- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-11
- Bylos Nr.
- e2S-724-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02747-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- J. R., R. R.
- Pareiškėjas
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, neviešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų J. R. ir R. R. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-8600-1103/2026 pagal pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims J. R. ir R. R. dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1.Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius, ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus R. R., gimusį (duomenys neskelbtini), K. R., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. R., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jų atstovų pagal įstatymą – motinos J. R. ir tėvo R. R..
2.Prašyme, Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė kad Skyriuje sistemingai gaunami pranešimai apie pažeidžiamus nepilnamečių R., K. ir M. R. interesus. Šeima dar nuo (duomenys neskelbtini) m. buvo įtraukta į šeimų, patiriančių riziką, sąrašus Pasvalio rajone dėl girtavimo, o nuo (duomenys neskelbtini) šeimai taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos Panevėžio rajono socialinių paslaugų centre, tačiau nepilnamečių tėvai suinteresuoti asmenys J. R. ir tėvas R. R. nesiima jiems socialines paslaugas teikiančių specialistų numatytų priemonių ir rekomendacijų esančioms problemoms šeimoje spręsti. Skyriuje ne kartą gauti pranešimai iš policijos, anoniminiai pranešimai, jog R. R. smurtauja prieš J. R., net ir namuose esant nepilnamečiams, fiksuojami neblaivumo atvejai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2026 m. birželio 12 d. nutartimi Pareiškėjo prašymą tenkino, leido paimti nepilnamečius vaikus R. R., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. R., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jų atstovų pagal įstatymą - motinos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir tėvo – R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Nutartį leido vykdyti skubiai.
4. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimus padarė išvadą, kad nepaisant institucijų taikytų pagalbos priemonių, suinteresuotiems asmenims tėvams trūksta vidinės motyvacijos spręsti alkoholio vartojimo problemą. Tėvai vengia prisiimti atsakomybę už save ir savo veiksmus, linkę kaltinti kitus, t. y. socialinius darbuotojus, vaiko teisių skyriaus specialistus, vaikų ugdymo įstaigą ir pan. Dėl reguliaraus alkoholio vartojimo, tėvams teikiamos pagalbos priėmimo tik iš dalies, neigiamas pasekmes patiria nepilnamečiai vaikai R., K. ir M., nes jiems nėra užtikrinama stabili ir saugi aplinka, neskiriamas dėmesys jų lavinimui ir įvairiapusiam ugdymui. (duomenys neskelbtini) vaikai buvo grąžinti įstatyminiams atstovams, t. y. tėvams, o po dviejų dienų, t. y. (duomenys neskelbtini) nustatyti tėvų neblaivumo faktai, buvo gautas pranešimas policijai dėl smurto ir iškilęs poreikis vaikų priežiūrą perduoti kitiems asmenims. Teismas konstatavo, kad tėvai negali visapusiškai pasirūpinti vaikų saugumu ir poreikiais, o J. R. pilnamečių vaikų pagalba negelbėja, patiems tėvams nuolat nevykdant savo pareigų. Gyvendami su tėvais nepilnamečiai būna chaotiškoje, konfliktinėje aplinkoje.
4. Teismas konstatavo, kad nepilnamečiai vaikai R., K. ir M. mato besibarančius, girtaujančius tėvus, kitus asmenis, besilankančius šeimoje ir vartojančius alkoholį, į šeimos namus nuolat vyksta tarnybos, medikai, policijos pareigūnai. Suinteresuoti asmenys vaikų tėvai gyvenimo būdo nekeičia ilgą laiką. Teismas sutiko su Pareiškėjo pozicija, kad laikinosios globos institutas, šiuo atveju, būtų tinkamesnė priemonė, nes sudarytų galimybę vaikams gyventi saugioje aplinkoje, kur būtų užtikrinta nuolatinė jų priežiūrą, aiški dienotvarkė, emocinis stabilumas bei nuoseklus socialinių įgūdžių ugdymas, lavinimas. Teismas padarė išvadą, kad šeimoje yra susiklosčiusi krizinė situacija, nepilnamečių vaikų R. R., K. R. ir M. R. baziniai poreikiai, fizinis, psichinis ir emocinis saugumas nėra užtikrinami, todėl jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvais šiuo metu objektyviai yra neįmanomas ir neatitinka jų interesų. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus R. R., K. R. ir M. R. iš jų motinos J. R. ir tėvo R. R. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254-1 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 582 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 42 straipsnis).
Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
5.Suinteresuotas asmuo J. R. atskiruoju skundu prašp panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026-06-12 nutartį, kuria leista paimti nepilnamečius vaikus R. R., K. R. ir M. R. iš jų atstovės pagal įstatymą - motinos J. R.. Apeliantė argumentavo, kad teismas patikėjo Pareiškėjo teiginiais, kad J. R. negali visapusiškai pasirūpinti vaikų saugumu ir poreikiais, tačiau Pareiškėjo pateikti dokumentai tokių aplinkybių nepatvirtina, o byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas būtų teikęs šeimai kažkokią realią, o ne vien kontrolės pagalbą. Nors Pareiškėjas deklaruoja norą ne atskirti vaikus nuo tėvų, o padėti J. R. sudaryti ateityje tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis stabilioje šeimoje, tačiau tiek Pareiškėjas, tiek teismas neįvertino, kad dėl J. R. elgesio nėra jokio pavojaus vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjo elgesys iš esmės nukreiptas į tėvų pagąsdinimą dėl to, kad jų požiūris į alkoholio žalą vis dar nėra tinkamas.
6.Nurodo, kad Pareiškėjo argumentai, jog vaikų laikinosios priežiūros taikymo metu J. R. nededa pastangų, nekeičiu savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka vaikai nesaugūs yra deklaratyvūs ir pagrįsti tik prielaidomis, kadangi byloje nėra duomenų, jog laikinos priežiūros taikymo laikotarpiu, šeimai būtų teikta intensyvi pagalba (tiek dėl turimos priklausomybės, tiek dėl tėvystės įgūdžių ugdymo). Svarbu ir tai, kad J. R. registruota užimtumo tarnyboje, turi gyvenamąją vietą. Šių aplinkybių Pareiškėjas neneigė ar nepaneigė, todėl yra pagrindas išvadai, kad nepilnamečių vaikų mama J. R. turi realias galimybes keistis ir negalima preziumuoti, kad šis pokytis, padedant specialistams ir vaiko tėvams neatsisakant su jais bendradarbiauti, yra nestabilus.
7.Apeliantė mano, kad nepilnamečių vaikų interesus labiau atitiktų ne jų paėmimas iš mamos bei tėvo, o tolesnės pagalbos jiems teikimas, kadangi J. R. nors ir turi tam tikrų problemų ir patiria sunkumus, tačiau yra linkusi keistis. Vaiko teisių apsaugos institucijos pareiga visų pirma yra padėti tėvams įveikti iškilusius sunkumus. Vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu vaikams turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jų gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 4 straipsnio 1 punktas), o teismo taikytos kraštutinės priemonės – vaikų paėmimo, taikymas praėjus itin mažai laiko po institucijų pagalbos šeimai teikimo bei esant duomenims, kad tėvai nėra nusišalinę nuo vaikų priežiūros, negali būti laikomas proporcingu ir teisingu esamai situacijai.
8. Apeliantė J. R. daro išvadą, kad siekiant užtikrinti vaikų teisę gyventi su savo mama ir tėčiu ir nenustačius aplinkybių, kurios pateisintų nepilnamečių vaikų ir mamos tolesnį išskyrimą, nagrinėjamu atveju išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovės pagal įstatymą nebuvo pagrindo. J. R. teigia, kad ji sutinkanti bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos institucijos specialistais, rodyti aktyvius veiksmus siekiant kiek įmanoma labiau užtikrinti vaikams stabilią, saugią, jų interesų nepažeidžiančią aplinką, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrintas stabilus teigiamas pokytis. Dėl aptarto, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino prašymą leisti paimti vaikus iš jų įstatyminių atstovo – mamos, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
9. Suinteresuotas asmuo R. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026-06-12 nutartį, kuria leista paimti nepilnamečius vaikus R. R., K. R., ir M. R. iš jų atstovės pagal įstatymą — motinos J. R. ir tėvo R. R.. Apeliantas nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir mano, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į apelianto ir jo atstovo teisme įsakytus argumentus, kad R. R. ir jo sutuoktinė J. R. gali ir nori toliau rūpintis savo nepilnamečiais vaikais.
