymių nenustatyta. Apibendrinant spręstina, kad skundžiama nutartimi kaltinamajai S. M. dar 3 mėnesiams pratęsus griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, proporcingumas pažeistas nebuvo, kaltinamosios teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti kaltinamosios S. M. gynėjo advokato O. Šibkovo skundą nėra, Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartis, kuria S. M. kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartimi kaltinamajai S. M. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.