Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2026-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-463-1166/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-09-15
Bylos Nr.
1-463-1166/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24816-2026-4
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Alvydas Žala
Kaltinamasis
KAL1
Prokuroras
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-463-1166/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24816-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 15 d. Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala,sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei,kaltinamajai KAL1, jos gynėjui advokatui Dariui Japertui,

asmenims, pateikusiems prašymus perduoti kaltininkę jų atsakomybei pagal laidavimą, LUD1 ir V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), naudojanti ir sutinkanti procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), įgijusį spec. vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

KAL1 2026 m. liepos 30 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai alkotesteriu jai nustatytas 1,61 prom. neblaivumas, vairavo keleivinį automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamoji KAL1 kalta prisipažino visiškai ir apklausų metu paaiškino, kad 2026 m. liepos 29 d., nuo 19.30 val. iki 2026 m. liepos 30 d. 4 val. namuose šventė savo gimtadienį, vartojo alkoholį. Išgertuvių metu jautėsi apsvaigusi. Po išgertuvių tvarkėsi, miegojo gal tik dvi valandas. 2026 m. liepos 30 d., apie 17.10 val., sumanė nuvažiuoti atsivėsinti, nusimaudyti prie arčiausiai namų esančio ežero. Sėdo į sugyventiniui LUD1 priklausantį automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo maudytis. Važiuojant sustabdė policijos pareigūnai. Alkoholio kiekio matuokliu tikrino jai neblaivumą, įpūtė 1,82 prom. Antru kartu tikrindamasi įpūtė 1,61 prom. Pripažino, kad vairavo neblaivi, sutiko su jai nustatytu neblaivumu. Kai ėmė automobilį, LUD1 namuose nebuvo. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, pasielgė neatsakingai, tai didžiulė gyvenimo pamoka, dėl ko ji dabar labai kremtasi. Yra nedirbanti, turi dukrą, kuri gyvena su ja. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal jos sugyventinio LUD1 arba V. P. laidavimą. LUD1 yra jos sugyventinis, jie planuoja bendrą gyvenimą, įsirenginėja būstą. V. P. yra jos tėvo sugyventinė, jai nuo 8 metų kaip mama, jų santykiai yra artimi, ji įsiklauso į jos nuomonę ir gali daryti jai teigiamą įtaką (b. l. 70-77, 155-160).

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir kitais šiame nuosprendyje žemiau nurodomais duomenimis, kurie BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Liudytojas LUD1 apklausos metu parodė, kad kartu su KAL1 gyvena apie pusantrų metų. 2026 m. liepos 29 d. KAL1 vartojo alkoholį, minėjo gimimo dieną. Pats alkoholio nevartoja. 2026 m. liepos 30 d., apie 7.20 val., jis išvažiavo į darbą. Apie 17.15 val. jam paskambino KAL1 ir paprašė atvažiuoti prie ežero, netoli Kuktiškių. Kai nuvažiavo, pamatė policiją ir jam priklausantį automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai pasakė, kad KAL1 vairavo jo automobilį būdama neblaivi. Nesupranta, kaip ji galėjo taip pasielgti (b. l. 41-44).

2026 m. liepos 30 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-26).

2026 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo -garso įrašai, daryti policijos pareigūnų įvykio vietoje. Įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai sustabdo automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai KAL1 nustato neblaivumą (b. l. 51-53).

2026 m. liepos 30 d. alkoholio kiekio matuokliu KAL1 17.20 val. nustatomas 1,82 prom. neblaivumas, 17.36 val. – 1,61 prom. neblaivumas (b. l. 33-34).

2026 m. liepos 30 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad KAL1 nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 32).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodoma, kad automobilio Jeep Grand Cherokee, 2005 m., vidutinė kaina Lietuvoje – 5 150 Eur su PVM (b. l. 38).

VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra LUD1 (b. l. 36).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad KAL1 vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. Šią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. KAL1 pripažino visas pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, sutiko su nustatytu neblaivumo laipsniu. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinta policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, alkotesterio parodymų kvituose, Neblaivumo nustatymo akte bei kituose procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama KAL1 objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamosios veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji KAL1 teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos sugyventinio LUD1 arba V. P. laidavimą. LUD1 yra jos sugyventinis, jie planuoja bendrą gyvenimą, įsirenginėja būstą. V. P. yra jos tėvo sugyventinė, jai nuo 8 metų yra kaip mama, jų santykiai yra artimi, ji įsiklauso į jos nuomonę ir gali daryti jai teigiamą įtaką (b. l. 155-160).

LUD1 pateikė prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 140-141). Teisiamojo posėdžio metu LUD1 savo prašymą palaikė. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra kaltinamosios sugyventinis, jų santykiai yra labai artimi, mano, kad gali daryti teigiamą įtaką sugyventinei, kad ji vėl nenusikalstų. Teisiamojo posėdžio metu išreiškė kritišką požiūrį į kaltinamosios elgesį (b. l. 155-160).

V. P. pateikė prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato (b. l. 134-136). Teisiamojo posėdžio metu V. P. savo prašymą palaikė. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamosios tėvo sugyventinė, ji kaltinamajai atstoja motiną nuo 8 metų, jų santykiai yra labai artimi, mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką KAL1, kad ji vėl nenusikalstų. Teisiamojo posėdžio metu išreiškė kritišką požiūrį į kaltinamosios elgesį (b. l. 155-160).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. P. laidavimą. Kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Kaltinamosios nusikalstamais veiksmais turtinė ar neturtinė žala nebuvo padaryta. Ji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji neteista (b. l. 93), 5 metų laikotarpyje administracine tvarka bausta vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjusi 2023 m. gegužės 23 d., nuobauda nebegaliojanti (b. l. 91-92), psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruota (b. l. 102), gyvenamosios vietos seniūnija dėl kaltinamosios elgesio nusiskundimų nėra gavusi (b. l. 101), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 99).

Nurodyti duomenys leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamoji charakterizuojama teigiamai. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas prašė kaltinamosios atžvilgiu taikyti laidavimo institutą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamoji KAL1 nėra linkusi pažeidinėti teisės normų reikalavimus ar visuomenėje nusistovėjusias moralės normas. Teismo vertinimu, ji nėra tokia asmenybė, kurią būtų galima pataisyti tik taikant baudžiamojo įstatymo numatytas sankcijas (bausmes). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui išreikšti pasitikėjimą KAL1 ir pagrįstai manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinęs byloje esančius LUD1 ir V. P. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad V. P. yra tinkamesnė būti laiduotoja. Ji yra kaltinamosios tėvo sugyventinė, nuo 8 metų amžiaus kaltinamajai atstoja motiną, jas sieja ilgalaikiai ir artimi santykiai. V. P. teisiamojo posėdžio metu išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąją bei atskleidė savo neigiamą požiūrį į jos netinkamą poelgį. V. P. neteista (b. l. 139), administracine tvarka nebausta (b. l. 138), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojama teigiamai (b. l. 137). Teismo vertinimu, ji gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajai.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos V. P. laidavimą.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teigiamą tiek kaltinamosios, tiek laiduotojos asmenybę, jų tarpusavio santykių pobūdį ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatymo numatytą minimalų laidavimo terminą, netaikant užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Teismo vertinimu, KAL1 prieš darydama nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo ji pati ir yra kalta, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingu atveju būtų formuojamas nebaudžiamumo įspūdis.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo KAL1 įvertina, kad ji nusikalstamą veiką padarė, kai jai alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,61 promilės girtumas, t. y. neženkliai didesnis nei vidutinio neblaivumo laipsnis. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajai 1 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos - 2026 m. liepos 31 d. (b. l. 82-85).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. KAL1 nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju automobilis nuosavybės teise priklauso LUD1 (b. l. 36), t. y. kaltinamoji KAL1 neblaivi vairavo automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, jog automobilio savininkas būtų žinojęs apie tai, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, byloje nėra. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju analogiško automobilio vertė, vadovaujantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“, yra 5 150 Eur su PVM (b. l. 38). Tuo tarpu, iš kaltinamosios gynėjo pateiktų skelbimų matyti, kad rinkoje analogiško automobilio kaina yra 3 500 Eur – 3 900 Eur (b. l. 126-131).

Prokurorė prašė konfiskuoti visą VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą automobilio vertę – 5 150 Eur. Kaltinamosios gynėjas prašė konfiskuoti mažesnę vertę, atsižvelgiant į realią automobilio vertę rinkoje.

Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismas pažymi, kad sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nedirba, viena augina mažametę dukterį (b. l. 89-90), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visos automobilio vertės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas. Be to, byloje pateikti duomenys, kad automobilio vertė rinkoje yra ženkliai mažesnė. Paprastai praktikoje VšĮ „Emprekis“ pateikiama automobilių vertė yra ženkliai didesnė nei ta, už kurią šį automobilį galima būtų parduoti rinkoje. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad VšĮ „Emprekis“ pažyma nėra vienintelis įrodymas, kuriuo leistina įrodinėti automobilio vertę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieškojus iš kaltinamosios valstybės naudai dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 2 000 Eur.

VI. Kiti procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. KAL1 išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas AB „Regitra“. Transporto priemonė, saugoma (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir jos registracijos liudijimas, saugomas baudžiamojoje byloje, grąžintinas automobilio savininkui LUD1. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

KAL1, padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 31 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (išieškoti) dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų).

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KAL1 išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

Transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir jos registracijos liudijimą, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti automobilio savininkui LUD1.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 ir laiduotojai V. P., kad: - laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; - jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; - jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Alvydas Žala