10. Apeliantas iš dalies sutinka su teismo išvada, kad nepilnamečių vaikų motina ir tėvas R. R. iš tiesų turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, kylančių konfliktinių situacijų su savo sutuoktine vartojant alkoholį, tačiau, nagrinėjamu atveju, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakingi darbuotojai su pareiškimu į teismą dėl leidimo paimti nepilnamečius šalių vaikus iš šeimos tik praėjus kelioms dienoms po to, kai vaikai buvo grąžinti šeimai. Iš tiesų (duomenys neskelbtini) į J. ir R. R. namus atvykus Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakingiems darbuotojams, namuose nebuvo rasti nei sutuoktiniai, nei jų vaikai. Apeliantas R. R. neneigia, jog tą dieną jis su sutuoktine vartojo alkoholį, tačiau jų nepilnamečiai vaikai buvo kitoje vietoje, pas savo pilnametį brolį, kuris vaikus prižiūrėjo. Iš šio įvykio daryti išvadą, kad po grąžinimo šeimai vaikai ir vėl buvo neprižiūrimi, matė kaip tėvai girtauja, ar konfliktuoja, negalima, kadangi iš tiesų vaikai girtaujančių sutuoktinių R. nematė, o ateityje J. ir R. R. prižadėjo, ir teisme teigė, jog toliau tikrai rūpinsis savo vaikais, važiuos gydytis dėl priklausomybių nuo alkoholio ir ateityje dės pastangas ir atsisakys alkoholį vartoti. 11. Pareiškėjo teiginiai, kad R. R. negali visapusiškai pasirūpinti vaikų saugumu ir poreikiais nepatvirtinami Pareiškėjo pateiktais dokumentais, o byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas teikė šeimai kažkokią realią, o ne vien kontrolės pagalbą. Nors Pareiškėjas deklaruoja norą ne atskirti vaikus nuo tėvų, o padėti R. R. sudaryti ateityje tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis stabilioje šeimoje, tačiau Pareiškėjas nekreipė jokio dėmesio į tai, kad dėl R. R. elgesio nėra jokio pavojaus vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjo elgesys iš esmės nukreiptas į tėvų pagąsdinimą dėl to, kad jų požiūris į alkoholio žalą vis dar nėra tinkamas. Apeliantas deda pastangas keistis, nes artimiausiu metu kartu su sutuoktine vyks į priklausomybių ligų reabilitacijos centrą, kuriame bus suteiktos reikiamos paslaugos, kad R. R. atsisakytų žalingo alkoholio vartojimo. Pirma reabilitacijai planuoja vykti sutuoktinė J. R., o po to reabilitacijos programą praeis ir R. R.. Kol žmona bus reabilitacijos programoje, R. R. įsipareigoja prižiūrėti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Šių aplinkybių Pareiškėjas neneigė ar nepaneigė, todėl yra pagrindas išvadai, kad R. R., t. y. nepilnamečių vaikų tėvas, turi realias galimybes keistis ir negalima preziumuoti, kad šis pokytis, padedant specialistams ir vaiko tėvams neatsisakant su jais bendradarbiauti, yra nestabilus.
Šalies argumentai
12. Apeliantas teigia, kad nepilnamečių vaikų interesus labiau atitiktų ne jų paėmimas iš mamos bei tėvo, o tolesnės pagalbos jiems teikimas, kadangi R. R. nors ir turi tam tikrų problemų ir patiria sunkumus, tačiau yra linkęs keistis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti vaiko teisę gyventi su savo mama ir tėčiu, nenustačius aplinkybių, kurios pateisintų nepilnamečių vaikų ir mamos tolesnį išskyrimą, nagrinėjamu atveju išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovės pagal įstatymą teismui pagrindo nebuvo. Apeliantas R. R. sutinka bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos institucijos specialistais, rodyti aktyvius veiksmus siekiant kiek įmanoma labiau užtikrinti vaikams stabilią, saugią, jų interesų nepažeidžiančią aplinką, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrintas stabilus teigiamas pokytis. Dėl aptarto ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino prašymą leisti paimti vaikus iš jų įstatyminių atstovo - mamos, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Atsiliepimas
13. Pareiškėjas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus prašė suinteresuotų asmenų J. ir R. R. atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad su suinteresuotų asmenų atskiraisiais skundais visiškai nesutinka. Nurodė, kad apeliantų šeima dar nuo 1998 m. buvo įtraukta į šeimų patiriančių riziką sąrašus Pasvalio rajone dėl girtavimo jai auginant šiuo metu jau tris pilnamečius vaikus, o nuo 2018-10-01 dabartinės sudėties šeimai taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos Panevėžio rajono socialinių paslaugų centre, tačiau nepilnamečių tėvai nesiima jiems socialines paslaugas teikiančių specialistų numatytų priemonių ir rekomendacijų esančioms problemos šeimoje spręsti. Tarnyboje sistemingai gaunami pranešimai apie suinteresuotų asmenų girtavimą, konfliktus, namuose esant ir jų nepilnamečiams vaikams.
