Panevėžio apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1A-129-1083/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01042-2026-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)

2026 m. rugsėjo 22 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Jatužio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta Ž. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį) ir skirti Ž. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams; šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo Ž. P. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos ir į bausmės laiką įskaityti visą bausmę, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nuosprendį nuo 2026 m. gegužės 22 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

Ž. P. nuteistas už tai, kad jis 2026 m. sausio 10 d. apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą sudavė kumščiu A. M. į viršutinę lūpą ir nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą (padarė jam viršutinės lūpos sumušimą, pasireiškusį patinimu).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Kitų dokumentų per Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 325¹ straipsnio 2 dalyje numatytą terminą teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas skundu neginčija jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodytumo ir jos kvalifikavimo. Jis nesutinka su jam paskirta bausme. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Susipažinus su apeliaciniu skundu, skundžiamu nuosprendžiu ir visais byloje esančiais duomenimis matyti, jog individualizuodamas nuteistojo Ž. P. atsakomybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai; ši nusikalstama veika baigta; nusikalstama veika pasireiškė vieno smūgio ranka sudavimu nukentėjusiajam į veidą; nukentėjusysis yra nepilnametis), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose). Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę (teisiamas 15 kartą; teistumas neišnykęs; baustas administracine tvarka). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog anksčiau nuteistasis Ž. P., be kita ko, buvo 6 kartus nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto (fizinio ar psichinio smurto) panaudojimu. Jis yra recidyvistas. Anksčiau nuteistajam buvo paskirtos švelnesnės bausmės – viešieji darbai, areštas, o taip pat tokia pati bausmė – laisvės atėmimas, anksčiau 2 kartus buvo atidėtas jam paskirtos bausmės vykdymas. Naują nusikalstamą veiką apeliantas padarė praėjus vos 2 mėnesiams nuo laisvės atėmimo bausmės (už anksčiau padarytą tyčinį smurtinį nusikaltimą) paskyrimo, neatlikęs (nepradėjęs vykdyti) šios bausmės. Taip pat nuteistasis Ž. P. baustas administracine tvarka ir paskirtų baudų savanoriškai nemoka, nusikalstamos veikos padarymo metu jis niekur nedirbo. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės nuteistąjį Ž. P. charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo asmenybė yra pakankamai pavojinga visuomenei, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė apelianto nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo ir nauja nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas bausmių skyrimą reglamentuojančių teisės normų, nuteistajam Ž. P. už nusikalstamą veiką parinko griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kuri savo trukme yra švelnesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmių tikslai – tik pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti nuteistąjį Ž. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir prie skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam Ž. P. paskirtos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, t. y. nustatydamas apeliantui galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė bausmių subendrinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Apibendrinama visas pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam Ž. P. tiek už naują nusikalstamą veiką paskirta bausmė, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą.