- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-199-1083/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43117-2024-7
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Pareiškėjas
- Rokiškio psichiatrijos ligoninė
- Prokuroras
- Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Rokiškis)
- Kategorijos
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys, jų galiojimas (BPK 442 str.)
Byla Nr. 1S-66-1083/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43117-2024-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2026 m. birželio 15 d. Panevėžys
dalyvaujant asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė MPA1 gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė MPA1 gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartimi buvo nutarta MPA1, padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje ir BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
(duomenys neskelbtini) 2026 m. balandžio 20 d. teikimu kreipėsi į žemesnįjį teismą prašydama stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsti. Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas šį teikimą tenkino ir pratęsė MPA1 priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – taikymą.
Skunde gynėjas prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir (duomenys neskelbtini) 2026 m. balandžio 20 d. teikimą tenkinti iš dalies – MPA1 taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Gynėjas cituoja skundžiamą nutartį ir nurodo, kad MPA1 pripažįsta savo ligą, jis nori ir gali gydytis ambulatoriškai gyvendamas su savo motina. MPA1 klausys visų gydytojų nurodymų, vartos vaistus, laikysis kitų gydytojų skirtų medicininių priemonių tam, kad jo psichikos būklė nepablogėtų ir nedarys jokių įstatymo uždraustų veikų. Taip pat gynėjas teigia, kad MPA1 turi gyvenamąją vietą ir artimieji padėtų jam gydytis namuose bei laikytis gydymo režimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti.
Skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos sveikatos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Sprendimą dėl taikomos priemonės rūšies teismas priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichikos sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Žemesniojo teismo posėdžio dalyvių paaiškinimai teisme ir byloje esantys duomenys rodo, jog MPA1 diagnozuota (duomenys neskelbtini). Praeityje jis kelis kartus buvo gydytas (duomenys neskelbtini), ambulatoriškai vaistų nevartojo. Stebimuoju laikotarpiu MPA1 psichikos sveikatos būklė pagerėjusi, agresijos, psichozės ir vidaus tvarkos taisyklių reikšmingų pažeidimų nefiksuota. Gydymo įstaigoje MPA1 vartojo jam paskirtus vaistus. Tačiau jo mąstymas yra negatyvistiškas, įtemptas, konkretaus tipo, nebrandus, stokoja nuoseklumo ir logikos, o jo bendravimas yra formalus. Gydymo įstaigoje MPA1 elgesys yra manipuliuojantis, jis bendrauja su sutrikusio elgesio pacientais ir klauso jų patarimų. MPA1 nevaldo savo emocijų ir elgesio (2026 m. balandžio ir gegužės mėnesiais buvo užfiksuoti du emocijų protrūkiai bendraujant su gydymo įstaigos darbuotojais). Be to, MPA1 nekritiškas nei savo psichikos būklei, nei baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms. Šios aplinkybės rodo, kad šiuo metu MPA1 dar nėra pajėgus savarankiškai gydytis ambulatoriškai.
Visos pirmiau paminėtos aplinkybės rodo, kad šiuo konkrečiu atveju įvertinęs MPA1 psichikos sveikatos būklę bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, žemesnysis teismas pagrįstai ir motyvuotai pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Aukštesniajam teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2026 m. balandžio 10 d. išvados pagrįstumą, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ne tik šia išvada, komisijos kompetencija ir objektyvumu, tačiau kartu ir skundžiama nutartimi.
Apibendrindamas byloje esančius duomenis apie MPA1 psichikos sveikatos būklę ir jo socialinį pavojingumą aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šiuo metu MPA1 psichikos sveikata yra gerėjanti, tačiau ji išlieka nepakankamai stabili. MPA1 (duomenys neskelbtini) gydomas nuo 2026 m. sausio 5 d. ir šiuo metu praėjęs nedidelis laiko tarpas tam, kad būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog pagerėjusi MPA1 psichikos sveikatos būklė yra stabili ir ilgalaikė, kad jo gydymas švelnesnėmis sąlygomis bus pakankamai efektyvus ir nekels pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams ir dėl padarytų įstatymu uždraustų veikų pavojingumo bei jo psichikos sveikatos būklės MPA1 nebereikia stebėti ir gydyti gydymo įstaigos stacionare. MPA1 pavojingumas tiek jam pačiam, tiek visuomenei nėra sumažėjęs tiek, kad būtų galima sušvelninti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo metu, siekiant efektyvaus MPA1 gydymo, būtinas tolesnis gydymo įstaigos darbuotojų teikiamas profesionalus gydymas, stebėjimas bei kontrolė gydymo įstaigos stacionare, o gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Todėl skundžiama žemesniojo teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismo išvadų, su kuriomis sutinka aukštesnysis teismas, gynėjo skundo argumentai nepaneigia. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė MPA1 gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.