14. Mano, kad iš teismui teiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog nepilnamečių R., K. ir M. tėvai tinkamai nevykdo įstatyme jiems įtvirtintų pareigų tinkamai auginti ir auklėti vaikus, jie negeba tinkamai vykdyti tėvų pareigų - abu asmenys priklausomi nuo alkoholio, šeimoje sistemingai fiksuojami jų alkoholio vartojimo atvejai, konfliktai, namuose esant ir mažamečiams vaikams, o jų dedamos pastangos spręsti šią problemą yra nepakankamos ir neveiksmingos. Pagrindinė šeimos problema - alkoholio vartojimas, konfliktiški santykiai, o numatytos priemonės ir rekomendacijos nepadėjo suinteresuotiems asmenims išspręsti jų vaikų interesų neatitinkančio elgesio. Vertinant vaikų situacijas dėl Tarnyboje gaunamų pranešimų apie pažeidžiamus nepilnamečių interesus, tris kartus buvo nustatytas suinteresuotų asmenų nepilnamečių vaikų apsaugos poreikis, su šeima tris kartus dirbo Pareiškėjo mobili komanda, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu buvo taikoma nepilnamečių laikina priežiūra pas giminaičius.
15. Nurodo, kad 2026-05-13 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu J. R. buvo pasiūlyta laikinos priežiūros priemonę pakeisti iš priežiūros pas giminaičius į priežiūrą socialines paslaugas teikiančioje institucijoje, buvo nurodyta įstaiga, kuri tuo metu galėjo priimti J. R., tačiau pastaroji nesutiko gauti pagalbos pasiūlytoje institucijoje, pageidavo, kad paslaugos būtų teikiamos jos pačios pasirinktoje įstaigoje, nors tuo metu joje laisvų vietų nebuvo. Abu suinteresuoti asmenys ilgą laiką buvo motyvuojami vykti į ilgalaikę bendruomenę, tačiau šį siūlymą suinteresuoti asmenys vertino vangiai. Nepilnamečių tėvams 2025-01-01 – 2026-05-19 laikotarpiu taip pat buvo teikiamos įvairios pagalbos priemonės, siekiant mažinti priklausomybę alkoholiui: taikytas medikamentinis gydymas; abu tėvai reguliariai lankėsi Priklausomybių centre; jiems buvo teikiamos psichologo konsultacijos; priklausomybių konsultanto konsultacijos; J. R. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) gydėsi stacionarinės (duomenys neskelbtini) skyriuje RPLC (duomenys neskelbtini) filiale, o R. R. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gydėsi stacionarinės (duomenys neskelbtini) skyriuje RPLC (duomenys neskelbtini) filiale.
16. Teigia, kad nepaisant taikytų pagalbos priemonių, vaikų tėvams po gydymosi stacionare tik jiems grąžinus nepilnamečius į šeimą pasibaigus laikinosios priežiūros terminui (duomenys neskelbtini), jau (duomenys neskelbtini) buvo fiksuoti girtumai. R. R. atžvilgiu aktualiu metu pradėti net keli ikiteisminiai tyrimai dėl smurto sutuoktinės atžvilgiu vartojimo (dvi bylos nagrinėjamos Panevėžio rūmuose, o vienas ikiteisminis tyrimas dar eigoje). Minimos aplinkybės rodo nepakankamą tėvų gebėjimą užtikrinti vaikams saugią ir stabilią aplinką. Tėvų motyvacija ir gebėjimas priimti bei nuosekliai vykdyti pagalbą išlieka nepakankami. Svarbu ir tai, kad paskutinio vaikų situacijos vertinimo metu, buvo stebimas emocinio ryšio tarp vaikų ir tėvų silpnėjimas – vaikai išreiškia pyktį, nusivylimą, nepasitikėjimą tėvais bei patys įvardija alkoholio vartojimą kaip pagrindinę šeimos problemą, o dukra išvykdama iš namų glaudėsi ne prie mamos, o prie suaugusios kaimynės, išvykdama iš namų prašė mamos nebegerti. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų sistemingą alkoholio vartojimą, akivaizdu, kad yra pažeidžiami jų nepilnamečių vaikų interesai. Alkoholio vartojamo pasėkoje kyla tėvų tarpusavio konfliktai, nesutarimai, ginčai.
