- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-358-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31743-2025-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Pareiškėjas
- D. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, V. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti, kad sveikatos žalos kompensacijai skirtos lėšos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį (bylos Nr. 2K-218/2011) negali būti išieškomos per antstolius civilinės skyrybų bylos pasekmėje atsiradusiems finansiniams įsipareigojimams padengti; 2) įpareigoti antstolę neteisėtai nuskaitytas 364,12 Eur lėšas grąžinti į jos banko sąskaitą IBAN: (duomenys neskelbtini) (UAB Paysera LT) arba, jei šios lėšos jau buvo pervestos išieškotojui, jas kompensuoti mažinant ateities išskaitymus nuo jos visų kitų būsimų mėnesinių įplaukų, sudarančių bazines pajamas teisėtam išieškojimui, nuo kurių antstolė gali atlikti išskaitymus; 3) įpareigoti antstolę ateityje riboti išieškojimus ir iš būsimų, nereguliariai jai pervedinėjamų sveikatos žalos kompensacinių išmokų, kad jai pakartotinai kreipiantis į antstolę raštu su prašymais, galėtų susigrąžinti iš jos banko sąskaitų nuskaitytas likusias sveikatos žalos kompensacijas nebetrukdant teismų darbo.
Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-536/2010 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-218/2011), jai buvo priteista kompensacija už patirtą sveikatos sužalojimą dėl eismo įvykio. Pagal pirmiau nurodytus teismų sprendimus ir antstolės Daivos Milevičienės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0012/10/03475 2025 m. spalio 1 d. ir 15 d. į jos asmeninę banko sąskaitą (Revolut banke) buvo pervesta kompensacinė išmoka jos sveikatos žalai atlyginti. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2025 m. spalio mėnesį per du kartus nuskaitė 180,80 Eur ir 181,28 Eur (iš viso 362,08 Eur) bei 2,04 Eur valstybės įmonei Registrų centrui iš kompensacijos, skirtos jos sveikatos žalai atlyginti. 2025 m. spalio 24 d. kreipėsi į antstolę rašytiniu prašymu dėl neteisėtai nuskaičiuotų lėšų grąžinimo, tačiau šios lėšos nebuvo grąžintos. Teigė, kad pagal CPK 739 straipsnio 1 dalį, negalima išieškoti iš socialinio draudimo išmokų, kompensacijų bei kitų įstatymų nustatytų tikslinių išmokų, todėl antstolė neturėjo pagrindo nuskaičiuoti lėšas, kurios buvo gautos kaip kompensacija už žalos padarymą jos sveikatai.
Antstolė Asta Stanišauskaitė 2025 m. lapkričio 13 d. patvarkymu Nr. S-25-177-49524 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.
2025 m. gruodžio 15 d. pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė patikslinti antstolės neteisėtai ir nepagrįstai nurašytą ir jai grąžintiną sumą 472,03 Eur. Nurodė, kad antstolė nesilaikė įstatymų leidėjo imperatyviai nustatytų išskaitų iš jos gaunamų pajamų dydžio ribų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos rašytinius paaiškinimus su pridedamais dokumentais (DOK-13989 ir DOK-13984); nutraukė bylą dalyje, kurioje pareiškėja skundu prašė pripažinti, kad sveikatos žalos kompensacijai skirtos lėšos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį (bylos Nr. 2K-218/2011) negali būti išieškomos per antstolius civilinės skyrybų bylos pasekmėje atsiradusiems finansiniams įsipareigojimams padengti, įpareigoti antstolę ateityje riboti išieškojimus iš būsimų, nereguliariai skolininkei pervedinėjamų sveikatos žalos kompensacinių išmokų; paliko nenagrinėtą pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose pareikštą reikalavimą dėl antstolės papildomai 2025 m. spalio ir lapkričio mėnesį nurašytų sumų, dėl kurių nebuvo pasisakyta 2025 m. lapkričio 12 d. skunde, grąžinimo; pareiškėjos skundą likusioje dalyje atmetė.
