Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

rašytinio proceso išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. H. (V. H.) prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-35-881/2026, kuria patenkintas pareiškėjos L. H. (L. H.) prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Kyjivo Srities Bilacerkvos miesto ir rajono teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą, kuriuo išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas; suinteresuotas asmuo – V. H. (V. H.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Kyjivo srities Bilacerkvos miesto ir rajono teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai L. H. (L. H.) iš suinteresuoto asmens V. H. (V. H.) priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. H. (A. H.) (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. H. (K. H.) (gim. (duomenys neskelbtini)) – 1/3 dalis visų pajamų, bet ne mažiau kaip 50 proc. minimalios pragyvenimo ribos atitinkamo amžiaus vaikui kas mėnesį, kiekvienam vaikui atskirai, pradedant nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki vyresniojo vaiko pilnametystės (civilinė byla Nr. 357/5524/24). Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 26 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą – pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodytą užsienio teismo sprendimą.

Suinteresuotas asmuo V. H. pateikė prašymą peržiūrėti nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, ją panaikinti ir netenkinti pareiškėjos prašymo pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kyjivo srities Bilacerkvos miesto ir rajono teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą.

Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja neteisingai nurodė, jog jis neteikia išlaikymo vaikams. Jis 2024–2026 metais nuolat mokėjo išlaikymą vaikams, sumokėjo 124 712,56 Ukrainos grivinų (toliau – UAH) (2 424,49 Eur). Suinteresuotas asmuo 2024 m. lapkričio mėn.–2025 m. gruodžio mėn. į pareiškėjos sąskaitą pervedė 62 571,77 UAH (1 422,13 Eur). Pareiškėja prašymą grindė tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Sprendimą Ukrainoje vykdo valstybės vykdytojas. Pripažinus sprendimą Lietuvoje, išlaikymas būtų išieškotas antrą kartą. Tai prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, lemia papildomas vykdymo išlaidas. Pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – 2007 metų Hagos konvencija) 25 straipsnio 1 dalį prie 23 ir 24 straipsnyje nurodyto prašymo pripažinti ir vykdyti prireikus pridedamas dokumentas, kuriame nurodytas bet kokių skolų dydis ir apskaičiavimo tvarka. Sprendimą Ukrainoje vykdo valstybės vykdytojas. Pareiškėja tai žino, nes kas mėnesį gauna išmokas vaikams. Ji nepateikė skolą patvirtinančio dokumento.

Pareiškėja atsiliepime nurodė, kad gyvena valstybėje, kurioje vyksta karas. Suinteresuotas asmuo neteisėtai užvaldė automobilį, įsigytą jiems esant santuokoje, kuriuo pareiškėja vežiojo vaikus. Suinteresuotas asmuo naudoja psichologinę prievartą. Jis grasina, verčia pareiškėją parduoti santuokoje įgytą butą, kuriame ji gyvena su nepilnamečiais vaikais, ir reikalauja atiduoti jam pusę kainos. Suinteresuotas asmuo moka 4 200 UAH (82 Eur) išlaikymą dviem vaikams. Dabar susidarė išlaikymo skola, nes nuo 2025 metų jis turėjo mokėti 7 000 UAH (136 Eur). Suinteresuotas asmuo slapstosi nuo karo tarnybos, gyvena Lietuvoje, kur dirba ir gauna darbo užmokestį. Jis moka minimalius alimentus, bet turi mokėti 1/3 dalį visų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Suinteresuotas asmuo prašo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria teismas pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Kyjivo srities Bilacerkvos miesto ir rajono teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija spręsti tokių sprendimų pripažinimo klausimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 31⁷ straipsnį, su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 metų Hagos konvencija ir šis Įstatymas nenustato kitaip.

