Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutartis, kuria prašoma spręsti klausimą dėl civilinių bylų Nr. e2-16401-1112/2026 ir Nr. e2-28145-1077/2026 sujungimo.

Teismo nutartyje nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Sostinės auditoriai“ ieškinius, priimtus po skolininkių pateiktų prieštaravimų, atitinkamai atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Hpcb“ ir UAB „Msolution“ dėl skolos priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-1601-1112/2026 ir Nr. e2-16402-1112/2026). Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės MB „Sostinės auditoriai“ ieškinį, priimtą po skolininkės pateikto prieštaravimo, atsakovei UAB „Business Group“ dėl skolos priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-28145-1077/2026). Šiose civilinėse bylose ieškovė MB „Sostinės auditoriai“ prašė sujungti pirmiau nurodytas civilines bylas, nes bylos susijusios tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu. Teismas nustatė, kad visas tris civilines bylas inicijavo kreditorė MB „Sostinės auditoriai“, visų trijų skirtingų skolininkių, kurioms vadovauja tas pats asmuo, buveinės adresai sutampa. Be to, šiose civilinėse bylose ginčai kyla dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Teismo vertinimu, tikslinga spręsti klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės MB „Sostinės auditoriai“ ieškinį, priimtą po skolininkės pateiktų prieštaravimų, atsakovei UAB „Msolution“ dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-16401-1112/2026). Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad ieškovė MB „Sostinės auditoriai“ 2025 m. vasario 12 d. su atsakove UAB „Msolution“ sudarė buhalterinių paslaugų ir konsultacijų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti buhalterinės apskaitos paslaugas, konsultacijas ir kitas paslaugas, o atsakovė – laiku apmokėti už suteiktas paslaugas pagal ieškovės pateiktas sąskaitas. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau atsakovė nuolat netinkamai vykdė apmokėjimo už paslaugas pareigą. Nors atsakovė pripažino, kad vėlavo atsiskaityti, ji nepagrįstai ieškovei pateikė pretenziją dėl tariamų konfidencialumo bei verslo etikos pažeidimų. Atsakovė ne kartą keitė savo gynybinę poziciją, tačiau po ieškovės pateiktų paaiškinimų, sutarties nutraukimo ir likučių perdavimo su ieškove atsiskaitė tik iš dalies.

LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės MB „Sostinės auditoriai“ ieškinį, priimtą po skolininkės pateiktų prieštaravimų, atsakovei UAB „Business Group“ dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-28145-1077/2026). Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad šalys 2025 m. vasario 25 d. sudarė Buhalterinių paslaugų ir konsultacijų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas, konsultacijas ir kitas paslaugas, o atsakovė – laiku apmokėti už suteiktas paslaugas pagal ieškovės pateiktas sąskaitas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės apskaita buvo sudėtinga, reikalaujanti didesnių, negu sutartyje numatytų, darbo laiko resursų. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau atsakovė nuolat netinkamai vykdė apmokėjimo už paslaugas pareigą. Ieškovė, be kita ko, 2026 m. sausio mėn. informavo atsakovę dėl atlikto darbų masto, nurodydama, kad sutartinis valandų kiekis yra viršytas, o tolimesniam paslaugų teikimui reikalingas papildomas laikas ir atsakovės sprendimas. Atsakovės atstovė 2026 m. sausio 7 d. laišku pritarė tęsti sutartinius paslaugų teikimo santykius su ieškove. Nors atsakovė pripažino, kad vėluodavo atsiskaityti, ji nepagrįstai ieškovei pateikė pretenziją dėl tariamų konfidencialumo bei verslo etikos pažeidimų, taip pat nepagrįstai pateikė pranešimą dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė ne kartą keitė savo gynybinę poziciją, tačiau po ieškovės pateiktų paaiškinimų, sutarties nutraukimo ir likučių perdavimo su ieškove atsiskaitė tik iš dalies.

Susipažinus su prašomų sujungti civilinių bylų duomenimis, nenustatyta pagrindo daryti išvadą, kad prašomas sujungti bylas sieja toks ryšys, kuris trukdytų jas išnagrinėti nesujungus ir ginčus išspręsti greitai bei teisingai. Prašomose sujungti civilinėse bylose ieškovė ieškinio reikalavimus pareiškė skirtingoms skolininkėms dėl individualių, su ieškove sudarytų, paslaugų teikimo sutarčių vykdymo. Nors abiejose bylose reikalaujama priteisti skolą už suteiktas paslaugas, ieškinio reikalavimai grindžiami skirtingomis sutartimis ir skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis ieškovė įrodinėja tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą – ieškovė kiekvienoje byloje individualizavo atsakovei suteiktų paslaugų apimtį, o Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje papildomai nurodė aplinkybes, susijusias su objektyviai didesne darbų atlikimo apimtimi, priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, taip pat pateikė papildomą susirašinėjimą elektroniniu paštu, reikšmingą sprendžiant dėl atsakovės pareigos apmokėti už suteiktas paslaugas. Atsiliepimuose į ieškovės ieškinius atsakovės UAB „Msolution“ ir UAB „Business Group“ įrodinėja, kad ieškovė atsakovėms išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įtraukdavo su atsakovėmis nesuderintas sumas už papildomą darbo laiką, taip pat teikė nekokybiškas paslaugas, kurias atsakovės atskirai individualizavo savo procesiniuose dokumentuose. Taigi, kiekvienoje byloje turės būti atskirai nustatytos ir įvertintos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl konkrečios atsakovės pareigos atsiskaityti pagal su ja sudarytą sutartį, taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir atsakovės atsisakymo atsiskaityti nepagrįstumą. Priešingai negu nurodoma prašyme sujungti bylas, tai padarius gali būti nepasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas), nes sujungus bylas dėl ieškiniais reiškiamų reikalavimų pobūdžio, procesinių dokumentų ir juose nurodomų argumentų apimties, bylose reikiamų nustatyti faktinių aplinkybių, poreikio pateikti papildomus atsikirtimus ar paaiškinimus, būtų apsunkintas civilinės bylos nagrinėjimo procesas, o bendra bylos nagrinėjimo trukmė galėtų nepagrįstai pailgėti.

Taigi, nenustačius CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų aptariamoms civilinėms byloms sujungti, prašymas sujungti Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-16401-1112/2026 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-28145-1077/2026 netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nesujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-28145-1077/2026 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-16401-1112/2026.