Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Connecto Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Connecto Lietuva“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Litgrid“ dėl delspinigių įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo ,,AS Connecto Eesti“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

Sutarties darbų kaina yra nustatyta jos specialiųjų sąlygų 10 punkte – 3 602 635 Eur be PVM arba 4 359 188,35 Eur su PVM. Pagal specialiųjų sąlygų 11 punktą ši kaina turėjo būti mokama dalimis pagal darbų žiniaraštį (išskyrus už inžinerinių tyrinėjimų ir techninio projekto parengimo darbus), rangovui pateikus, su užsakove suderinus ir abiem šalim pasirašius atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę (tipinė pažymos forma pridedama kaip sutarties 11 priedas) ir mėnesio ataskaitą (tipinė mėnesinės rangos darbų ataskaitos forma pridedama kaip sutarties 17 priedas). Už inžinerinių tyrinėjimų ir techninio projekto parengimo darbus bus mokama bendrųjų sutarties sąlygų 7.3.6 papunktyje nustatyta tvarka.

Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1, 2.2.1 papunkčiuose teigiama, kad rangovas turi atlikti, užbaigti ir atsakovei perduoti visus techninėje užduotyje ir pačioje sutartyje nurodytus projektavimo, statybos ir kitus darbus per šių darbų atlikimo terminus. Bendrųjų sąlygų 9.4 papunktyje yra įtvirtintos netesybų skaičiavimo ir mokėjimo bendrosios nuostatos, kurias šalys iš dalies modifikavo ir papildė specialiųjų sąlygų 14, 20–21 punktuose. Bendrųjų sąlygų 7.5.2 papunktyje taip pat yra įtvirtinta atsakovės (darbų užsakovės) teisė savo piniginius reikalavimus bet kada vienašališkai įskaityti iš bet kokių rangovui mokėtinų sumų pagal bet kurią su rangovu sudarytą sutartį, apie tai raštu informuojant rangovą.

Darbams ir jų etapams, nurodytiems sutarties specialiųjų sąlygų 2 priede, atlikti rangovui (apeliantei, veikiančiai jungtinės veiklos partnerių vardu) iš viso 15 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos skaičiuojamas terminas buvo nustatytas sutarties specialiųjų sąlygų 3 ir 4 punktuose bei detalizuotas jau minėtame 2 priede. Sutarties 2 priede ,,Trečio 410/345/10 kV autotransformatoriaus AT-41 prijungimas Alytaus TP projektavimo ir statybos darbų etapai“ numatyti tokie trys darbų etapai: I etapas – ,,Gautas statybą leidžiantis (-ys) dokumentas (-ai)“, perdavimo terminas – per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, delspinigių dydis (pasirinktinai procentinė dalis nuo pradinės sutarties kainos be PVM ar darbų etapo kainos be PVM už kiekvieną pradelstą dieną) – 0,01 proc.; II etapas ,,Rangos darbų etapas (pasirašytas techninio įvertinimo komisijos aktas ir pašalinti trūkumai „Iki įjungimo“)“, perdavimo terminas – per 13 mėnesių nuo sutarties sudarymo, delspinigių dydis (pasirinktinai procentinė dalis nuo pradinės sutarties kainos be PVM ar darbų etapo kainos be PVM už kiekvieną pradelstą dieną) – 0,02 proc.; III etapas ,,Gautas pasirašytas statybos užbaigimo aktas (-ai)“, perdavimo terminas – per 15 mėnesių nuo sutarties sudarymo, delspinigių dydis (pasirinktinai procentinė dalis nuo pradinės sutarties kainos be PVM ar darbų etapo kainos be PVM už kiekvieną pradelstą dieną) – 250 Eur be PVM (pagal sutarties bendrųjų sąlygų 9.4.3 punkto g) papunktį).

Kaip buvo nurodyta, pagal sutarties sąlygas I etapo darbai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius, t. y. iki 2023 m. birželio 30 d., o faktiškai atlikti vėluojant 122 dienas – 2023 m. spalio 31 d. Todėl atsakovei 2023 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 23SD-4979 informavus apeliantę apie apskaičiuotus 2 644,50 Eur delspinigius ir apeliantei jų neginčijus, atsakovė 2023 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 23SD-5398 informavo apeliantę apie šių delspinigių įskaitymą į mokėtiną apeliantei darbų kainą pagal 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CLT0638.

