Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS2 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti – nustatymo suinteresuotiems asmenims SUA6, SUA5, SUA4, akcinei bendrovei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo mirusios mamos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti mamos turtą visa apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003).

Bylos duomenimis nustatyta, kad po RŠ1 mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Byloje yra duomenų, kad mirusioji galėjo turėti turtines teises į ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės jos vardu neįregistruotos. Iš Rokiškio rajono 3-iojo notarų biuro gauta informacija apie tai, kad po RŠ1 mirties palikimą priėmė valstybė, kurią atstovauja AB “Turto bankas”, palikimo priėmimo faktas įregistruotas testamentų registre 2025-11-20, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. AB “Turto bankas” prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo neišsakė. 2026 m. liepos 29 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad RŠ1 vaikai – pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys SUA6, SUA5, SUA4, du sūnūs mirę po mamos mirties, byloje yra duomenys, kad sutuoktinis miręs.

Pareiškėjas nurodo, jog po mamos mirties naudojosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, prižiūrėjo žemės sklypą ir sodybos teritoriją, atliko būtinus turto priežiūros bei išsaugojimo darbus ir elgėsi su visu palikimu kaip jos savininkas. Po RŠ1 mirties pareiškėjas naudojosi gyvenamajame name bei ūkiniuose pastatuose buvusiais baldais, buitine technika, namų apyvokos daiktais, ūkio inventoriumi ir kitu palikėjos paliktu kilnojamuoju turtu, rūpinosi paveldėtu turtu – jį prižiūrėjo, naudojo ir tvarkė, todėl jo veiksmai akivaizdžiai rodė valią palikimą priimti ir valdyti kaip savo turtą. Iš įrašų namų knygose matyti, kad pareiškėjas buvo namų ūkio narys laikotarpyje iki 2007 metų, vėliau tokios knygos nebepildytos, tačiau tikėtina, kad jis ir toliau namuose gyveno. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas po mamos mirties priėmė jos palikimą, rūpinosi jos turtu. Tokiu būdu jis faktiškai pradėjo valdyti po mamos mirties likusį turtą.

Pareiškėjo argumentams, kad po palikėjos mirties jis palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo, neprieštarauja ir suinteresuoti asmenys – SUA6, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos savo pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, prieštaravimų neišreiškė.

Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiosiojo palikimo sudėties.

Teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminis palikėjos įpėdinis, po savo mamos mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiosiosios turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir jį prižiūrėjo. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjas aptartu būdu priėmė po savo mamos mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjo reikalavimas įrodytas (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl tenkinamas visiškai.

Iš pareiškėjo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi asmeniui teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsnio 1-2 dalimis, 264-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 3-5 punktais, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo PRS2 pareiškimą tenkinti visiškai.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad PRS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos RŠ1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.