Nurodė, kad teismo nutarties priėmimo atidėjimo laikotarpiu, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus bei papildomus duomenis. Teismas nenustatė pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl pareiškėjos rašytinius paaiškinimus su papildomais duomenimis atsisakė priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią antstolė Daiva Milevičienė pervedė išieškotas lėšas, buvo nurašytos šios sumos: 2025 m. spalio 2 d. – 181,28 Eur, 2025 m. spalio 16 d. – 180,80 Eur, 2025 m. lapkričio 27 d. – 180,80 Eur, 2025 m. gruodžio 29 d. – 180,80 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja taip pat ginčijo 2025 m. spalio 23 d. atliktą antstolės nurašymą 180,80 Eur sumos apimtyje, o 2025 m. spalio 23 d. prašymu prašė antstolės sustabdyti bet kokius išieškojimus iš lėšų, gautų kaip kompensacija už sveikatai padarytą žalą, ir grąžinti nuskaičiuotus 364,12 Eur, darė išvadą, kad pareiškėja nepraleido Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo (toliau –Instrukcijos) 100 punkte nurodyto termino teikti duomenis, patvirtinančius, jog negalimas iš tam tikrų sumų išieškojimas.
Nustatė, kad 2025 m. spalio 24 d. patvarkymu Nr. S-25-177-46657 antstolė informavo pareiškėją, kad, jei ji pageidauja, kad būtų išspręstas klausimas dėl vykdymo proceso išieškotų piniginių lėšų grąžinimo, ji turi pateikti banko sąskaitos išrašą, suformuotą PDF formatu už paskutinius du mėnesius. Atkreipė dėmesį, jog antstolė neprašė pareiškėjos pateikti visos apimties teismų priimtus procesinius sprendimus, todėl teismas kritiškai vertino antstolės motyvus toje apimtyje, kurioje įrodinėjama, jog pareiškėja neteikė visos apimties teismų sprendimų pagrįsti savo pozicijai, kad išieškotos lėšos yra gauta kompensacija už jos sveikatai padarytą žalą. Pažymėjo, kad jei antstolei buvo reikšminga ši informacija, ji jos galėjo paprašyti pareiškėjos, kaip ir banko sąskaitos išrašo.
Pažymėjo, kad antstolės Daivos Milevičienės 2016 m. vasario 22 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. 0012/10/03475, kurį pareiškėja pateikė antstolei Astai Stanišauskaitei kartu su skundu, D. M. yra nurodyta kaip pirmos eilės išieškotoja, skirtingai nei buvo nurodyta antstolės Danutės Milevičienės teiktoje 2025 m. rugsėjo 11 d. informacijoje. Dėl to teismas sprendė, kad antstolė Asta Stanišauskaitė, norėdama pašalinti vykdymo procese kylančius neaiškumus, galėjo išsiaiškinti visas aplinkybes tiek prašydama papildomos informacijos iš pareiškėjos, tiek kreipdamasi į antstolę Daivą Milevičienę dėl papildomos informacijos pateikimo. Pažymėjo, kad antstolė, įvertinusi tai, kad nekorektiškai buvo suvesti duomenys dėl išieškojimo eilės į Antstolių informacinę sistemą, 2025 m. gruodžio 31 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-25-177-56513 grąžino 651,31 Eur sumą.
Teismas sutiko su antstole, kad jos nurašytos sumos: 2025 m. spalio 2 d. – 181,28 Eur ir 2025 m. spalio 16 d. – 180,80 Eur, priskirtinos skolininko pajamoms, prilygintoms darbo užmokesčiui, todėl sprendė, kad pareiškėjos ginčijamos nurašytos sumos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytą sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašą.
Pažymėjo, kad antstolė iš dalies jau yra įvykdžiusi pareiškėjos reikalavimą, t. y. grąžino 90 procentų nurašytų sumų, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja neturi teisės pareikštu skundu reikalauti, kad antstolė grąžintų likusių 2025 m. spalio 2 d. ir 2025 m. spalio 16 d. nurašytų sumų.
