Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio,

kaltinamajam M. L. (M. L.) (dalyvavo nuotoliniu būdu) ir jo gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suimto kaltinamojo M. L. gynėjo advokato Šarūno Vadeikio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 11 d.

M. L., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad jis išžagino mažametę, pasinaudodamas šios bejėgiška būkle dėl esamo amžiaus, o būtent: jis, 2024 m. lapkričio 6 d., apie 3 val., būdamas nukentėjusios J. I. senelio S. R. namuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užsirakinęs atskiro kambario duris iš vidaus, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusia J. I., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad J. I. yra mažametė, tyčia, pasinaudodamas šios bejėgiška būkle dėl jos esamo amžiaus – nesuprantančios su ja atliekamų (seksualinio turinio) veiksmų esmės ir dėl to negalinčios jiems priešintis, gulint kartu ant kambaryje esančios lovos su mažamete J. I., lytiškai santykiavo su mažamete J. I. vaginaliniu būdu ir taip išžagino bejėgiškos būklės mažametę J. I., gim. (duomenys neskelbtini).

M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 6 d., 12 val., iki 2024 m. lapkričio 7 d., 19 val., turėdamas tikslą atlikti tvirkinamuosius veiksmus su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, būdamas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gulėdamas vienoje lovoje kartu su mažamete J. P., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šiai nėra šešiolikos metų, tyčia, prieš nukentėjusiosios valią, lietė rankomis mažametės J. P., negalėjusios numatyti M. L. ketinimų jos atžvilgiu, sėdmenis, šlaunis ir krūtis, dėl ko J. P., būdama išsigandusi ir mėgindama aktyviai priešintis netikėtiems M. L. veiksmams, rėkė ir verkė. Tokiu būdu M. L. atliko veiksmus, galinčius sukelti mažametės J. P. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką ar iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, ir taip tvirkino mažametę J. P.. Dėl tokių M. L. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai J. P. konstatuotas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F.43.8), vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, o būtent: jis, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 7 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 18 val., apgaule įviliojęs policijos paieškomas mažametes J. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), į kieme, šalia gyvenamojo namo, esantį sandėliuką, paėmė iš mažametės J. I. jos turimą mobiliojo ryšio telefoną, kurį paslėpė užkasdamas po kieme augančia egle, padavė joms užklotą bei alkoholinių gėrimų ir paliko jas vienas tamsoje, o sandėliuko duris iš lauko pusės užrakino pakabinama spyna, ir taip neleido šioms išeiti iš sandėliuko. Tokiu būdu tyčia, neteisėtai, atėmė mažamečių J. I. ir J. P. laisvę iki tol, kol P. T. N., 2024 m. lapkričio 7 d. apie 18 val., paprašytas A. I., kuri antrą parą ieškojo mažametės sesers J. I. ir mažametės J. P., gavusi per ,,Messenger“ pagalbos šauksmo žinutes iš J. P., kuri, būdama uždaryta sandėliuke, verkė, išlaužė šio sandėliuko duris ir jas išlaisvino. Tokiu būdu M. L. neteisėtai atėmė mažamečių nukentėjusiųjų J. I. ir J. P. laisvę.

