Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Bylos Nr. 1S-478-487/2026 Proceso Nr. 1-01-1-17459-2025-8 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aivos Survilienės, sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui, kaltinamojo V. K. (V. K.) gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria įtariamajam V. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. K. teisme pakeistu kaltinimu kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (trys veikos) tuo, kad jis tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. K. laikinai sulaikytas 2025 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi įtariamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams (terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 19 d. iki 2025 m. rugpjūčio 19 d.). Vėlesnėmis to paties teismo ir apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kaltinamajam V. K. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte (esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje) numatytais pagrindais. Teismas priėjo išvados, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Kaltinamojo V. K. gynėjos skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančiais duomenimis, išnagrinėjusi suimto kaltinamojo skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, kuria V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai ne kartą pažymėta ir ankstesnėse teismų, sprendusių kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo klausimus ir nagrinėjusių atitinkamus skundus, nutartyse. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje proceso stadijoje teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai susiję su kardomųjų priemonių taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu, tačiau galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais padarys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą. Konkrečiu atveju, į minėtus duomenis atsižvelgta tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, iš jų sprendžiant apie galimą kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Taigi, baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka pagrįstam manymui, kad V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir kardomosios priemonės taikymui.

V. K. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos labai sunkiems nusikaltimams ir už kuriuos baudžiamuoju įstatymu numatytos didesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga nustatyta.

Vilniaus apygardos teismas kardomąją priemonę – suėmimą V. K. pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). V. K. kaltinamas padaręs tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su nusikaltimais žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nukreiptas prieš mažametį asmenį, pasinaudojus jo bejėgiška būkle (BK 150 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad už tokių labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatyta tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė (nuo ketverių iki penkiolikos metų), o ši aplinkybė, turint omenyje, kad V. K. kaltinamas ne vieno nusikaltimo padarymu, gali lemti asmens galimo pasislėpimo nuo proceso riziką. Nors minėtų veikų pobūdis, gresianti bausmė negali būti lemiamu kriterijumi, tačiau teismui perduotoje nagrinėti byloje V. K. pareikšto kaltinimo turinys bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo klausimą.

Apygardos teismas, svarstydamas dėl tolesnio suėmimo taikymo tikslingumo, atsižvelgė ne tik į bausmės už kaltinamajam inkriminuojamus nusikaltimus griežtumą – teismas galimo pasislėpimo rizikos realumą įžvelgė, kartu analizuodamas ir duomenis apie kaltinamojo socialinius, ekonominius ryšius, jo padėtį iki sulaikymo, kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai suabejojo kaltinamojo socialinių, darbinių ryšių tvirtumu. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nevedęs, vaikų ir kitų išlaikytinių, nekilnojamojo turto, jokių įsipareigojimų neturi. Nors kaltinamasis turėtų gyvenamąją vietą, iki suėmimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, gavo socialinę pašalpą, tačiau šios aplinkybės vertintinos kartu su kitų bylos duomenų visuma, sprendžiant dėl kaltinamojo ryšių tvirtumo. Įvertinus kaltinamajam reiškiamo kaltinimo turinį ir pobūdį, jį charakterizuojančius duomenis (anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teismo pripažintas pavojingu recidyvistu, kaltinamas galimai padaręs tris labai sunkias nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį ar įstatymų numatyta tvarka nepanaikintą teistumą), charakterizuoja kaltinamąjį kaip linkusį nesilaikyti įstatymų asmenį. Todėl pagrįstai spręsta, kad kaltinamojo socialiniai ir ekonominiai ryšiai nėra tokie, kurie eliminuotų ar mažintų galimą jo pasislėpimo riziką. Nurodytos aplinkybės patvirtina išvadą, jog deklaruojami kaltinamojo socialiniai, ekonominiai ryšiai nėra tokie, kurie jį galėtų sulaikyti, t. y. dėl kurių V. K. negalėtų bėgti (pasislėpti) nuo teismo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis V. K. nėra saistomas tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, kurie galėtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog deklaruojamos aplinkybės nėra tokios, dėl kurių kaltinamasis galėtų nebėgti (nesislapstyti) nuo baudžiamojo persekiojimo. Byloje tinkamai atsižvelgta į duomenis dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo pobūdžio ir jį, kaip asmenybę, charakterizuojančius duomenis. Todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai. Skunde dėstomi argumentai, kaip eliminuojantys V. K. bėgimo (slapstymosi) nuo teismo galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankami šioje proceso stadijoje taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo kaltinamajam V. K. terminas pratęstas, pagrįstai nustačius ir tai, kad šioje proceso stadijoje nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Pabrėžtina, kad, konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, nebūtina nustatyti jokių konkrečių naujų nusikalstamų veikų parengiamųjų veiksmų ir pan. Naujų nusikalstamų veikų darymo riziką gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys.