Pažymėjo, kad CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka gali būti skundžiami tik jau atlikti antstolio veiksmai arba atsisakymas juos atlikti, todėl pareiškėjos reikalavimus dėl veiksmų, kurie dar nėra atlikti, laikė nenagrinėtinais teisme civilinio proceso tvarka ir bylą šioje dalyje nutraukė.
Nurodė, kad pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų nekėlė klausimų, susijusių su papildomai nurašytų sumų teisėtumu, ir antstolė dėl jų atskirai nėra pasisakiusi, todėl teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjos reikalavimą įpareigoti antstolę grąžinti papildomai nurašytas sumas 2025 m. spalio ir lapkričio mėn.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja D. M (toliau – ir apeliantė) prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pripažinti antstolės veiksmus neteisėtus; panaikinti nutarties dalį, kuria apeliantės reikalavimas dėl papildomai nurašytų 2025 m. spalio–lapkričio mėn. sumų paliktas nenagrinėtas, arba, jei apygardos teismas manytų esant būtina: grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pateikiant privalomus nurodymus dėl teisės normų taikymo be įpareigojant įvertinti apeliantės pateiktus patikslinimus kaip to paties ginčo apimties dalį; įpareigoti pirmosios instancijos teismą įvertinti pažeidimo momentą ir tęstinį jo pobūdį bei pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, kad užtikrinti apeliantės teisę į sąžiningą ir garbingą teismą bei neriboti jos teisių atskiru civiliniu ieškiniu prisiteisti bylinėjimosi išlaidas iš kritiškais antstolio veiksmais teismo procesą išprovokavusios ginčo šalies. Apeliantė taip pat prašė teismo suteikti 30 kalendorinių dienų ar kitą teismo nuožiūra racionalų terminą atskirajam skundui patikslinti ir (ar) papildyti po to, kai bus priimtas sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir paskirtas advokatas.
Apeliantė teigia, jog teismas neteisingai identifikavo pareiškėjos reikalavimų apimtį ir jų procesinį pobūdį, dėl ko nepagrįstai dalį jų paliko nenagrinėtus. Nurodo, kad pirminiame skunde buvo aiškiai įvardytas reikalavimas dėl 2025 m. spalio mėn. lėšų grąžinimo, o vėlesnis skundo patikslinimas dėl spalio mėn. nurašytų lėšų nebuvo pareikštas papildomas reikalavimas, o buvo tik pakoreguotas neteisėtai nurašytų sveikatos kompensavimo lėšų sugražinimui dydis (nuo 100 procentų iki 90 procentų) ir papildomas reikalavimas buvo pareikštas tik dėl 2025 m. lapkričio mėn. nurašytos sveikatos kompensacijai skirtų lėšų sumos.
Teigia, kad apeliantės teisės buvo realiai ir tiesiogiai suvaržytos, nes antstolės pažeidimas egzistavo skundo padavimo ir patikslinimo momentais. Antstolė tik 2025 m. gruodžio 31 d. grąžino 90 procentų visų neteisėtai nurašytų sumų už visus paskutinius 4 mėnesius.
Nurodo, kad skundo padavimo dieną antstolė pažeidė CPK 737 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nurašydama 100 procentų lėšų, skirtų sveikatos žalai atlyginti. Vėlesnis šių lėšų grąžinimas nepanaikina neteisėtumo fakto ir negali būti pagrindas atmesti ar nenagrinėti skundo. Net jei šios lėšos būtų prilygintos darbo užmokesčiui, antstolė neturėjo teisės nurašyti visos sumos neįvertinusi išieškojimo eilės ir faktinių aplinkybių atlikti paskirstymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, konstatavęs antstolės duomenų netikslumą bei galimybę aktyviau aiškintis aplinkybes, nepadarė teisinės išvados apie pareigos pažeidimą. Pažeidimo pašalinimas buvo nulemtas apeliantės inicijuoto teisminio proceso, o ne antstolės savalaikio pareigų vykdymo.