17. Suinteresuoti asmenys tėvai, vartodami alkoholį, negali visapusiškai pasirūpinti vaikų saugumu ir poreikiais, o išplėstinės šeimos ar kitų nepilnamečių asmenų pagalba negali būti laikoma tinkamu ir nuolatiniu tėvų pareigų vykdymu, nes už vaikų priežiūrą, saugomą, jų poreikių tenkinimą, pirmiausia atsakingi vaikų tėvai. Gyvendami su tėvais nepilnamečiai būna chaotiškoje, konfliktinėje aplinkoje, nuolat mato konfliktuojančius ir girtaujančius tėvus, kitus asmenis, besilankančius šeimoje ir vartojančius alkoholį, į šeimos namus nuolat vyksta tarnybos, medikai, policijos pareigūnai. Tėvų veiksmai būnant jiems neblaiviems, kelia grėsmę vaikų sveikatai ir gyvybei, vaikams namuose nesudaryta saugi emocinė aplinka, kas gali turėti neigiamos įtakos vaikų normaliai raidai ir brandai. Vaikų tėvai nesuvokia savo netinkamo elgesio pasekmių, nekeičia gyvenimo būdo. Darytina išvada, kad tėvai neužtikrina vaikams saugios aplinkos ir tinkamų gyvenimo sąlygų, o jų elgesys vertinamas kaip netinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas bei vaikų teisių ir interesų pažeidimas. Tėvų elgesys, jiems girtaujant, kelia riziką dėl netinkamo nepilnamečių požiūrio į alkoholį susiformavimo matant tokį pavyzdį iš tėvų, nes nestabili aplinka, smurtas pažeidžia vaikų prieraišumą, emocinę raidą, žalingas alkoholio vartojimas vaikų aplinkoje kenkia jų raidai, sveikatai, menkina pasiekimų ir sėkmės gyvenime galimybes, nes vaikai mokosi priimtino elgesio stebėdami suaugusiuosius. Atsiliepime pažymima ir tai, kad abu suinteresuoti asmenys prižiūrimi probacijos tarnybos, o J. R. dėl probacijos sąlygų nevykdymo, teismo sprendimu buvo pasiųsta atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (jos skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nagrinėjamas Panevėžio apygardos teisme).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria teismas leido paimti tris nepilnamečius vaikus iš jų tėvų (apeliantų), teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirieji skundai iš esmės motyvuojami analogiškais motyvais, kad pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai taikė formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė klaidingą nutartį tenkinti Pareiškėjo prašymą.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
19. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.254 straipsnyje nustatyta, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. 20. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka vaiko situacijos vertinimą. Nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi šio įstatymo nustatytų veiksmų (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis). Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 361 straipsnio 3 dalis).
21. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad nors valdžios institucijos, vertindamos būtinybę paimti vaiką globai, turi didelę vertinimo laisvę, ypač susidarius vaikui pavojingai situacijai, teismas vis tiek turi įsitikinti, kad egzistuoja aplinkybės, pateisinančios vaiko paėmimą iš šeimos, ir valstybė atsakovė turi įrodyti, kad prieš įgyvendinant tokią priemonę buvo kruopščiai įvertintas siūlomos priežiūros priemonės poveikis tėvams ir vaikui, taip pat galimos vaiko paėmimo į viešąją globą alternatyvos (pvz., EŽTT 2006 m. gruodžio 26 d. sprendimas byloje H. K. prieš Suomiją, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), 108 punktas). Be kita ko, EŽTT yra nurodęs, kad svarbu, jog nacionaliniai teismai išsamiai pagrįstų, kodėl nėra kitos galimybės apsaugoti vaikus, kuri mažiau varžytų šeimos teises (pvz., EŽTT 2018 m. kovo 22 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) ir kiti prieš Vokietiją, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
23. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas tenkino Pareiškėjo prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus R. R., K. R. ir M. R. iš jų atstovų pagal įstatymą – motinos J. R. ir tėvo R. R.. Teismas, įvertinęs Pareiškėjo prašymą, apklausęs teismo posėdyje suinteresuotus asmenis, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą (CPK 263 straipsnis), kad suinteresuotų asmenų apeliantų šeimoje yra susiklosčiusi krizinė situacija, nes dėl suinteresuotų asmenų tėvų netinkamo gyvenimo būdo, sistemingo alkoholio vartojimo ir tarpusavio konfliktų vaikų akivaizdoje, nepilnamečių vaikų R. R., K. R. ir M. R. baziniai poreikiai, fizinis, psichinis ir emocinis saugumas nėra užtikrinami, todėl jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvais šiuo metu objektyviai tapo neįmanomas ir neatitinka jų interesų (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
24. Pripažintini nepagrįstais apeliantų J. R. bei R. R. atskirųjų skundų motyvai, kad tiek Pareiškėjas, tiek teismas, neįvertino, jog dėl J. R. ir R. R. elgesio nėra jokio pavojaus vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei, kadangi byloje Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina buvus realiam nepilnamečių vaikų R., K. ir M. poreikiui juos paimti iš jų tėvų, kurie pastoviai girtuokliauja, konfliktuoja tarpusavyje nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kad jau ilgą laiką nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio ir tuo neabejotinai daro neigiamą įtaką savo nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, o tuo pačiu keldami pavojų ir fiziniam nepilnamečių vaikų saugumui, nes būdami neblaivūs suinteresuoti asmenys tėvai negali tinkamai vykdyti tėvų pareigų savo nepilnamečiams vaikams.
25. Pagrįstas pirmosios instancijos išvadas patvirtina Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai:
25.1. Nagrinėjamas vaikų paėmimo iš jų tėvų suinteresuotų asmenų poreikis yra sisteminis, nes teismas jau 2025-05-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5973-400/2025 nagrinėjo Skyriaus prašymą paimti vaikus iš jų tėvų ir jį atmetė motyvuodamas, kad nors suinteresuoti asmenys ir nėra pakankamai aktyvūs įgyvendindami tėvų pareigas, bet nėra nuo jų visiškai nusišalinę, kad nepilnamečių vaikų interesus labiau atitiktų ne jų paėmimas iš tėvų, o tolesnės pagalbos teikimas;
25.2. Nepaisant suinteresuotiems asmenims apeliantams suteiktos galimybės kritiškai įvertinti ir pakeisti savo elgesį ir požiūrį į tėvų pareigas, suinteresuoti asmenys apeliantai savo elgesio, gyvenimo būdo nepakeitė, nes:
25.2.1. (duomenys neskelbtini) Skyrių telefonu PRSPC informavo, kad R. gyvenamuoju adresu Žolinių savaitgalį buvo kviesti policijos pareigūnai, sutuoktiniai galimai girtavo, o mažamečiai vaikai nakties metu basi bėgo pas kaimynus;
25.2.2. (duomenys neskelbtini) gauta informacija iš policijos įstaigos, kad adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tarp J. R. ir R. R., R. R. vartojo fizinį smurtą J. R. atžvilgiu ir sukėlė jai fizinį skausmą, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį;
25.2.3. (duomenys neskelbtini) , sustabdytas neblaivus R. R. (nustatytas (duomenys neskelbtini) prom. neblaivumas), pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį; 25.2.4. (duomenys neskelbtini) J. R. būdama akivaizdžiai neblaivi, įžeidinėjo policijos pareigūną atliekanti valstybės pavestas funkcijas ir vilkintį tarnybinę uniformą su skiriamaisiais ženklais, bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, dėl to pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK (duomenys neskelbtini);
25.2.5. (duomenys neskelbtini) 13.26 val. gautas pranešimas, kad, adresu (duomenys neskelbtini), kieme konfliktuoja J. ir R. R.. Atvykus policijos pareigūnams, buvo išsiaiškinta, kad konflikto nebuvo, abu asmenys neblaivūs, girtumą nusistatyti atsisakė, o nepilnamečiais vaikais pasirūpino vyresnysis sūnus A. V.;
25.2.6. (duomenys neskelbtini) kovo mėnesį atlikus vaikų situacijos vertinimą nustatytas rizikos veiksnys ir apsaugos poreikis - vaikų atstovai pagal įstatymą suinteresuoti asmenys R. buvo apsvaigę nuo alkoholio ir <...> galimai turi priklausomybės nuo alkoholio <...> požymių, žalingo alkoholio <...> vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Nepilnamečiai (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (duomenys neskelbtini) apgyvendinti su pilnamečiu broliu A. V., taikant laikinosios priežiūros institutą. Laikina priežiūra buvo pratęsta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinoji priežiūra buvo nutraukta, nepilnamečiai buvo perduoti įstatyminiams atstovams;
25.2.7. (duomenys neskelbtini) Skyriuje gautas pranešimas iš policijos įstaigos, kad J. R. nustatytas (duomenys neskelbtini)prom. neblaivumas <...>“ (reg. (duomenys neskelbtini)). Tą pačią dieną gauta papildoma informacija, kad „nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko socialinė darbuotoja J. V., kuri paaiškino, kad atvyko į šeimą ir rado akivaizdžiai neblaivią motiną, kuri iš namų pabėgo, po kurio laiko buvo rasta, alkotesteriu J. R. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) prom. Neblaivumas, o namuose kartu buvo nepilnamečiai vaikai.
