- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- eB2-195-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00233-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Atsakovas
- birkle IT AG, birkle IT Lithuania UAB
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas I. T., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas LT“ prašymą dėl baudos skyrimo buvusiam bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „birkle IT Lithuania“ vadovui J. S. P. H. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „birkle IT Lithuania“ nemokumo (bankroto) byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „birkle IT Lithuania“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Talismanas LT“ (toliau – Administratorė) prašo BUAB „birkle IT Lithuania“ vadovui J. S. P. H. skirti baudą už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad BUAB „birkle IT Lithuania“ buvęs vadovas turėjo iki 2025-05-01 ir pakartotinai iki 2025-05-29 perduoti visą bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos 2026-05-21 duomenimis bei visus įmonės dokumentus adresu: (duomenys neskelbtini). Registruoti laiškai su įteikimu, dėl turto ir dokumentų perdavimo, buvo išsiųsti įmonės vadovui J. S. P. H.. Įmonės dokumentai ir turtas iki šiol neperduoti. Kadangi įmonės vadovas J. S. P. H. neįvykdė teismo nutarties, dėl turto ir dokumentų perdavimo, todėl prašo skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą.
Atsiliepimas
Buvęs BUAB „birkle IT Lithuania“ vadovas J. S. P. H. į Administratorės prašymą pateikė atsiliepimą, kuriame prašė Administratorės prašymo dėl baudos jam skyrimo netenkinti kaip nepagrįsto.
Nurodė, jog su Administratore birkle IT AG (toliau – Patronuojanti bendrovė) atstovai susisiekė dar 2026 m. gegužės 21 d. ir informavo, kad Patronuojanti bendrovė siekia operatyviai užbaigti atsakovės atžvilgiu pradėtą bankroto procesą atsiskaitant su Kreditoriais arba sudarant taikos sutartis. Administratorė buvo informuota, jog dėl nurodytų aplinkybių bus siekiama bendradarbiauti ir nedidinti administravimo išlaidų, t. y. neperdavinėti Administratorei bankrutuojančios bendrovės turto, dokumentų ir kt.
Šalies argumentai
2026 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi byloje buvo patvirtinti ieškovės ir dar dviejų kreditorių reikalavimai. 2026 m. liepos 1 d. teismui buvo pateiktas prašymas dėl civilinės bylos Nr. eB2-195-1059/2026 nutraukimo (toliau – Prašymas dėl bylos nutraukimo), pateikiant įrodymus, jog visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patenkinti, o naujasis kreditorius birkle IT Suisse AG, kuris ir atliko mokėjimus kreditorių naudai, bet kokių reikalavimų atsakovės atžvilgiu atsisako. Prašymu dėl bylos nutraukimo taip pat prašoma nustatyti, jog nemokumo administratoriui priklauso ne daugiau kaip 25 proc. 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtinto bazinio atlygio sumos bei patvirtinti tik faktiškai patirtas ir dokumentais pagrįstas su bankroto procesu susijusias išlaidas.
Atsiliepimas
2026 m. liepos 13 d. ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo patvirtino, jog atsakovė nėra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat informavo, jog neprieštarauja, kad atsakovės bankroto byla būtų nutraukta. 2026 m. liepos 16 d. po informacijos apie tai, jog buvo atsiskaityta su visais kreditoriais pateikimo Administratorė pateikė prašymą dėl baudos skyrimo buvusiam atsakovės vadovui. 2026 m. liepos 28 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė nuomonę dėl bankroto bylos nutraukimo, kurioje patvirtino, kad turimais duomenimis, atsakovės įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams nėra apskaityta, taip pat informavo, jog VMI neprieštarauja, kad bankroto byla būtų nutraukta.
Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 3 dalies tikslas nėra nubausti vadovą už kiekvieną formalų termino praleidimą. Sankcija skirta nesąžiningam ir pasyviam vadovui, kuris ignoruoja teismo nutartį ir trukdo bankroto procesui. Tai nuosekliai kartojama Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.
Sprendžiant dėl nuobaudos už dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui skyrimo, teismas turėtų išsiaiškinti, kokie konkretūs dokumentai liko neperduoti, kokią reikšmę ir svarbą tie dokumentai turi bankroto procesui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1354-407/2021). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad įrodyti šį baudos skyrimo pagrindą tenka dėl baudos taikymo besikreipiančiam asmeniui – nemokumo administratoriui.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, nemokumo administratorius prašyme dėl baudos skyrimo turėtų ne tik abstrakčiai ir formaliai nurodyti, jog buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas neperdavė dokumentų, tačiau tiksliai nurodyti, kokie dokumentai neperduoti, kokią reikšmę jie turi bankroto procesui ir dėl kokių priežasčių vadovas jų negali perduoti (2024 m. vasario 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2 2-407/2024). 15.
Nagrinėjamu atveju nėra nesąžiningo ar pasyvaus teismo nutarties ignoravimo atsakovės buvęs vadovas ir atstovai bendradarbiauja su nemokumo Administratore, nesislepia ir neignoruoja, dokumentai yra išsaugoti, jų nesiekiama nuslėpti, o laikinas jų perdavimo uždelsimas susijęs su realiai vykdomais veiksmais siekiant visiškai atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ir įgyvendinti JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bankroto bylos nutraukimo pagrindą.
Be to, Administratorei yra žinomi ir Patronuojančios bendrovės atstovų Lietuvoje kontaktai ir ne kartą Administratorė tiesiogiai kreipėsi į atstovus. Nuo 2026 m. gegužės 21 d. Administratorei yra žinoma, kad buvusio bankrutuojančios įmonės vadovo elgesio kontekstas nėra siekis vilkinti Atsakovo bankroto procesą, galimai nuslėpti turtą ar išvengti kreditorių reikalavimų patenkinimo – priešingai, buvo imamasi veiksmų būtent tam, kad kreditorių interesai būtų visiškai patenkinti, t. y. siekiama reabilituoti bendrovę ir išsaugoti rinkos dalyvį, kartu išsaugant mokesčių mokėtoją. Dėl nurodyto, baudos skyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų jos skatinamosios paskirties ir proporcingumo principo.
Pastebi, kad Administratorė prašymą teismui pateikė praėjus dviem savaitėms po to, kai į bylą buvo pateikti įrodymai apie atsiskaitymą su visais 2026 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi patvirtintais kreditoriais, kartu pateikiant prašymą bankroto bylą nutraukti. Išsprendus visus aktualius klausimus ir bankroto bylą nutraukus, klausimas dėl dokumentų (ne)perdavimo taptų apskritai neaktualus.
Šalies argumentai
Taigi, tikslas įgyvendinti JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkte tiesiogiai numatytą bankroto bylos nutraukimo pagrindą buvo pasiektas dar iki Administratorei pateikiant prašymą dėl baudos skyrimo. Pažymi, kad dėl laikino dokumentų neperdavimo Administratorei nebuvo realiai sutrikdytas bankroto procesas – jokių galimų bankroto proceso sutrikdymo aplinkybių nenurodė ir Administratorė, kaip ir nenurodė jokių veiksmų, kurie šiuo metu (įvertinus, kad yra pateiktas prašymas nutraukti bankroto bylą) yra atliekami ir kurių atlikimui galėtų trukdyti dokumentų neperdavimas.
Atkreipia dėmesį ir į prašymo dėl baudos skyrimo pateikimo kontekstą. Iki 2026 m. liepos 1 d. Prašymo dėl kreditorių pakeitimo, civilinės bylos Nr. eB2-195-1059/2026 nutraukimo bei atlygio nemokumo administratoriui dydžio peržiūrėjimo pateikimo, Administratorė iš esmės toleravo tą pačią faktinę situaciją, bendravo su Patronuojančios bendrovės atstovais, teikė depozitinės sąskaitos duomenis mokėjimams atlikti, informaciją apie patirtas administravimo išlaidas. Tik pateikus prašymą nutraukti atsakovės bankroto bylą, kartu išsprendžiant klausimą dėl Administratorės atlygio dydžio peržiūrėjimo (nustatant, kad nemokumo administratoriui priklauso ne daugiau kaip 25 proc. 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtinto bazinio atlygio sumos) bei faktiškai patirtų administravimo išlaidų atlyginimo, Administratorė kreipėsi į teismą dėl baudos buvusiam bankrutuojančios bendrovės vadovui skyrimo, kas kelia abejonių, ar JANĮ numatyta sankcija šiuo atveju nėra naudojama kaip galima spaudimo priemonė.
Žemesnės instancijos teismas
Be t, du laiškai, adresuoti atsakovės buvusiam vadovui, grįžo neįteikti, tačiau, nepaisydamas šios aplinkybės, taip pat aplinkybės, kad dar 2026 m. gegužės 21 d. Administratorė buvo informuota apie Patronuojančios bendrovės siekį atsiskaityti su Kreditoriais ir bankroto bylą nutraukti kuo mažesnėmis sąnaudomis, prašymą dėl baudos skyrimo vis tiek pateikė teismui. Informacijos, kad Administratorė mėgino susisiekti su buvusiu vadovu kitais būdais, kad buvęs vadovas ignoruoja Administratorės prašymus, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens valdymo organų pareigas iškėlus bankroto bylą. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Jeigu nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos minimalios mėnesinės algos dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
Nurodytos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės buvusius vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam nemokumo administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus bei turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Nutartyje, kuria įmonei iškeliama bankroto byla, vadovaujantis JANĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas tik nustato terminą per kurį turi būti įvykdytas įstatyme nustatytas įpareigojimas įmonės valdymo organams, tuo tarpu pareiga perduoti įmonės turtą ir dokumentus kyla įstatymo pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria iškelta bankroto byla.
Pagrindinis įmonių bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Administratoriui nesant perduotam visam įmonės turtui ir dokumentams, jis neturi galimybės tinkamai ir operatyviai vykdyti bankroto procedūras, yra didinamos administravimo išlaidos bei mažinamos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą.
Nagrinėjamu atveju atsakovei Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2026 m. balandžio 21 d. iškelta bankroto byla UAB „birkle IT Lithuania“, nemokumo administratore paskirta Administratorė. Šia nutartimi UAB „birkle IT Lithuania“ direktorius J. S. P. H. įpareigotas perduoti Administratorei visą bendrovės valdomą ir naudojamą turtą, visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla. Nutartyje išaiškinta, jog valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus Administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Juridinių asmenų registro duomenimis, bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Birkle IT Lithuania“ direktoriumi buvo J. S. P. H., taigi, būtent jam kilo pareiga perduoti Administratorei įmonės dokumentus, turtą, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla.
Pažymėtina, jog minima nutartis buvo išsiųsta atsakovės direktoriui J. S. P. H. jo juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu. Byloje esantys duomenys taipogi patvirtina, jog atsakovės direktorius ir Patronuojančios bendrovės birkle IT AG valdančios nuosavybės teise 100 % atsakovės akcijų valdybos pirmininkas yra tas pats asmuo J. S. P. H..
Nustatyta, jog Patronuojanti bendrovė veikdama per savo valdybos pirmininką 2026 m. gegužės 13 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatų profesine bendrija W. L.. Teismui pateiktame atsiliepime į Administratorės prašymą dėl baudos skyrimo buvęs atsakovės vadovas ir tuo pačiu Patronuojančios bendrovės birkle IT AG valdybos pirmininkas J. S. P. H. patvirtino, jog Patronuojančios bendrovės atstovai su Administratore tiek raštu, tiek telefonu susisiekė dar 2026 m. gegužės 21 d.
Taigi, šios nutarties priėmimo dienai nuo bankroto bylos iškėlimo yra praėję daugiau nei 4 mėnesiai, per šį laiką buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas, į procesą įsitraukus ir Patronuojančiai bendrovei, kurios valdybos pirmininkas jis yra, atstovaujamai profesionalių teisininkų – advokatų, nevykdė jam įstatymo numatytos ir teismo nutartyje iškelti bankrutuojančiai įmonei bankroto bylą nurodytos pareigos perduoti Administratorei įmonės dokumentus, turtą, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla.
Bylos duomenys patvirtina ir to neneigia pats bankrutuojančios bendrovės buvęs direktorius, jog apie pareigą, perduoti Administratorei įmonės dokumentus, turtą, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla, jis neabejotinai žinojo – buvo gavęs teismo nutartį, kurioje tai buvo nurodyta, taip pat pateiktame atsiliepime pats nurodė, jog Patronuojančios įmonės, kurios valdybos pirmininku jis yra atstovai informavo Administratorę, jog neperdavinės bendrovės dokumentų, turto ir kitos prašomos juridinio asmens informacijos susijusios su jo veikla.
Taigi, iš to galima daryti išvadą, jog pareigos perduoti Administratorei bankrutuojančios įmonės dokumentus, turtą, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla buvęs atsakovės direktorius nevykdė sąmoningai tuo pačiu žinodamas ir tokio neveikimo pasekmes (galimą jam skirti baudą).
Nors atsakovės buvęs vadovas nurodo, kad įmonės dokumentų, turto, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos juridinio asmens informacijos, susijusios su jos veikla, jis neperdavė, nes nenorėjo didinti administravimo išlaidų, tačiau tai neatleidžia jo nuo tokios nustatytos pareigos vykdymo.
Nutarties priėmimo dienai bankroto byla nėra nutraukta, taip pat nėra išspęstas ir ginčas dėl mažosios bendrijos (toliau – MB) „Aprenda“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, todėl nėra jokios objektyvios, pareigą perduoti Administratorei įmonės dokumentus, turtą, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla, eliminuojančios sąlygos.
Nustačius, jog buvęs atsakovės direktorius sąmoningai nevykdė jam įstatymo ir teismo nustatytos pareigos perduoti Administratorei įmonės dokumentus, turtą, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla dėl ko ginčo iš esmės nėra bei nenustačius aplinkybių šalinančių jo atsakomybę už aptariamos pareigos nevykdymą yra pagrindas skirti buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui baudą (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad bankrutuojančios įmonės direktorius už JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdymą baudžiamas pirmą kartą į jo išdėstytus šios pareigos nevykdymo motyvus teismas skiria jam vienkartinę 200,00 Eur baudą.
Išaiškintina, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso 107 straipsnio 1 dalis). Prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 106-107, 290–291 straipsniais,
nutaria:
skirti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės birkle IT Lithuania (kodas 305839105, registracijos adresas Ukmergės g. 126, LT-08100 Vilnius) direktoriui J. S. P. H., Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiui gim. (duomenys neskelbtini), už nustatytos pareigos, perduoti bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentus, turtą, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla, nevykdymą (duomenys neskelbtini) baudą. Išaiškinti, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti nustatytus įpareigojimus. Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „birkle IT Lithuania“ nemokumo administratorei ir J. S. P. H.. Nutartis neskundžiama.