Teigia, kad 2025 m. lapkričio - gruodžio mėn. nurašytos sumos kyla iš to paties vykdymo proceso ir to paties teisinio pagrindo, todėl apeliantės patikslintas reikalavimas nėra naujas savarankiškas ginčas. Teismas pasielgė nenuosekliai, viena vertus, vertino antstolės pateiktus duomenis apie visus keturis mėnesius, tačiau apeliantės patikslinimą dėl lapkričio mėnesio nepagrįstai laikė nauju reikalavimu.
Teismo išvada atmesti praktiškai visą pareiškėjos skundą arba esminėje dalyje palikti nenagrinėtu faktiškai paneigia galimybę apeliantei konstatuoti antstolio neteisėtų veiksmų momentą, kuris turi esminę reikšmę atsakomybės klausimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė Asta Stanišauskaitė prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Teigia, jog teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliantė skundo nagrinėjimo dienai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vykdymo procese išieškotos piniginės sumos patenka į CPK 739 straipsnio įtvirtiną sąrašą sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Be to, į vykdomąją bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad išieškojimas nukreiptas būtent į lėšas, kurias apeliantė įvardina kaip žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, nurodydamas, jog antstolės nurašytos sumos priskirtinos skolininko pajamoms, prilygintoms darbo užmokesčiui, kaip tai numatyta CPK 737 straipsnyje. Antstolė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2025 m. gruodžio 31 d. patvarkymu grąžinta apeliantei 651,31 Eur suma, atsižvelgiant į CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkto teisinį reguliavimą, skolai dengti paliekant 10 procentų nurašytos sumos. Taigi, antstolė iš dalies jau yra įvykdžiusi apeliantės reikalavimą, pareikštą šioje byloje – t. y. grąžino 90 procentų nurašytų sumų.
Vykdomojoje byloje antstolė procesinius veiksmus atliko vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdančio antstolio, kuriam šią funkciją yra suteikusi valstybė, yra neteisingas ir prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė į bylą Revolut banko sąskaitos išrašą, tačiau šio įrodymo neprašė priimti į bylą bei nenurodė, kokias reikšmingas aplinkybes jis patvirtina, todėl atsisakytina jį priimti.
Dėl atskirojo skundo patikslinimo
Pažymėtina, kad apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio (atskirojo) skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Ši nuostata yra specialioji bendros byloje dalyvaujančių asmenų teisės teikti teismui rašytinius paaiškinimus atžvilgiu. CPK 323 straipsnyje nurodyta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis).
Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo suteikti jai 30 dienų terminą atskirojo skundo patikslinimui. Atsižvelgiant į tai, jog jau yra pasibaigęs terminas atskirajam skundui paduoti, apeliacinės instancijos teismas apeliantės prašymo netenkina (CPK 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties
Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo išieškojimą pagal 2025 m. rugpjūčio 21 d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2619-1157/2024 dėl 8 583,64 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės D. M. išieškotojo V. M. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0177/25/01665). 2025 m. rugsėjo 9 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-177-38914 antstolė Asta Stanišauskaitė nurodė priverstinai nurašyti lėšas, esančias D. M. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant galimybę disponuoti 500,00 Eur suma per vieną kalendorinį mėnesį. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2025 m. rugsėjo 11 d. informacijos pateikimu Nr. S-25-12-24369 buvo informuota apie tai, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo išieškojimą iš skolininkės M. V. išieškotojos D. M. naudai. Nurodyta, kad reikalavimų patenkinimo eilė – 3. 2025 m. spalio 6 d. antstolė Asta Stanišauskaitė priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-25-177-43714, kuriuo paskirstyta 44,07 Eur išieškota suma, 2025 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. S-25-177-46483 paskirstyta išieškota 232,06 Eur suma.