25.2.8. (duomenys neskelbtini) apie 22.45 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui, R. R. (nustatytas (duomenys neskelbtini) prom. girtumas) suėmė savo sutuoktinei J. R. (nustatytas (duomenys neskelbtini) prom. girtumas), už plaukų ir smarkiai patempė, sukeldamas jai fizinį skausmą. R. R. sulaikytas <...>“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kalbantis su vaikais tarnybiniame automobilyje vykstant į laikino apgyvendinimo vietą, R. buvo neramus, K. liūdna, M. verkė. Paklausus, kas turėtų įvykti, kad situacija pasikeistų, R. piktai pasakė „nustot gert tėvams reikia“, „tėvai patys turi suprasti, mama turėtų užsikoduoti“. Paklausus ar dažnai tėveliai geria, visi trys vaikai pasakė, kad labai. M. pasakė, kad ji dabar, kaip apsikabino mamą išvykstant, prašė mamos nebegerti;
25.2.9. (duomenys neskelbtini) gauta informacija iš policijos įstaigos, kad (duomenys neskelbtini) 01.13 val. gautas J. R. pranešimas, kad sugyventinis ją smaugė, grasino peiliu, atvykus policijos pareigūnams J. R. nustatytas (duomenys neskelbtini) prom. girtumas, ji aiškino, kad smurtą jos atžvilgiu naudojo kitas asmuo (Ž. M. kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini) prom. girtumas);
25.2.10. (duomenys neskelbtini) 22.47 val. gautas pranešimas, kad įvykus žodiniam konfliktui, R. R. (nustatytas (duomenys neskelbtini) prom. neblaivumas) suėmė savo sutuoktinei J. R. (nustatytas (duomenys neskelbtini) prom. neblaivumas) už plaukų ir smarkiai patempė.
26. Įvertinus virš nurodytus nustatytus suinteresuotų asmenų apeliantų daugkartinius girtuokliavimo ir tarpusavio konfliktavimo faktus jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, pripažinti nepagrįstais suinteresuotų asmenų J. R. ir R. R. atskirųjų skundų motyvai, kad Pareiškėjui nebuvo pagrindo kreiptis, o teismui leisti paimti nepilnamečius vaikus K., M. ir R. iš jų tėvų apeliantų, nes kaip jau buvo pasisakyta, apeliantai R. ilgą laiką nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio ir tuo neabejotinai daro neigiamą įtaką savo nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, o tuo pačiu keldami pavojų ir fiziniam nepilnamečių vaikų saugumui, nes būdami neblaivūs suinteresuoti asmenys tėvai negali tinkamai vykdyti tėvų pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, dalyvavusių teismo posėdyje asmenų paaiškinimų nustatė, kad ir patys nepilnamečiai vaikai neneigia, kad gyvena nesaugioje aplinkoje, jaučiasi blogai, nes jų tėvai dažnai geria, triukšmauja, barasi, konfliktuoja, o į vaikų prašymus nebegerti ir nesipykti, nereaguoja. Vaikai mato besibarančius, girtaujančius tėvus, kitus asmenis, besilankančius šeimoje ir vartojančius alkoholį, į šeimos namus nuolat vyksta tarnybos, medikai, policijos pareigūnai. Vaikų tėvai gyvenimo būdo nekeičia jau ilgą laiką. Nustatytas netinkamas, prieštaraujantis nepilnamečių vaikų interesams suinteresuotų asmenų gyvenimo būdas, tėvų pareigų netinkamas vykdymas sąlygojo suinteresuotų asmenų apeliantų pačių nepilnamečių vaikų M. ir R. R. netinkamą elgesį mokymo įstaigoje: nepilnamečiai turi mokymosi sunkumų, yra praleidę daug pamokų, kurių dalis nepateisinta, M. dažnai įsivelia į konfliktus, neretai tampa jų iniciatore, emocijų nevaldo. M. nėra tinkamai aprūpinta mokymuisi reikalingomis priemonėmis. R. namie jokių užduočių neatlikdavo arba atlikdavo netinkamai. Nuo antro pusmečio vaikų tėvai su mokykla nepalaiko kontakto ir t.t.