Dėl sutartinių netesybų paskirties ir jų dydžio

Sutarties vykdytinumo joje numatytomis sąlygomis bei šių sąlygų privalomumo šalims principai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis) yra bendrieji teisės principai, galiojantys ir viešojo pirkimo sutartims. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1–3 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pažymėtina, kad netesybas nustatančios sutarčių sąlygos yra sutarties šalių plačiai naudojama tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (CK 6.70, 6.71 straipsniai) ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-969/2022, 48 punktas). Todėl tik tais atvejais, kai netesybos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatyme nedetalizuota, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 28, 29 punktai).

Pagal bendrąją taisyklę netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas yra pasisakęs tokiu aspektu, kad vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas užtikrina šalių susitarimo dėl iš anksto nustatytų būsimų nuostolių neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prievolę veiksmingumą ir paskirtį. Priešingu atveju susitarimas dėl būsimų nuostolių netesybų forma siekiant palengvinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą prarastų bet kokią prasmę ir neatitiktų šio instituto paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas).

Taigi, tik tada, kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 31 punktas).

Atsižvelgiant į netesybų paskirtį – jų mokėjimas skirtas minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kreditoriaus nuostolių dydis, užtikrinamas sutartyje sulygtomis netesybomis, paprastai yra preziumuojamas ir neįrodinėjamas, o sutarties kontrahentui pakanka įrodyti tik faktą, kad antroji sutarties šalis ją pažeidė, pavyzdžiui, neįvykdė to, ką buvo įsipareigojusi (pažadėjusi) sutartimi įvykdyti, pažeidė sutarties vykdymo terminą ir pan. Nagrinėjamoje byloje apeliantė, pareiškusi ieškinį dėl delspinigių įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir skolos už darbus jai priteisimo, reikalavimo sumažinti netesybas dėl neprotingo jų dydžio nepareiškė, o dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams pasisakė vien cituodama kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką apie tokią egzistuojančią galimybę, be kita ko, ir vykdant viešojo pirkimo sutartis. Nė vieno individualizuoto, su pačia apeliante susijusio konkretaus argumento, kodėl, apeliantės vertinimu, rangovo (tiekėjų grupės) vardu jos su atsakove pasirašytoje projektavimo ir statybos darbų viešojo pirkimo sutartyje nurodytos netesybos yra neprotingo dydžio, ar jų suma, išskaičiuota iš užmokesčio už darbus, yra neprotingo dydžio, išskyrus nepagrįstus teiginius apie atsakovės neįrodinėtą savo nuostolių dydį, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui adresuotuose apeliantės procesiniuose dokumentuose nesama.

Netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas taip pat šioje byloje nekilo ir, teisėjų kolegijos vertinimu, objektyviai negalėjo kilti, atsižvelgiant tiek į per 15 mėnesių (t. y. iki 2024 m. kovo 30 d.) turėjusios būti įvykdyta rangos sutartis faktinį įvykdymą daugiau nei po vienerių metų – 2025 m. balandžio 15 d. (žr. šios nutarties 22 punktą), nors ir ne visas vėlavimo terminas buvo susijęs su apeliante ar jos veiksmais (neveikimu), tiek į ginčo sutarties 3 602 635 Eur be PVM kainos ir visos apeliantės įskaitytos į darbų kainą netesybų 106 990,88 Eur sumos (prie ginčijamas 104 346,38 Eur delspinigių sumos pridėjus apeliantės neginčijamus 2 644,50 Eur delspinigius už vėlavimą atlikti I etapo darbus) santykį (pagal sutarties bendrųjų sąlygų 9.5.3 papunktį bendra šalai priskaičiuotų netesybų suma negali viršyti 20 proc. sutarties kainos be PVM, nagrinėjamu atveju suma yra 2,97 proc.), tiek į sutarties specialiųjų sąlygų 2 priede nurodytus konkrečius netesybų procentinius dydžius ir tvirta pinigų suma mokėtinas netesybas, tiek ir į atsakovės pasirinktą delspinigių skaičiavimo būdą (procentinė dalis buvo skaičiuojama ne nuo pradinės sutarties kainos, nors ir tokia galimybė egzistavo, bet nuo pavėluoto darbų etapo kainos).

Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė, skaičiuodama ieškovei netesybas, nenurodė, kad iš viso būtų patyrusi kokių nors nuostolių dėl darbų įvykdymo kitais, nei buvo numatyta ginčo sutartyje, terminais, o CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra numatytas netesybų mažinimas, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismui turint pareigą ex officio kontroliuoti netesybų dydį ir mažinti aiškiai per dideles ar neprotingas netesybas, atmestini ir kaip nepagrįsti, ir kaip teisiškai neaktualūs.

Dėl netesybų skaičiavimo už pavėluotai atliktus darbus

Apeliaciniame skunde apeliantė neneigia tokio fakto, kad sutartis per joje nustatytą terminą (per 15 mėnesių) nebuvo įvykdyta, tačiau tvirtina, kad sutartis laiku neįvykdyta ne dėl su jos veiksmais ar neveikimu susijusių priežasčių, o dėl su antrąja sutarties šalimi (atsakove) susijusių aplinkybių. Tokia apeliantės pozicija iš esmės reiškia, kad ji tvirtina sutartį vykdžiusi tinkamai (nepažeidusi darbų vykdymo terminų). Jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai (CK 6.75 straipsnis).

Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 9.6.1 papunktį šalis nėra laikoma atsakinga už bet kokių įsipareigojimų pagal šią sutartį neįvykdymą, jeigu įrodo, kad tai įvyko dėl nenugalios jėgos aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis, be kita ko, gali būti laikomi laiku nesuteikti elektros įrenginių atjungimai (e dalis) ir kitos šalies įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (f dalis). Atsiradus nenugalimos jėgos aplinkybėms, apie jų atsiradimą bei įtaką sutarties vykdymui ir terminams šalis privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo ar paaiškėjimo, raštu pranešti kitai šaliai, pateikdama tokių aplinkybių egzistavimo įrodymus. Laiku neinformavus, pranešimo negavusi šalis turi teisę laikyti, kad šios aplinkybės sutarties vykdymui įtakos neturėjo iki kol nebuvo išsiųstas pranešimas (bendrųjų sąlygų 9.6.3 papunktis). Be to, net ir atsiradus nenugalimos jėgos aplinkybėms šalis privalo imtis visų pagrįstų priemonių galimai žalai sumažinti ir kad jos turėtų kuo mažesnę įtaką sutarties vykdymo terminams (bendrųjų sąlygų 9.6.4 papunktis). Pagrindas atleisti šalį nuo atsakomybes atsiranda tik minėtų aplinkybių egzistavimo laikotarpiu, o jas pašalinus, šalis privalo nedelsiant atnaujinti įsipareigojimų vykdymą (bendrųjų sąlygų 9.6.5 papunktis).

Byloje nustatyta, kad atsakovė RAA nuostatus turėjo pateikti iki 2024 m. balandžio 14 d., o juos pateikė 2024 m. gegužės 28 d., vėluodama 44 kalendorines dienas, todėl atsakovė 2024 m. gruodžio 23 d. raštu informavo apeliantę, jog netaikys jai apskaičiuotų 29 811,19 Eur netesybų už 44 kalendorinių dienų vėlavimą. Apeliantė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių, kad: apeliantė RAA derinimo darbus pradėjo tik 2024 m. liepos mėn., o šių darbų atlikimo laikotarpis tęsėsi apie 6 mėn., t. y. iki pat komisijos techninio įvertinimo – 2025 m. sausio 22 d., nors apeliantė šiuos darbus buvo įsipareigojusi atlikti per 17 d.; po šalių gamybinių pasitarimų šiems darbams atlikti kas kartą buvo numatomas vis ilgesnis terminas; apeliantės 2024 m. gegužės ir birželio mėnesių darbų ataskaitose nebuvo nurodytos aplinkybės nei apie RAA darbus, nei apie projekto korekcijas; nepaneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad tik 2024 m. liepos 23 d. gamybinio susitikimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl RAA derinimo darbų ir grafiko iš RAA derintojų gavimo, todėl 2024 m. gegužės–birželio mėn. apeliantė dar nebuvo paruošusi darbo vietų derintojams; projektuodama apeliantė, gavusi duomenis, jų nepatikslino vietoje pagal faktinę situaciją.