Kaltinamojo M. L. gynėjas advokatas Š. Vadeikis skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartį ir skirti kaltinamajam švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę. Skundą grindžia šiais argumentais. Apygardos teismas nenagrinėjo aplinkybių, kurios galėtų paneigti kaltinamojo siekį slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų, o vadovavosi vien formaliu manymu, kad įtariamasis gali bėgti/slėptis, nes yra išsiskyręs, nedirbantis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nepalaiko jokių ryšių su mama, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Su šiuo teismo vertinimu nesutinka, kadangi M. L. iki suėmimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir šiuo metu yra gavęs darbo pasiūlymą. Be to, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, gyvena su mama (duomenys neskelbtini), kuri taip pat sutinka priimti kaltinamąjį gyventi kartu kardomosios priemonės pakeitimo atveju. Be to, prokuroro prašyme pratęsti kardomąją priemonę taip pat nepateikta jokių duomenų, kad įtariamasis anksčiau būtų bandęs slėptis nuo pareigūnų, bėgti ar kitaip trukdyti ikiteisminiams tyrimams, kurie anksčiau buvo atliekami jo atžvilgiu. Ginčijama nutartimi taip pat nustatytas suėmimo pagrindas, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Ši aplinkybė grindžiama tuo, kad kaltinamasis jau buvo teistas ir anksčiau. Sutinka, kad kaltinamasis jau buvo teistas, tačiau bausmę atliko, todėl vien ankstesnis teistumas nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus. Teismas nutartyje tik formaliai pažymėjo, kad kitų, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apskųstoje nutartyje neįvertintos kaltinamojo ir jo gynėjo prašomos taikyti kitos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymi, kad apklausų metu kaltinamasis davė parodymus ir savo kaltę iš dalies pripažino, tad taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą nėra jokio pagrindo. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo M. L. gynėjo advokato Š. Vadeikio skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi žemesniojo teismo nutarties, skundo ir proceso dalyvių argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su suėmimo kaip kardomosios priemonės tolesnio taikymo tikslingumu ir proporcingumu, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, teisingai ir pagrįstai nustatė esant riziką, jog kaltinamasis M. L., būdamas laisvėje, gali bėgti ar slėptis nuo prokuroro ar teismo, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Suėmimą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo M. L. parodymuose, nukentėjusiųjų J. I., J. P. parodymuose, liudytojų S. R. (S. R.), N. R., P. T. N. parodymuose, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, specialistų išvadose, apžiūros protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis teisėjų kolegija vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės tolesnio taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

Suėmimo terminas kaltinamajam M. L. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis suėmimo pratęsimo pagrindas buvo nustatytas pagrįstai ir šiuo metu nėra išnykęs. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas pagal teismų praktiką yra priskiriami prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. M. L. kaltinamas vieno labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 4 dalyje, vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje, dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 146 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Už labai sunkaus nusikaltimo padarymą kaltinamajam gresia laisvės atėmimo nuo penkerių iki penkiolikos metų bausmė. Vien reiškiamų kaltinimų sunkumas bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti pagrindu kaltinamajam taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šias aplinkybes apygardos teismas pagrįstai vertino kartu su kitomis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimui reikšmingomis aplinkybėmis, nurodytomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje, t. y. M. L. socialiniais-ekonominiais ryšiais, jo asmenybę apibūdinančiais duomenimis ir kitomis bylos aplinkybėmis. Šių duomenų visuma pagrindžia aptariamo suėmimo pagrindo buvimą.

Apygardos teismas, konstatuodamas vis dar esant pagrindą manyti, kad kaltinamasis gali bėgti ar slėptis, nurodė, jog kaltinamasis niekur nedirba, iki suėmimo registravosi Užimtumo tarnyboje, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei jokių įsipareigojimų neturi, vartoja alkoholį ir psichiką veikiančias medžiagas, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Kaltinamojo gynėjo teigimu, teismas šias išvadas padarė neįvertinęs to, kad kaltinamasis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, be to, šiuo metu yra gavęs darbo pasiūlymą, taip pat jo motina sutinka priimti jį gyventi kartu su ja. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamą kardomosios priemonės suėmimo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai. Nors kaltinamasis, kaip pats patvirtino, tris mėnesius iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau tai iš esmės tik patvirtina aplinkybes, kad šiuo metu jis nėra tampriai saistomas ekonominiais ryšiais su konkrečia buvimo vieta. Byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. gegužės 19 d. pažyma, kad M. L., išėjęs iš įkalinimo įstaigos, gali būti įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kartu nurodyta, jog šis įdarbinimas būtų pagal tuo metu esančias galimybes ir poreikius. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis, kaip nurodė teismui, iki sulaikymo pats buvo nutraukęs darbo santykius su minėta bendrove, nes nesutiko dirbti nurodyto darbo. Taigi, paminėtas darbo pasiūlymas nėra pakankamas duomuo, kad atsvertų bylos duomenimis nustatytą galimo M. L. bėgimo (slėpimosi) riziką.

Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad M. L. turi gyvenamąją vietą. Kaltinamojo gynėjas kartu su skundu pateikė kaltinamojo motinos patvirtinimą priimti M. L. gyventi kartu. Visgi vertinant šio socialinio ryšio stiprumą, tai, kiek ši aplinkybė svarbi užkardant galimą M. L. bėgimo (slėpimosi) riziką, atsižvelgtina ir paties kaltinamojo parodymus, iš kurių spręstina, kad jis neretai nakvoja pas draugus, kartais miega ir automobilyje. Jis taip pat patvirtino vartojantis narkotines medžiagas, alkoholį. Iš bylos medžiagos matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) jis konsultuotas nuo 2016 metų, jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, liudytoja N. K., kaltinamojo sesuo, nurodė, kad jos brolis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą jų mamos name (duomenys neskelbtini), kur jis kartais ir gyvena, ten laiko ir savo asmeninius daiktus. Ji su savo broliu nebendrauja, nes nepritaria jo gyvenimo būdui. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma didina riziką, kad kaltinamasis, vengdamas gręsiančios bausmės, neturėdamas stiprių ryšių su savo artimaisiais, ekonominių sąsajų su savo buvimo vieta, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte suėmimo pagrindas konstatuotas pagrįstai.

Skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam M. L. pratęstas taip pat nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu bei kiti duomenys.

Apygardos teismas, nustatydamas pagrindą, kad, kaltinamajam taikant švelnesnio pobūdžio kardomąją priemonę, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ankstesnius teistumus ir taikytas bausmes, taip pat kitas priemones. Teisėjų kolegija su apygardos teismo atliktu vertinimu sutinka. M. L. praeityje ne kartą teistas už vagystes, plėšimus, papirkimą, nesunkų ir sunkų sveikatos sutrikdymus, neteisėtą laisvės atėmimą, dokumentų klastojimą bei turi neišnykusį teistumą. Šiuo metu jis yra kaltinamas keturių nusikalstamų veikų padarymu. Kaltinamojo gynėjo teigimu, vien ankstesni kaltinamojo teistumai nėra pagrindas spręsti, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas, nes skirtas bausmes M. L. atliko, visgi šios aplinkybės charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, be to, jos vertinamos ir kitų bylos aplinkybių kontekste.

Šiuo atveju svarbią reikšmę turi ir tai, kad, remiantis bylos duomenimis, M. L., jo atžvilgiu taikant suėmimą, išsiuntė nukentėjusiajai J. I. laišką, kurio turinys leidžia pagrįstai manyti apie jo galimai padarytą naują nusikalstamą veiką jos atžvilgiu. Be to, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis yra priklausomas nuo alkoholio, taip pat vartoja ir narkotines medžiagas, o tai didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. K. L. taikant švelnesnes kardomąsias priemones, jo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat ir nukentėjusiųjų atžvilgiu, nebūtų pakankamai apribotos. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Pagal BPK 139 straipsnio 1 dalį paskirta kardomoji priemonė yra panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kaltinamojo gynėjas prašo teismo paskirtą suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone nurodydamas, kad kaltinamajam M. L. galėtų būti paskirta intensyvi priežiūra, namų areštas, dokumentų paėmimas ir (ar) kitos kardomosios priemonės. Nagrinėjamoje byloje vis dar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 punkto 1 ir 3 dalyse įtvirtinti suėmimo pagrindai, pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas. Esant šiems suėmimo pagrindams, taip pat visoms reikalingoms suėmimo sąlygoms, būtent suėmimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamiausia kardomoji priemonė siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Švelnesnės kardomosios priemonės, taip pat ir nurodytos gynėjo, iš esmės nevaržo kaltinamojo judėjimo laisvės, veiksmų, gyvenimo būdo, nebūtų pakankamos siekiant efektyviai užtikrinti, kad M. L. nebandys išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės bėgdamas (slėpdamasis) ir nedarys naujų nusikalstamų veiksmų, taip pat ir nukentėjusiųjų atžvilgiu. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo M. L. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena jų (ar jų kompleksas) nebus pakankama siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija atsižvelgė ir pakankamai ilgą M. L. suėmimo terminą, jis laikomas suimtas nuo 2024 m. lapkričio 11 d. Visgi spręstina, kad šiuo atveju jis yra pateisinamas. Toks terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. M. L. pagal BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti bausmė yra laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų, todėl suėmimo taikymo terminas atitinka BPK reikalavimus. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad suėmimo terminas pažeidžia proporcingumo principą. EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2026 m. gegužės 4 d., ir šiuo metu pagal teismingumą yra perduota Panevėžio apygardos teismui. Bylos vilkinimo požymių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartimi kaltinamajam M. L. (M. L.) pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.