Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-09-24 · Civilinė byla Nr. e2-820-464/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-09-24Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-10-01Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-24
Bylos Nr.
e2-820-464/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00747-2026-3
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
UAB Milisec
Atsakovas
Gynybos resursų agentūra prie krašto apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Exum Lt“, UAB „Saugos gidas“, UAB Exim LT
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-820-464/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00747-2026-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 24 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Milisec“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Milisec“ ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Exum Lt“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Saugos gidas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Milisec“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

panaikinti atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Gynybos resursų agentūra) 2026 m. kovo 3 d. sprendimą viešojo pirkimo „Ekipuotės sistemos prekės“ laimėtoju pripažinti tiekėjų grupės, kurią sudarė tretieji asmenys UAB „Exum LT“ ir UAB „Saugos gidas“, pasiūlymą;

įpareigoti atsakovę grąžinti viešojo pirkimo „Ekipuotės sistemos prekės“ procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė 2025 m. spalio 21 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė skelbimą apie atviro konkurso būdu vykdomą tarptautinį pirkimą ,,Ekipuotės sistemos prekės“. Ieškovė pateikė pasiūlymą pirkime, 2026 m. kovo 3 d. gavo atsakovės raštą, kuriame nurodyta, kad pirkimo laimėtoju pripažintas trečiųjų asmenų UAB ,,Exum Lt“ ir UAB ,,Saugos gidas“ pasiūlymas. Ieškovė 2026 m. gegužės 28 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad trečiųjų asmenų pateiktas ,,Bhumi Test House PVT Ltd“ laboratorijos išduotas bandymų protokolas nepatvirtina pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos reikalavimams. Trečiųjų asmenų pasitelkta laboratorija neturi reikiamos kompetencijos atlikti techninėje specifikacijoje nurodytus spektrinio atspindžio bandymus ir išduoti bandymų protokolus. Taigi, trečiųjų asmenų pateiktas pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes nebuvo pateiktas akredituotos laboratorijos bandymų protokolas, t. y. pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų 5.10.6 papunkčio. Atsakovė 2026 m. birželio 16 d. raštu Nr. 8268-1 informavo ieškovę, kad pretenzija yra atmetama kaip nepagrįsta.

Pareikšto reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugo priemones – sustabdyti tarptautinį pirkimą „Ekipuotės sistemos prekės“ ir įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, o jeigu ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. užtikrinus, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nebus sudaryta pirkimo sutartis, o, esant jau sudarytai sutarčiai – bus sustabdytas jos vykdymas, bus garantuota teisė į veiksmingą ir efektyvią teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pirkimo sutarties sudarymas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo galėtų lemti viešojo intereso pažeidimą. Be to, neegzistuoja neatidėliotina skuba vykdyti pirkimą, nes pirkimo sutarties projekto 3.1 papunktyje numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos pristatyti atitinkamą kiekį prekių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Milisec“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškinio preliminarus pagrįstumas, kaip viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, yra įrodyta. Ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodė ir paaiškino faktines aplinkybes (suformulavo ieškinio pagrindą), pateikė, jos vertinimu, ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Teismas, viena vertus, sutiko su ieškovės pašymo argumentais, kad tęsiant pirkimo procedūras su pirkimo laimėtojais galėtų būti sudarytos viešojo pirkimo sutartys ir jos galėtų būti pradėtos vykdyti. Atitinkamai, patenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Ieškovei būtų apsunkinta galimybė veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, ieškovei galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ji turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Be to, aptarta situacija būtų nepalanki ir pačiai perkančiajai organizacijai, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, bet sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos kategorijos bylose be pirmiau aptartų sąlygų turi būti atsižvelgta ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos. Ginčijamo pirkimo objektas yra ekipuotės sistemos prekės, o pats pirkimas išskaidytas į keturias dalis: ekipuotės kuprinės; ekipuotės dėklai; ekipuotės kelioninis krepšys; lauko planšetė, pirkimo sritis – gynyba. Įvertinęs tai, kad kariuomenės karių aprūpinimas, ypatingai šių dienų geopolitiniame kontekste, yra susijęs su valstybės saugumu, teismas pripažino, kad jam, o ne ieškovės turtiniam interesui, ir turėtų būti teikiamas prioritetas. Ieškovė jokių aplinkybių, išskyrus asmeninio intereso gynimą, nenurodė, todėl teismas konstatavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali turėti daugiau neigiamų pasekmių, nei suteikiamos naudos viešajam interesui. Be to, ieškovės akcentuojama pirkimo sutarties sąlyga, kad prekės turėtų būti pristatytos per 6 mėn., teismo vertinimu, patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra būtinas savaime, kadangi viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos operatyviai. Konstatavęs, kad ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės gali viršyti jų teikiamą naudą, nes kyla rizika nepagrįstam galimam gynybos srities pirkimo procedūrų vilkinimui siekiant patenkinti asmeninį interesą, teismas prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB ,,Milisec“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Vien abstrakti nuoroda į geopolitinę situaciją, kuri tęsiasi jau daugiau kaip 4 metus, nesant jokių duomenų apie realų ir neatidėliotiną poreikį būtent šiuo metu įsigyti pirkimo objektą, negali būti laikoma pakankamu teisiniu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nenustatė, kad atsakovei trūksta ekipuotės sistemos prekių, kad jų nepristatymas artimiausiu metu sutrikdytų kariuomenės funkcijų vykdymą, kad egzistuoja neatidėliotinas poreikis užbaigti pirkimo procedūras ar kad net trumpalaikis jų sustabdymas sukeltų realią grėsmę valstybės saugumui.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė prekių negalėtų įsigyti pagal galbūt turimą kitą sutartį. Pirkimo sutarties terminas yra 36 mėn., pagal sutartį pardavėja įsipareigoja ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos pristatyti 22 000 vnt. kuprines, likusį prekių kiekį – pristatyti ne vėliau kaip per 5 mėn. nuo pirkėjos užsakymo formos pateikimo dienos. Taigi, pirkimo objektas skirtas 3 metų poreikiams patenkinti, o ne vienkartiniam ir konkrečia data apibrėžtam neatidėliotinam poreikiui.