Atsakovei pavėluotai pateikus RAA nuostatus 2024 m. gegužės 28 d. ir dėl to netaikius netesybų už 44 kalendorines dienas, pagrindo dar labiau sumažinti taikytų netesybų laikotarpį ir (ar) jų dydį teisėjų kolegija neįžvelgia. Net ir pavėluotai gavusi pateiktus RAA nuostatus, apeliantė RAA derinimo darbus pradėjo ne iš karto, o tik 2024 m. liepos mėn., juos atlikinėjo iki 2025 m. sausio 22 d., nors turėjo atlikti per žymiai trumpesnį laikotarpį (17 dienų), todėl net ir pavėluotai pateikti RAA nuostatai nepateisina tokio ilgo RAA grandinių montavimo užbaigimo ir RAA derinimo darbų atlikimo termino. Kadangi apeliantė 2024 m. gegužės ir birželio mėnesių ataskaitose taip pat nenurodė ir aplinkybių, susijusių su darbo projekto korekcijomis bei jų priežastimis, pripažintina, kad ji nebuvo pasiruošusi darbams, o poreikis papildyti ar patikslinti darbo projektą kilo dėl apeliantės neveikimo, kuri, laimėjusi konkursą ir gavusi atitinkamus duomenis iš atsakovės, projektuodama jų nepatikslino vietoje pagal faktiškai buvusią situaciją. Apeliantė, kuriai kilo nenugalimos jėgos aplinkybių, kuriomis ji remiasi, įrodinėjimo pareiga, nepateikė duomenų, kad pavėluotas RAA nuostatų pateikimas, be jau sumažinto atsakovės netesybų skaičiavimo laikotarpio, turėjo papildomos įtakos galutiniam II etapo darbų atlikimo terminui ir sutarties vykdymui.

Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantės projektų vadovas Ž. K. 2024 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, teiraudamasis, ar Alytaus AT-41 330 kV būtų galimas atjungimas nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d., tačiau atsakovės projektų vadovas M. V. 2024 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniame laiške nurodė, kad nuo šios datos atjungimas yra negalimas, kadangi laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. yra vykdomas atjungimas AT-2+ŠAT-302 ir ŠSK-301. Be to, M. V. papildomai nurodė, kad atjungimas gali būti vykdomas laikotarpiais nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. spalio 7 d. ir nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d., kai bus atjungtas AT-1 dėl triukšmo sienelės montavimo. Kaip minėta, atsakovė 2024 m. gruodžio 23 d., 2025 m. vasario 13 d. ir 2025 m. kovo 12 d. raštais apeliantės nurodomų aplinkybių, susijusių su atsakovės leidimu vykdyti atjungimo darbus 330 kV dalyje nuo 2024 m. spalio 7 d., nepripažino kaip sudarančių pagrindą netaikyti sutartinių netesybų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad apeliantei nebuvo leista 330 kV dalyje atjungimą vykdyti nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. ir atlikti su tuo susijusius darbus, jai nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl minėto leidimo nesuteikimo ji negalėjo vykdyti ir kitų darbų šiame objekte, kurių neatlikimas galiausiai turėjo esminės įtakos ir II etapo darbų atlikimo termino vėlavimui, neteikia prielaidų aptariamos teisės nesuteikimo apeliantės pageidaujamą dieną interpretuoti kaip nenugalimos jėgos aplinkybės ir dėl to netaikyti netesybų. 2024 m. rugpjūčio 9 d. pasitarimo protokole Nr. 15 apeliantės projektų vadovas Ž. K. ir atsakovės projektų vadovas M. V. parašais patvirtino, kad atjungimas 330 kV dalyje būtent nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. yra negalimas, todėl susitarta, jog kol neišsispręs atjungimai 330 kV dalyje, bus dirbama su RAA derinimo darbais 400 kV dalyje. Apeliantė laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d. Alytaus TP 400 kV atviroje skirstykloje atliko senų RAA grandinių demontavimą, naujų RAA grandinių montavimą, RAA ir TSPĮ derinimo darbus (apeliantės 2024 m. rugsėjo 4 d. atsakovei pateiktos paraiškos darbams atlikti duomenys). Apeliantė laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. Alytaus TP 330 kV atviroje skirstykloje atliko senų RAA grandinių demontavimą, naujų RAA grandinių montavimą, RAA ir TSPĮ derinimo darbus (apeliantės 2024 m. spalio 3 d. atsakovei pateiktos paraiškos darbams atlikti duomenys). Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, galima teigti, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d. atliko su elektros įrenginių atjungimu susijusius darbus 400 kV dalyje, o su elektros įrenginių atjungimu susijusius darbus 330 kV dalyje atliko laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos sukeisti atliktinus darbus vietomis, t. y. apeliantei nebuvo kliūčių atlikti darbus 400 kV dalyje. Su elektros įrenginių atjungimu susijusių darbų sukeitimas vietomis, t. y. vietoje 330 kV dalies atlikti darbai 400 kV dalyje, neturėjo įtakos II etapo darbų užbaigimui iki 2025 m. sausio 7 d., kaip tai buvo numatyta apeliantės pateiktame atnaujintame 2024 m. spalio 30 d. darbų grafike. Be to, apeliantė nepateikė duomenų ir nenurodė, kad vietoje 330 kV dalyje atliktų darbų atlikusi 400 kV dalyje darbus ji negalėjo toliau atlikti kitų II etape numatytų darbų, neįvardijo, kokie konkretūs darbai dėl nesuteikto atjungimo 330 kV dalyje nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. negalėjo būti įvykdyti ar nebuvo vykdomi, nepagrindė, kokios konkrečiai įtakos II etapo darbų atlikimo terminui (56 kalendorinių dienų vėlavimui) ši aplinkybė, jos interpretuojama kaip nenugalimos jėgos sąlyga, numatyta sutarties bendrųjų sąlygų 9.6.1 papunkčio e dalyje, faktiškai turėjo ir kaip ji informavo atsakovę apie tokios aplinkybės egzistavimą bei jos įtaką sutarties vykdymo terminui (bendrųjų sąlygų 9.6.3 papunktis).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės 2025 m. vasario 13 d. ir 2025 m. kovo 12 d. raštuose nurodyta, jog 330 kV dalyje darbų frontas RAA derintojams buvo paruoštas tik 2024 m. lapkričio 18 d. dėl rangovo (kurio vardu veikė apeliantė) projektuotojų klaidų projekte (2024 m. lapkričio 15 d. protokolo Nr. 16 duomenys), o tai papildomai patvirtina, kad atjungimo darbų vykdymas 330 kV dalyje nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. negalėjo turėti įtakos visų II etapo darbų atlikimo terminui.

Kitokio apeliantės atsakomybės už vėlavimą atlikti darbus vertinimo nesuponuoja ir apeliantės argumentai, susiję su spintų R76, R65, R39, R40, R17, R47, R33, R24, R64, R65 projektinių brėžinių neatitikimu jų montažui, realioms schemoms ir (ar) jų amžiumi, kitų spintų neatvaizdavimu techniniame projekte, neteisingu ženklinimu ir pan., dėl ko reikėjo taisyti darbo projektą, iš naujo pakloti, pajungti ir permontuoti kabelius, suprojektuoti naujas spintas ir jų maitinimą. Apeliantė, būdama savo srities profesionale, dalyvaudama viešajame pirkime ir su tiekėjų grupe teikdama jame pasiūlymą, turėjo pareigą įsivertinti ir su jai, atstovaujančiai laimėjusiam pirkimą rangovui, tenkančias sutarties vykdymo rizikas, juo labiau kad buvo perkami ne tik statybos darbai, bet ir projektavimo paslaugos. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.4 papunktį rangovas įsipareigojo atlikti ir sutartyje nenurodytus darbus, kurie yra būtini tam, kad visus darbus būtų galima užbaigti ir tinkamai naudoti pagal paskirtį (t. y. sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka), ir kuriuos rangovas objektyviai turėjo ir galėjo numatyti iki sutarties sudarymo, susipažinęs su visais sutarties dokumentais, statybviete (tiek dokumentaliai, tiek fiziškai), teisės aktų reikalavimais ir situacija rinkoje. Akcentuodama atsakovės įrengimų amžių, kuriuos buvo įsipareigojusi rekonstruoti ir (ar) įrengti, apeliantė ir pati turėjo būti itin atidi bei įsitikinti, ar dėl šios aplinkybės gali kilti nenurodytų darbų atlikimo poreikis, tikrinti realią situaciją su žymėjimais jai perduotoje techninėje užduotyje. To apeliantei nepadarius, tik vykdant sutartį pastebėtų klaidų taisymas negali būti vertinamas kaip nenugalimos jėgos aplinkybė, atleidžiant ją nuo sutartinės atsakomybės taikymo. Pažymėtina ir tai, kad jokių argumentų dėl nepagrįstai atsakovės skaičiuotų netesybų už III etapo darbų vėlavimą apeliaciniame skunde nėra.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad netesybos apeliantei buvo skaičiuojamos ir vėliau įskaitytos pagrįstai, apeliacinio skundo argumentais nepaneigta. Juo labiau kad apeliante apeliaciniame skunde net nenurodo, kokie konkretūs duomenys leistų padaryto kitokias išvadas ar kitaip įvertinti įrodymus, vien deklaratyviai tvirtindama, kad pats teismas nustatė aplinkybes, patvirtinančias ieškinio pagrįstumą, bet ieškinį be motyvų ar apeliantei neaiškiais motyvais atmetė.

Pažymėtina ir tai, kad jokių argumentų dėl nepagrįstai atsakovės skaičiuotų netesybų už III etapo darbų vėlavimą, dėl apeliantei nepriteistos skolos už darbus ir delspinigių apeliaciniame skunde nėra, todėl tokiais aspektais teisėjų kolegija nepasisako (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo motyvavimo

Kaip minėta, apeliantė taip pat kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio (motyvų nepakankamumo, teismo išvadų neatitikties teismo nustatytoms aplinkybėms) ydingumo klausimą. Tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat stokoja pagrįstumo. CPK 263 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Be to, teismas privalo sprendimą tinkamai motyvuoti, t. y. pagrįsti savo sprendimą faktiniais bei teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimus atitinkančiu gali būti laikomas tik pagrįstas ir teisėtas teismo procesinis sprendimas, kuriame pateikti aiškūs ir pakankami motyvai dėl bylos baigčiai svarbių aspektų, išplaukiantys iš išsamaus teisiškai reikšmingų aplinkybių, šalių argumentų ir įrodymų ištyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-403/2025, 72 punktas). Visgi, teismo pareiga motyvuoti sprendimą negali būti suprantama kaip pareiga pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo individualiai. Todėl vien sprendimo turinio neišsamumas objektyviai nelemia vertinimo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodytų argumentų bei juos pagrindžiančių motyvų ir (ar) įrodymų, padarydamas išvadą dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, iš viso netyrė ar neįvertino. Procesinio teismo sprendimo motyvavimo trūkumai (sprendimo motyvų nepakankamumas ar neišsamumas, teismo argumentų prieštaringumas ir pan.) patys savaime nelemia teismo sprendimo panaikinimo, kai jo turinys leidžia suprasti, kokias išvadas dėl ginčo dalyko teismas padarė ir kodėl. Juolab kad įstatyme yra įtvirtintas draudimas panaikinti teismo sprendimą vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad jos inicijuotas ginčas buvo išspręstas neteisingai. Pirmosios instancijos teismas nurodė ieškinio atmetimo motyvus, o tai, kad kurie nors motyvai jai neaiškūs ar apeliantė su jais nesutinka, siekdama tų pačių duomenų pagrindu kitokių išvadų padarymo, neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 ir 302 straipsniai). Atsakovė ir trečiasis asmuo neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.