Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-09-01 · Civilinė byla Nr. 2S-810-1059/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-01
Bylos Nr.
2S-810-1059/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17521-2026-5
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Pareiškėjas
P. R., D. R.
Suinteresuotas asmuo
AB SEB bankas
Civilinė byla Nr. 2S-810-1059/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17521-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.1; 3.3.2.6.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 1 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. R. ir D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje, kuria spręstas pareiškėjų D. R. ir P. R. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

2026 m. liepos 7 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjų D. R. ir P. R. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Pareiškėjai nurodė, kad sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus negyvena kartu, neveda bendro ūkio, todėl jų santuoka faktiškai iširo. Šalys nesinaudojo mediacija, nes priėmė sprendimą santuoką nutraukti bendru sutarimu; taip pat neturi nepilnamečių vaikų, pasidalijo nekilnojamąjį turtą ir dėl to ginčo nėra. Turimi kreditoriai yra informuoti, o kiti turtiniai klausimai taip pat išspręsti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų D. R. ir P. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka ir grąžino jį padavusiems asmenims. Kartu teismas išaiškino, jog dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškėjai turi teisę kreiptis į pasirinktą notarą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjai nurodė, kad bendro gyvenimo nebeveda daugiau nei metus, neturi bendrų nepilnamečių vaikų ir nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu negali būti nutraukiama notarine tvarka, pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai P. R. ir D. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartį atsisakyti priimti pareiškėjų prašymą ir šį prašymą priimti. Nurodo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pakeitimams asmenims buvo sudaryta galimybė, bet ne pareiga, santuoką bendru sutuoktinių sutikimu nutraukti notarine tvarka. CK 3.51 straipsnio 3 dalies nuostatos numato sutuoktiniams teisę kreiptis ir į teismą, ir į notarą, kai yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Tačiau šis straipsnis nenumato teisinio imperatyvo sutuoktiniams kreiptis tik į notarą esant toms pačioms sąlygoms, kurios numatytos ir teismui, ir notarui. Šiuo atveju pareiškėjai pasirinko santuokos nutraukimo būdą teisminiu keliu, kai yra visos CK 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos, dėl ko teismas nutraukia santuoką supaprastinto proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį nepagrįstai vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, o toks teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą kaip nenagrinėtiną teisme, konstatavęs, kad pareiškėjai dėl santuokos nutraukimo turėtų kreiptis į notarą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu vertinimu.

CK 3.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

Pagal byloje esančius pareiškėjų pateiktus duomenis matyti, jog nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat nurodo, kad bendro gyvenimo nebeveda daugiau nei metus, neturi bendrų nepilnamečių vaikų ir nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių jų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu negali būti nutraukiama.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad jų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu negali būti nutraukiama notarine tvarka, t. y. kad neegzistuoja CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos. Tai sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata ir atsisakė priimti pareiškėjų prašymą kaip nenagrinėtiną teisme.

Išdėstytų išvadų nepaneigia atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjai, esant CK 3.51 straipsnio 3 dalies sąlygoms, turi teisę, o ne pareigą kreiptis į notarą ir savo pasirinkimu gali nuspręsti, ar dėl santuokos nutraukimo kreiptis į teismą, ar į notarą.

Pažymėtina, jog civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ir kasacinio teismo formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).

Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024).

Aptariamu atveju, priešingai nei vertina apeliantai, CK 3.51 straipsnio nuostatos nesuteikia ir neįtvirtina pareiškėjams, siekiantiems nutraukti santuoką bendru sutarimu, teisės pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardintai sąlygų visumai – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių, pareiškėjai, esant įvardintai sąlygų visumai, santuoką turi nutraukti notarine tvarka. Akcentuotina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Ignas Totilas