2007 metų Hagos konvencija Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d., Ukrainos Respublikoje – 2013 m. sausio 1 d. Lietuva ir Ukraina yra sudariusios 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis). Nurodytoje sutartyje reglamentuoti vienoje valstybėje priimtų teismo sprendimų, taip pat ir išlaikymo bylose, pripažinimo ir leidimo vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje klausimai. Dėl to 2007 metų Hagos konvencijos ir Dvišalės sutarties atitinkamos nuostatos konkuruoja tarpusavyje. Įsigaliojus 2007 metų Hagos konvencijai, Dvišalės sutarties nuostatos, reglamentuojančios 2007 metų Hagos konvencijos sureguliuotus klausimus, toliau galioja, bet turi būti laikomasi 2007 metų Hagos konvencijoje įtvirtintų koordinavimo taisyklių, pirmenybę suteikiant veiksmingesnei iš kelių konkuruojančių priemonių. 2007 metų Hagos konvencija nustato veiksmingesnes taisykles negu Dvišalė sutartis, nes joje įtvirtintas supaprastintas pripažinimo ir vykdymo teisinis režimas. Dėl to teismas, spręsdamas Ukrainos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą, 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje pagrįstai vadovavosi 2007 metų Hagos konvencijos nuostatomis.

Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5 dalį pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti prieštaravimą arba apskųsti sprendimą fakto ir teisės klausimais. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 7 dalį prieštaravimas ar apeliacinis skundas gali būti grindžiamas tik: a) 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu (t. y. autentiškumo ir vientisumo trūkumu). Atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis (2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalis). Suinteresuotas asmuo prašymą peržiūrėti nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį grindė 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalimi.

2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pripažinimo ir vykdymo procedūras reglamentuoja valstybės, į kurią kreipiamasi, teisė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo ar administracinės institucijos sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal 2007 metų Hagos konvenciją antrajame etape teismo aktyvumo laipsnis turi būti didesnis vertinant pripažinimo ir nepripažinimo pagrindus, susijusius ne tik su šalių privačių, bet ir su valstybės interesų apsauga. Laikantis 2007 metų Hagos konvencijoje įtvirtintų standartų ir vadovaujantis CPK nuostatomis, įrodinėjimo našta turi būti paskirstoma taip: 1) klausimą dėl vieno ar kito (be viešosios tvarkos) nepripažinimo pagrindo taikymo visais atvejais turi iškelti bylos šalis; 2) teismo procese dėl užsienyje priimto sprendimo dėl išlaikymo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal 2007 metų Hagos konvenciją taikomos bendrosios CPK įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Pagrindinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti argumentus, kuriais remiasi; 3) teismas, nustatęs, kad užsienio teismo ar administracinės institucijos sprendimu gali būti pažeisti ne tik privatūs šalių, bet ir valstybės interesai, turi būti aktyvus patikrindamas atitinkamą nepripažinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-969/2022, 30 punktas).

Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja, prašydama pripažinti Ukrainos teismo sprendimą, neteisingai nurodė, jog jis neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Suinteresuotas asmuo pateikė į bylą Ukrainos teisingumo ministerijos Kyjivo tarpregioninės valdybos Kyjivo srities Bila Cerkva rajono valstybinės vykdomosios valdžios Bila Cerkva skyriaus valstybės vykdytojos A. P. 2026 m. kovo 12 d. pažymą. Nurodytoje pažymoje užfiksuota, kad 2026 m. kovo 12 d. suinteresuotas asmuo buvo neskolingas. Nors suinteresuotas asmuo teigia mokėjęs išlaikymą nuolat, nurodytoje pažymoje ne kartą užfiksuota išlaikymo skola. Pavyzdžiui, nuo 2025 m. spalio–vasario mėn. sumokėta tik dalis priteisto išlaikymo. Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė išrašus iš sąskaitos, pagrindžiančius, kad pareiškėjai 2024 m. lapkričio 8 d. pervedė 252 Eur, 2024 m. gruodžio 23 d. – 185 Eur, 2024 m. gruodžio 31 d. – 120 Eur, 2025 m. vasario 11 d. – 200 Eur; 2025 m. gruodžio 12 d. – 226 Eur, 2025 m. balandžio 11 d. – 218,21 Eur, 2025 m. gegužės 12 d. – 220,92 Eur. Taigi, suinteresuotas asmuo pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad jis teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kyjivo srities Bilacerkvos miesto ir rajono teismas 2024 m. birželio 27 d. sprendimu priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kuris apskaičiuojamas proporcingai pareiškėjo gautoms pajamos, t. y. 1/3 dalį visų pajamų, bet ne mažiau kaip 50 proc. minimalios pragyvenimo ribos atitinkamo amžiaus vaikui kas mėnesį, kiekvienam vaikui atskirai, pradedant nuo 2024 m. balandžio 12 d., iki vyresniojo vaiko pilnametystės (civilinė byla Nr. 357/5524/24). Suinteresuotas asmuo neteisingai nurodė, kad pareiškėja su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Ukrainos teismo sprendimą turėjo pateikti dokumentą, kuriame nurodytas bet kokių skolų dydis ir apskaičiavimo data. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodyti dokumentai (visas sprendimo tekstas; dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas, o administracinės institucijos sprendimo atveju – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įvykdyti 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, nebent ta valstybė pagal 57 straipsnį yra nurodžiusi, kad jos administracinių institucijų sprendimai visada atitinka šiuos reikalavimus; jei atsakovas neatvyko ir jam nebuvo atstovaujama procedūroje kilmės valstybėje, dokumentas arba dokumentai, kuriais atitinkamai patvirtinama, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir suteikta galimybė būti išklausytam arba kad jam buvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir suteikta galimybė pateikti dėl jo prieštaravimą arba apskųsti fakto ir teisės klausimais) turi būti pridėti prie 23 arba 24 straipsnyje nurodyto prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo, o d–f punktuose nurodyti dokumentai (dokumentas, kuriame nurodytas bet kokių įsiskolinimų dydis ir apskaičiavimo data; kai priimtas sprendimas, kuriame numatytas automatinis sumos indeksavimas – dokumentas, kuriame pateikiama tokiam apskaičiavimui reikalinga informacija; dokumentai, kuriuose nurodyta, kokio masto nemokama teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta kilmės valstybėje) pateikiami prireikus. Taigi, pareiškėja būtų turėjusi pareigą pateikti dokumentą, kuriame nurodytas bet kokių skolų dydis ir apskaičiavimo data, jeigu teismas būtų jo pareikalavęs.