27. Apeliantai be pagrindo teigia, kad Pareiškėjas neteikia apeliantų šeimai konkrečios pagalbos, o išsako tik neigiamą požiūrį į suinteresuotų asmenų apeliantų alkoholio vartojimo faktus, nes byloje esantys įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino, patvirtina, kad institucijų darbuotojų su apeliantų šeima buvo pastoviai bendraujama ir siekiama konkrečiais patarimais ir siūlomais būdais išspręsti jų problemas, susijusias su neatsakingu alkoholio vartojimu namuose, tinkamu tėvų pareigų atlikimu bei iš to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis jų nepilnamečiams vaikams, tačiau Pareiškėjo taikytos intensyvios pagalbos ir priežiūros priemonės nesukūrė ilgalaikių teigiamų pokyčių apeliantų šeimoje: 27.1. (duomenys neskelbtini) vyko Atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo aptarta apeliantų šeimos situacija, aptarti tolesni pagalbos šeimai veiksmai bei numatyti konkretūs įsipareigojimai vaikų tėvams. Plane nustatyta, kad tėvai turi ieškotis nuolatinio darbo, užtikrinti vaikų poreikius, nevartoti alkoholio (R. R. nuo posėdžio dienos per 1 mėnesį (iki (duomenys neskelbtini)) turi išvykti į Priklausomybės ligų bendruomenę (duomenys neskelbtini). Jei jis nuspręstų nevykti gydytis priklausomybės į bendruomenę, per tą laiką turi vykti J. R. į pasirinktą bendruomenę ir t.t.; 27.2. Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad atvejo vadybos procese šeimos suaugusieji nuolat buvo motyvuojami keisti savo elgesį, spręsti alkoholio vartojimo problemą. Šeimoje ilgą laiką stebima socialinės rizikos veiksnių visuma, daranti neigiamą poveikį nepilnamečių vaikų emocinei, psichologinei ir socialinei raidai. Tėvai vengia priimti kardinalius bei ilgalaikius sprendimus, susijusius su šeimos situacijos stabilizavimu, vaikų interesų užtikrinimu ir t. t.; 27.3. Apeliantams (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu buvo teikiamos įvairios pagalbos priemonės, siekiant mažinti priklausomybę alkoholiui: taikytas medikamentinis gydymas, abu tėvai reguliariai lankėsi Priklausomybių centre, jiems buvo teikiamos psichologo konsultacijos bei priklausomybių konsultanto konsultacijos; J. R. (duomenys neskelbtini) –(duomenys neskelbtini) gydėsi stacionarinės (duomenys neskelbtini) skyriuje RPLC (duomenys neskelbtini) filiale, o R. R. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gydėsi stacionarinės (duomenys neskelbtini) skyriuje RPLC (duomenys neskelbtini) filiale; 27.4. Lietuvos agentūros SOS vaikai Panevėžio skyriuje J. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos 7 SKPC informavimo ir konsultavimo pagalbas. (duomenys neskelbtini) moteriai buvo suteikta kontaktinė SKPC psichologo konsultacija, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ji su SKPC psichologe bendravo nuotoliniu būdu. Susitikimai su SKPC psichologe vyko nereguliariai, kadangi J. R. kelis kartus neatvyko į numatytas konsultacijas ir apie neatvykimo priežastis neinformavo. Panevėžio r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pateikė informaciją, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl priklausomybės konsultanto paslaugų į biurą J. R. nesikreipė, o R. R. minėtu laikotarpiu buvo konsultuotas tik vieną kartą.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs virš nurodytas neginčytinai nustatytas faktines aplinkybes dėl netinkamo apeliantų J. R. ir R. R. gyvenimo būdo, neatsakingo alkoholio vartojimo, kas daro neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, o tuo pačiu kelia pavojų ir fiziniam nepilnamečių vaikų saugumui, pripažįsta nepagrįstais ir deklaratyviais jų atskirųjų skundu motyvus dėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi suteikto leidimo paimti nepilnamečius vaikus.
29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja grėsmė nepilnamečių vaikų sveikatai ir gerovei, todėl Tarnybos taikyta skubi priemonė (nepilnamečių vaikų paėmimas) šiuo konkrečiu atveju buvo proporcinga ir būtina priemonė nepilnamečių vaikų sveikatai ir jų teisėms apsaugoti, todėl atitiko geriausius vaiko interesus.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirųjų skundų argumentais skundžiamą nutartį panaikinti ar ją pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-8600-1103/2026 palikti nepakeistą.