CPK 510 straipsnis aiškiai reglamentuoja skundo dėl antstolio veiksmų apskundimo tvarką. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Minėta straipsnio nuostata reiškia, jog skųsti antstolio veiksmus galima tik tokius, kurie jau buvo atlikti, arba buvo atsisakyti atlikti. Antstolis, gavęs skundą dėl jo veiksmų, išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Nutarties 34 punkte nurodyta antstolio veiksmų teisėtumo įvertinimo tvarka reiškia, jog pirmiausiai antstolis turi įvertinti, ar jo atlikti veiksmai, ar atsisakymas juos atlikti yra teisėti ir pagrįsti, ir tik tuomet, kai nesutinkama su skundo dėl antstolio veiksmų motyvais, skundas perduodamas nagrinėti apylinkės teismui. Tokia tvarka yra pirminė (ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka) ir ji yra privaloma.
Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė savo skundu dėl antstolės veiksmų siekė susigrąžinti 2025 m. spalio mėnesį antstolės išieškotas 180,80 Eur ir 181,28 Eur pinigines lėšas, kas reiškia, jog buvo vertinami antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmai būtent dėl minėtu laikotarpiu atliktų išieškojimų. Tuo tarpu apeliantė 2025 m. gruodžio 15 d. prašyme dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų priėmimo nesutinka su antstolės veiksmais, 2025 m. spalio ir lapkričio mėnesiais išieškojus 472,03 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog minėtame prašyme apeliantė ginčija naujus antstolės veiksmus, kurių teisėtumo ir pagrįstumo peržiūra nebuvo atlikta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 510 straipsnis), kas reiškia, jog apeliantė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos dėl prašyme nurodytų naujų antstolės veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą reikalavimą, nurodytą 2025 m. gruodžio 15 d. prašyme dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų priėmimo.
Apeliantė 2025 m. spalio 23 d. pateikė prašymą, o vėliau ir skundą dėl antstolio veiksmų prašydama įpareigoti antstolę neteisėtai nuskaitytas 364,12 Eur lėšas grąžinti į jos banko sąskaitą, nes pagal CPK 739 straipsnį išieškojimas yra negalimas. Nurodė, kad pagal antstolės Daivos Milevičienės patvarkymą į jos asmeninę sąskaitą buvo pervestos 2025 m. spalio mėnesį sumos kaip kompensacija už sveikatai padarytą žalą. Antstolio kontora nepagrįstai spalio mėnesį du kartus nuskaičiavo 180,80 Eur ir 181,28 Eur sumas iš gautos kompensacijos.
CPK 737 straipsnio 4 punkte numatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę. Įvertinęs CPK 739 straipsnio nuostatas bei apeliantės gaunamų lėšų kilmę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai yra lėšos, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, tai yra minėtų lėšų kilmė nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytų sumų, iš kurių nėra išieškoma, sąrašą, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog iš šių lėšų nėra galimas išieškojimas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog kad antstolės Daivos Milevičienės 2016 m. vasario 22 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. 0012/10/03475, apeliantė yra nurodyta kaip pirmos eilės išieškotoja, skirtingai nei buvo nurodyta antstolės Danutės Milevičienės 2025 m. rugsėjo 11 d. informacijoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog dėl nekorektiškai suvestų duomenų į Antstolių informacinę sistemą, kilę nesklandumai antstolės Astos Stanišauskaitės buvo operatyviai ištaisyti skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl vertinti antstolės veiksmus, kaip jos pareigų pažeidimą, nėra pakankamo pagrindo. Be to, antstolė Asta Stanišauskaitė 2025 m. gruodžio 31 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-25-177-56513 grąžino apeliantei dalį nurašytų lėšų, t. y. atsižvelgiant į CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkto teisinį reguliavimą, skolai dengti paliekant 10 procentų nurašytos sumos.
Kiti atskiro skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė atskirojo skundo motyvais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.