Minėta, jog V. K. pareikšti kaltinimai dėl trijų labai sunkių nusikaltimų padarymo, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, pagrindą manyti, kad V. K. gali daryti naujus nusikaltimus, sudaro ne kaltinamajam pareikštų kaltinimų sunkumas, o kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, vaidmuo galimų nusikaltimų padaryme, ankstesnis teistumas ir kitos apygardos teismo nurodytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Konkrečiu atveju V. K. kaltinamas tyčinių nusikalstamų veikų, susijusių su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, padarytų prieš mažametį asmenį, pasinaudojant jo bejėgiška būkle dėl jo amžiaus. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, be kita ko, jis anksčiau jau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, galimai naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, yra pripažintas pavojingu recidyvistu, naujas nusikalstamas veikas netrukus po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos. Tai, leidžia spręsti apie kaltinamojo požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, apibūdina jį kaip asmenybę. Todėl aukščiau aptartomis aplinkybėmis teismas motyvavo manymą, kad jis, būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl atsižvelgus į aptartas aplinkybes bei tai, kad jis kaltinamas labai sunkių nusikaltimų, net ir neišnykus teistumui, padarymu, spręstina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas toliau taikyti suėmimą. Kaltinamojo skunde pateikti argumentai paminėtų aplinkybių kontekste negali būti vertinami, kaip esmingai mažinantys naujo V. K. nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad šiam pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus – nebūtina nustatyti, kad jis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą V. K., tinkamai įvertino tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek galimai jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, o taip pat ir siekį užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos teisingai. Egzistuoja pavojus, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, todėl, netaikant suėmimo, nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei nurodoma kaltinamojo skunde, aptartos aplinkybės yra pakankamai reikšmingos, konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus.

Skunde kaltinamasis prašo skirti švelnesnę kardomąją priemonę arba jų kompleksą, numatytas BPK 120 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytai teismo pozicijai, kad šiuo metu kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų ar asmenybės pavojingumui. Kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo ir kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra pagrindo suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemones. Įvertinus V. K. asmenybę, jam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir jų padarymo aplinkybes, kardomosios priemonės, kurių esmė – elektroninio stebėjimo priemonės ar kitos alternatyvios priemonės bei jų kompleksas nebūtų efektyvios. Aptartos aplinkybės patvirtina didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą visuomenei ir polinkį nesilaikyti priimtinų elgesio normų. Pasisakydama dėl užstato taikymo, jo dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, konkretaus užstato dydžio, reikalingo kardomųjų priemonių tikslams pasiekti. Vis dėlto, kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu asmuo yra kaltinamas ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo didesnis turi būti užstatas, kad jis veiktų kaip pakankama garantija BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Skundžiamoje nutartyje pateikti apygardos teismo svarstymai dėl galimybės ateityje taikyti švelnesnes kardomąsias priemones – tarp jų ir užstatą, nurodant jo preliminarų dydį, nesudaro pagrindo tenkinti kaltinamojo skundo argumentų dėl šios sumos sumažinimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam V. K. išlieka būtinas ir adekvatus, atsižvelgiant į inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei gresiančią bausmę. Skunde išdėstyti argumentai dėl švelnesnių priemonių taikymo šioje proceso stadijoje nepaneigia suėmimo pratęsimo teisėtumo ir būtinumo. Ir nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaltinamojo V. K. teisės suvaržytos, laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, nepažeidžiant proporcingumo principo, nes kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas.

Kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė ir skundžiama teismo nutartimi nustatytas jo pratęsimo terminas nėra per ilgi. Įvertinus V. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų apimtį, pobūdį, sunkumą bei pavojingumą, taip pat viso baudžiamojo proceso metu atliktų veiksmų intensyvumą, šis terminas nepažeidžia įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Pažymėtina, kad byla su kaltinamuoju aktu teisme gauta 2026 m. rugpjūčio 10 d. ir šiuo metu yra parengiamojoje nagrinėjimo stadijoje. Kaltinamajam skundžiama nutartimi pratęsto suėmimo trukmė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui bei viešojo intereso užtikrinimui, ja nepažeidžiamos BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatos, o suėmimo pratęsimas yra proporcingas ir pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.

Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kaltinamajam V. K. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, o kaltinamojo skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. K. (V. K.) skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kaltinamajam V. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 19 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.