Suinteresuoto asmens pateiktoje valstybės vykdytojo pažymoje užfiksuotos 2024 m. balandžio mėn.– 2026 m. kovo mėn. šios srities darbuotojo pajamos (vidutinis darbo užmokestis), nuo kurių apskaičiuotas išlaikymas. Pavyzdžiui, 2025 m. liepos mėn.–2026 m. kovo mėn. užfiksuotas 20 589 UAH (400,26 Eur) kas mėnesį gautų pajamų dydis. Pažymoje nurodyta, kad išlaikymo dydis apskaičiuotas, atsižvelgiant į vykdymo procese gautus ir šalių pateiktus dokumentus. Suinteresuotas asmuo pateikė į bylą duomenis, kad jis iki 2028 m. kovo 5 d. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Byloje nėra duomenų, ar į šias pajamas įtrauktas Lietuvoje suinteresuoto asmens gaunamas darbo užmokestis, taip pat kitos pajamos. Taigi, 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalis galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo būtų pateikęs duomenis apie visas jo gaunamas pajamas, taip pat, kad nuo šių pajamų apskaičiuota 1/3 dalis nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo ir kad šis išlaikymas buvo laiku sumokėtas. Tik tada būtų pagrindas konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo įvykdė prievoles pagal Kyjivo srities Bilacerkvos miesto ir rajono teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo 2024 m. lapkričio mėn.–2025 m. gegužės mėn. pervedė tam tikras lėšas pareiškėjai, bus įvertinta vykdymo procese.

Teisėjų kolegija nesutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad, pripažinus Ukrainos teismo sprendimą ir leidus jį vykdyti Lietuvoje, išlaikymas būtų išieškotas antrą kartą. Pirmiau nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti apskaičiuotas nuo visų suinteresuoto asmens gautų pajamų. Nesvarbu, kokioje valstybėje jis gauna pajamas. Jeigu suinteresuotas asmuo mokėjo savo nepilnamečiams vaikams atitinkamo dydžio išlaikymą, kuris apskaičiuotas įtraukiant jo Lietuvoje gaunamą darbo užmokestį, išlaikymas nebus dar kartą išieškotas Lietuvoje. Dėl to suinteresuotas asmuo neteisingai nurodo, kad Ukrainos teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti Lietuvoje prieštarauja sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams.

Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos teismo sprendimo, kuriuo iš suinteresuoto asmens priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 31⁸ straipsnio 1 dalimi, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti apskųsta kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.