Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. R. (E. R.) ir jo gynėjos advokatės Lolitos Narmontienės skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria nuteistojo E. R. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio grąžintas jį padavusiam asmeniui.

n u s t a t ė : Nagrinėjamo klausimo esmė E. R. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (2024 m. gruodžio 11 d. veika), BK 199² straipsnio 3 dalį (2024 m. gruodžio 11 d. veika), BK 199 straipsnio 3 dalį (2025 m. sausio 7 d. veika), 199² straipsnio 3 dalį (2025 m. sausio 7 d. veika), jam paskirta galutinė subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, E. R. taikyta BK 75 straipsnio 4, 5 dalis ir jam paskirtos vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant E. R. intensyvią priežiūrą ir pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. gruodžio 18 d. buvo gautas paštu siųstas nuteistojo E. R. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi apeliacinis skundas grąžintas E. R. nustačius, kad nuteistojo E. R. apeliacinis skundas buvo pateiktas praleidus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Nesutikdami su šia teismo nutartimi, nuteistasis ir jo gynėja pateikė skundus Lietuvos apeliaciniam teismui.

Skaičiavimo klaida buvo neesminė, padaryta sąžiningai suklydus, neturint tikslo vilkinti procesą ar piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Terminas praleistas minimaliai – tik viena diena, o sužinojus apie šią klaidą ir priimtą nutartį, įstatyme numatytu terminu teikiamas skundas dėl priimtos nutarties su prašymu atnaujinti nuosprendžio apskundimo terminą. Nuteistasis viso proceso metu veikė rūpestingai ir sąžiningai, o formalus procesinio termino taikymas, apeliacinį skundą grąžinant dėl vienos dienos termino praleidimo, nesant nuteistojo kaltės, nepagrįstai ir neproporcingai apribojo jo teisę į bylos peržiūrą apeliacine tvarka.

Nuteistojo E. R. gynėjos advokatės L. Narmontienės ir nuteistojo E. R. skundai atmestini.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo E. R. ir jo gynėjos skundų argumentais bei teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti dėl skunduose išdėstytų argumentų pagrindo nėra.

Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 313 straipsnio 1 dalis). BPK 313 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi, apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos (BPK 313 straipsnio 5 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme aiškiai nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis).

Vilniaus apygardos teisme nuosprendis nuteistojo E. R. atžvilgiu buvo priimtas 2025 m. lapkričio 25 d. Iš teismo posėdžio, kuriame buvo skelbiamas nuosprendis, protokolo matyti, kad į procesinio sprendimo paskelbimą niekas iš proceso dalyvių neatvyko. Nuosprendis nuteistajam E. R. buvo išsiųstas paštu 2025 m. lapkričio 25 d. jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tad terminas apeliaciniam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo minėtos dienos – 2025 m. lapkričio 25 d., šios dienos neįskaitant (BPK 100 straipsnio 1 dalis). Taigi, E. R. paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti buvo 2025 m. gruodžio 15 d. Nuteistojo apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2025 m. gruodžio 18 d., o paštui vokas su apeliaciniu skundu buvo perduotas 2025 m. gruodžio 16 d. Taigi, apygardos teismas teisingai sprendė, kad nuteistojo E. R. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio buvo pateiktas praleidus BPK nustatytą 20 dienų terminą, tad apeliacinį skundą pagrįstai ir teisėtai 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi grąžino nuteistajam.

Aptartų aplinkybių pateiktuose skunduose nuteistasis ir jo gynėja iš esmės neginčija, sutinka, kad E. R. apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus įstatyme numatytą terminą skundui pateikti. Aukštesniajam teismui pateiktuose skunduose prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir kartu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, nurodant, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas dėl žmogiškosios klaidos, netinkamai skaičiuojant terminus, be to, pats skundas buvo surašytas dar 2025 m. gruodžio 10 d., o terminas praleistas tik vieną dieną. BPK 314 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę sprendimą priėmusį teismą prašyti šį terminą atnaujinti. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kartu nurodant jo praleidimo priežastis, numato kaip būtiną sąlygą tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Šiuo atveju kartu su 2025 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos teisme gautu apeliaciniu skundu prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nepateiktas, termino praleidimo priežastys nenurodytos, todėl šios aplinkybės Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartyje nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjamos. Todėl dėl nagrinėjamuose skunduose nurodytų termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių nebus pasisakoma ir šioje aukštesniojo teismo nutartyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ir jo gynėja prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pateikė 2026 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi šis prašymas netenkintas. Nuteistasis ir jo gynėja pastarąją teismo nutartį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Taigi, nuteistojo ir jo gynėjos nurodomos priežastys dėl praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti bus įvertintos nagrinėjant jų skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. R. (E. R.) ir jo gynėjos advokatės Lolitos Narmontienės skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.