Nėra įrodyta, kad visos prekės ar net pirmoji prekių partija turi būti gautos iki konkrečios datos, taip pat nėra nustatyta, kada ir kokiam konkrečiai kariniam vienetui yra reikalinga pirmoji partija, ar šių prekių nėra pakankamo kiekio sandėliuose ir kokios realios pasekmės kiltų, jeigu pirmos prekių partijos pristatymas būtų atidėtas iki bylos išnagrinėjimo. Atsakovė nėra pateikusi savo pozicijos šiuo klausimu, todėl ir pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja skuba, nėra.

Viešasis interesas reiškia ne tik operatyvų kariuomenės aprūpinimą, bet ir pareigą užtikrinti, kad būtų tiekiamos pirkimo sąlygas visiškai atitinkančios, saugios ir savo paskirtį tinkamai atliekančios ekipuotės sistemos prekės. Teismas nepagrįstai nevertino pirkimo objekto kokybės ir jo atitikties karinės paskirties reikalavimams svarbos. Viešasis interesas negali būti suprantamas kaip interesas kuo greičiau įsigyti bet kokias ekipuotės prekes, neatsižvelgiant į tai, ar jos atitinka pirkimo sąlygose nustatytas taktines ir apsaugines charakteristikas. Esamos padėties išsaugojimas užtikrintu viešojo intereso apsaugą – valstybės interesą įsigyti pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančią karinę ekipuotę.

Atsiliepimas

Atsakovė Gynybos resursų agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismo teiginiai dėl geopolitinės situacijos yra deklaratyvūs. Po Rusijos Federacijos karinės invazijos į suverenią Ukrainos Respubliką situacija visame regione yra tokia, kad visos valstybės turi peržiūrėti savo gynybos politiką, gynybos įsigijimus bei dėti papildomas pastangas stiprinant savo galimybes gintis. Ketinamos įsigyti prekės neabejotinai prisidėtų prie Lietuvos Respublikos karinio pajėgumo efektyvaus įgyvendinimo, todėl kiek įmanoma greitesnis jų gavimas yra visos valstybės ir Krašto apsaugos sistemos prioritetas. Pirkimo objektas – ekipuotės sistemos prekės, yra skirtos išimtinai kariniams tikslams, ir bus naudojamas krašto apsaugos sistemos institucijoms vykdant savo funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu.

Ieškovės teisės, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebus pažeistos. Jeigu išsprendus ginčą iš esmės bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, ji galės siekti žalos atlyginimo. Be to, net ir tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas ir pradėta nauja pirkimo procedūra, tai negarantuoja, kad ieškovės pasiūlymas bus pripažintas laimėtoju.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 24 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį nutraukė, konstatavęs, kad 2026 m. kovo 3 d. sprendimas jau yra panaikintas.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys UAB ,,Exum Lt“ ir UAB ,,Saugos gidas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, todėl ir pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 24 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, nes 2026 m. kovo 3 d. sprendimą, kurį ieškovė ginčijo, atsakovė panaikino, o vėliau priimto 2026 m. birželio 16 d. sprendimo ieškovė per nustatytus terminus neginčijo. Nors 2026 m. liepos 24 d. teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau vien jos priėmimo pakanka konstatuoti, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019).

Neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Ieškovė nepateikė nė vieno dokumento, kuris patvirtintų egzistuojančią ar bent jau tikėtiną grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Vien hipotetinio pobūdžio vertinimai ir spėlionės nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nagrinėjamu atveju turėtų itin neigiamą įtaką viešajam interesui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai prioritetą suteikė viešajam interesui. Pirkimo objektas bus naudojamas krašto apsaugos sistemos institucijoms vykdant savo funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Kariuomenės aprūpinimas ekipuotės sistemos prekėmis, ypač esamame geopolitiniame kontekste, yra tiesiogiai susijęs su valstybės saugumu, todėl nepagrįstas pirkimo procedūrų stabdymas galėtų sukelti reikšmingų neigiamų pasekmių. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad jos privatus interesas sudaryti pirkimo sutartį turėtų būti ginamas prioritetiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Abi šios sąlygos kumuliacinės, todėl nustačius, kad bent vienos iš jų nėra, nėra ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas tokias priemones taikyti, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs šias bendrąsias sąlygas, toliau teismas turėtų įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Nenustačius bent vienos iš sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos.

Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta (ir ginčo dėl to nėra), kad tarptautinio pirkimo objektu yra prekės, susijusios su gynyba, t. y. karių ekipuotės sistemos prekės. Kitaip tariant, pirkimas yra susijęs su poreikiu aprūpinti karius tam tikromis saugos priemonėmis. Vien tai, kad yra skelbiamas atitinkamas pirkimas, teikia pagrindą padaryti išvadą, kad turimos ekipuotės nepakanka esamiems ir (ar) būsimiems šalies gynybos, karių aprūpinimo poreikiams patenkinti. Neatidėliotino poreikio prekėms įsigyti aplinkybę įvardijo ir atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą. Apeliantės atskirojo skundo teiginiai, kad skuba įsigyti karinės paskirties prekes neegzistuoja ar kad jas galima įsigyti pagal kitas viešojo pirkimo sutartis, ir neįrodyti, ir aiškiai neatitinka visuotinai žinomų aplinkybių apie susiklosčiusią regione saugumo situaciją.

Priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos bei poreikio skubiai vykdyti pirkimą, nėra deklaratyvios. Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. kovo 2l d. nutarimu Nr. XIV-2505 patvirtintoje Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje nurodoma, kad Rusijos Federacijos plataus masto agresija prieš Ukrainą, Baltarusijos Respublikos karinė integracija su Rusijos Federacija, kitų autoritarinių valstybių agresyvi laikysena, toliau blogėjanti saugumo situacija regione ir pasaulyje reikalauja greitesnio po 2014 metų įvykių jau prasidėjusio Lietuvos kariuomenės gynybos potencialo augimo, efektyvesnio atgrasymo ir pasirengimo kartu su sąjungininkais užtikrinti šalies gynybą (4 punktas). Lietuvos geografinė padėtis ir dabartinė geopolitinė saugumo situacija, ypač 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus neišprovokuotai Rusijos Federacijos plataus masto invazijai i Ukrainą, įpareigoja maksimaliai efektyviai išnaudoti valstybės gynybai stiprinti turimus resursus (11 punktas). Vienas iš krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros siekių – kuo spartesnis Lietuvos kariuomenės ginkluotės, įrangos ir technikos įsigijimas (8 punktas).

Taigi, Lietuvos geopolitinė padėtis, Rusijos agresija ir toliau blogėjanti saugumo situacija regione bei pasaulyje lemia poreikį imtis neatidėliotinų ir skubių veiksmų užtikrinant Lietuvos kariuomenės aprūpinimą modernia įranga, be kita ko, apsaugos priemonėmis, ekipuote. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kiltų grėsmė skubiai neįgyvendinti pirkimo objektu siekiamų tikslų, susijusių su valstybės ir visuomenės interesais stiprinti valstybės gynybą ir aprūpinti Lietuvos kariuomenės karius moderniomis priemonėmis, kurie šiuo atveju laikytini svarbesniais nei privatus apeliantės interesas.

Apeliantės argumentai, susiję su trečiųjų asmenų pateiktos ekipuotės neatitikimu techniniams reikalavimams, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Apeliantė neginčija to, kad laimėtojos yra pateikusios laboratorijos išduotus spektrinio atspindžio bandymų protokolus, o tai, ar jie atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, yra bylos nagrinėjimo dalyku. Kitaip tariant, šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo vertinti, ar ketinamos įsigyti prekės yra tinkamos kokybės.

Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės gali viršyti jų teikiamą naudą ir todėl pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokios išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio nesuponuoja.

Dar daugiau, kaip teisingai pastebėta atsiliepimuose į atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 24 d. nutartimi nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutraukė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantė yra pateikusi atskirąjį skundą dėl 2026 m. liepos 24 d. nutarties, šis skundas buvo priimtas ir su atsiliepimais į jį išsiųstas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, teismo posėdis paskirtas 2026 m. spalio 1 d. 9 val. (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-881-467/2026). Ir nors pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti bylą dar nėra įsiteisėjusi, būtent tokio teismo procesinio sprendimo priėmimas kelia abejonių ir dėl reikalavimo preliminaraus pagrįstumo, ir dėl prašomų ribojimų taikymo tikslingumo. Susiklosčiusioje procesinėje situacijoje apeliantė de facto (faktiškai) reikalauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau nutrauktoje civilinėje byloje, vadinasi, tokios priemonės akivaizdžiai neatitiktų savo paskirties – išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar nebeįmanomumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė