Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-07-29 · Civilinė byla Nr. 2S-600-425/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-29
Bylos Nr.
2S-600-425/2026
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01343-2026-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Pareiškėjas
A. A.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-600-425/2026 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01343-2026-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.8.; 3.3.2.6.3.; 3.4.6.11.; 3.5.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 29 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolės Danutės Marčiukaitienės veiksmų. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas antstolės persiųstas pareiškėjo A. A. skundas dėl antstolės Danutės Marčiukaitienės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolės veiksmus dėl tolimesnio išieškojimo, sustabdyti vykdymo veiksmus ir varžytines. Taip pat prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, sustabdyti varžytynes (įskaitant artimiausias numatytas varžytynes), uždrausti ginčo turto perleidimą tretiesiems asmenims, prireikus taikyti turto areštą kol bus nagrinėjamas skundas. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A. A. terminą skundo trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodė, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Danutės Marčiukaitienės procesinių veiksmų, kuriuo skundžia antstolės 2026 m. kovo 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis patvarkymas yra priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, o skolininkės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atžvilgiu, nors byloje jokių duomenų apie pareiškėjo teisę atstovauti skolininkės interesus teisme nėra, kas, pasak tesimo, suponuoja, jog skundą skolininkės vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 55 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėją įpareigojo pateikti duomenis, patvirtinančius jo kreipimąsi į antstolę bei teisę vesti šią bylą skolininkės vardu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti A. A. skundą dėl antstolės Danutės Marčiukaitienės veiksmų. Teismas nurodė, kad patvarkymas yra priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, o skolininkės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atžvilgiu, kuri yra išregistruota 2025 m. sausio 21 d. Taip pat nurodė, kad išregistruota (likviduota) įmonė pati savaime nebegali turėti atstovų, nes netenka juridinio asmens statuso. A. A. yra buvęs (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vadovas, jo įgaliojimai pasibaigė įmonę išregistravus, todėl veikti įmonės vardu jis nebegali.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, jis nustatyta tvarka ir laikydamasis teismo nurodymų pašalino visus ieškinio (pareiškimo) trūkumus, pateikė papildomus paaiškinimus bei įrodymus, tačiau teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės veikti išregistruotos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajininko (turto dalininko) vardu. Apelianto teigimu, jis pateikė visus reikalaujamus dokumentus ir įrodymus, patvirtinančius jo teisę veikti bendrovės vardu kaip pajininkui, nepaisant to, kad juridinis asmuo yra likviduotas. Nurodo, kad teikdamas ieškinio trūkumų šalinimą, ieškovas aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad veikia išregistruotos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pagrindinio pajininko (turto dalininko) UAB S. A. ir KO vardu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pasak apelianto, jis yra likviduotos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės buvęs vadovas ir pagrindinio pajininko (turto dalininko) UAB S. A. ir KO vadovas, kurio teisės buvo tiesiogiai pažeistos vykdymo procese. Vykdymo metu realizavus turtą ir išieškojus lėšas, kurios ženkliai viršijo vykdomajame dokumente nustatytą prievolę, pareiškėjas patyrė neigiamas teisines pasekmes ir nepagrįstą turto netekimą. Kadangi juridinis asmuo yra likviduotas ir nebegali savarankiškai ginti savo teisių, pareiškėjas, kaip tiesiogiai nukentėjęs asmuo, turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti teismo antstolės patvarkymu persiųstą skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad antstolės Danutės Marčiukaitienės kontoroje 20217 m. gruodžio 21 d. priimtas vykdyti Prienų rajono 2-ojo notarų biuro 2017 m. birželio 27 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (toliau – ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB), kreditorei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, skolos išieškojimas vykdomas iš (duomenys neskelbtini) ŽŪB įkeisto turto. Kaip nurodoma 2026 m. kovo 30 d. antstolės patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. kovo 27 d. antstolės kontoroje buvo gautas skolininko skubus pranešimas dėl vykdomųjų veiksmų sustabdymo, tačiau šis prašymas netenkintas. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad prašymą dėl vykdomų veiksmų stabdymo pateikė A. A. skolininkės (duomenys neskelbtini) ŽŪB vardu. 2026 m. kovo 31 d. antstolės kontoroje buvo gautas A. A. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriame buvo nesutinkama su antstolės priimtu 2026 m. kovo 30 d. patvarkymu atsisakyti stabdyti varžytines.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nurodęs, kad antstolės 2026 m. kovo 30 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį skundžia pareiškėjas, priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, o skolininkės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atžvilgiu, kuri yra išregistruota 2025 m. sausio 21 d. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, kurios svarba yra pripažįstama visuotinai tiek nacionalinių teisės aktų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Konvencija ir Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnyje numatyta, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės pajus (pajinis įnašas) – bendrovės narių ar pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas. Apelianto pirmosios instancijos teismui 2026 m. balandžio 29 d. (DOK-16453) pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vienas iš (duomenys neskelbtini) ŽŪB dalyvių (pajininkų) buvo UAB „S. A. ir Ko“, kurio direktorius – pareiškėjas A. A..

Byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ŽŪB registrų tvarkytojo iniciatyva (supaprastinta tvarka) 2025 m. sausio 21 d. išregistruota, prieš tai taikius likvidavimo procedūrą. Dėl to, akivaizdu, kad buvusios skolininkės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vardu veikti jokiam subjektui objektyviai nėbėra galimybės, nes neliko paties juridinio asmens – neliko skolininko. Kita vertus, teismui pateiktos vykdomosios bylos nuorašas patvirtina, kad 2025 m. sausio 21 d. likvidavus (duomenys neskelbtini) ŽŪB, liko šios bendrovės turto, kurį antstolė toliau, net ir po skolininkės išregistravimo, realizuoja vykdymo procese.

Kasacinis teismas vienoje iš bylų, kurioje spręsta dėl antstolio veiksmų teisėtumo nutraukiant turto realizavimo procesą likvidavus juridinį asmenį, yra pažymėjęs, kad likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva pats turtas išlieka, tačiau išregistravus skolininką iš Juridinių asmenų registro, nekilnojamųjų daiktų priklausomybė tampa neaiški, nes, likvidavus juridinį asmenį Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, nėra skiriamas likvidatorius, likęs juridinio asmens turtas nėra paskirstomas jo dalyviams. Šioje nutartyje, be kita, išaiškinta, kad tai, jog, išregistravus hipoteka įkeisto turto savininką, hipoteka išlieka ir seka paskui daiktą, nereiškia, kad yra galimas išieškojimas iš tokio nekilnojamojo daikto, parduodant jį varžytynėse, kol nėra žinomas naujasis to daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-403/2025, žr. 24–27 punktus).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese susiklosčiusią situaciją, matyti, kad likvidavus ir iš registro išregistravus skolininkę (duomenys neskelbtini) ŽŪB, liko jai priklausiusio nekilnojamojo turto, dėl kurio pretenzijas gali reikšti buvę šio juridinio asmens dalyviai – buvę pajininkai. Todėl spręsti, kad pareiškėjas A. A., kaip jis pats nurodo, veikiantis buvusio pajininko UAB S. A. ir Ko vardu, šiame konkrečiame vykdymo procese negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu ir prašyti antstolės stabdyti vykdymo veiksmus ar skųsti antstolės priimtus patvarkymus, taip užkertant galimybę suinteresuotiems asmenims ginti savo, galbūt, pažeistas teises, nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišnagrinėjo civilinės bylos pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės, o tik sprendė skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo skundo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl skundo esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad esminis šioje byloje spręstinas klausimas – ar antstolė pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kai byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad vykdymo veiksmai, įkaitant ir turo realizavimą, kai nėra nustatytas likusio turto savininkas, po skolininkės likvidavimo ir išregistravimo antstolės buvo tęsiami ir nestabdomi, galbūt, nepaisant CPK ir jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytos vykdymo tvarkos ((duomenys neskelbtini) ŽŪB likviduota 2025 m. sausio 21 d., varžytinės skelbtos 2025 m. kovo 4 d., 2025 m. liepos 1 d., 2026 m. vasario 26 d. antstolės patvarkymais). Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytą bei į tai, kad sprendžiant bylas ypatingosios teisenos tvarka teismas turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų yra formalus ir nesuderinamas su teisingumo principu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, netinkamai aiškino materialiosios bei procesinės teisės normas ir neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Dėl to Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutartis panaikinama ir skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo / nagrinėjimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolės Danutės Marčiukaitienės veiksmų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Laimantas Misiūnas