- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-17
- Bylos Nr.
- 2S-466-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09095-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių šilumos tinklai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Admituras"
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Greta Žutautė, uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Admituras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Pareiškėja R. V. 2025 m. rugpjūčio 29 d. prašymu – skundu anstolei Gretai Žutautei dėl neišieškomos sumos neužtikrinimo ir ilgalaikio kredito limito nustatymo prašė: 1) nustatyti neišieškomą iš pareiškėjos piniginių lėšų sumą, užtikrinančią minimalų pragyvenimo lygį (pvz. 1000 Eur); 2) nustatyti neišieškomos sumos limitą, kuris būtų taikomas kiekvieną mėnesį, neteikiant atskirai skirtingų prašymų; 3) pateikti rašytinį paaiškinimą, kodėl neišieškoma suma nebuvo užtikrinta anksčiau ir kodėl taikomas limitas yra neadekvatus esamai situacijai; 4) informuoti apie priemones, kurių bus imtąsi, siekiant apsaugoti jos ir jos šeimos teisėtus interesus, papildomas socialines paramos priemones (pvz. priemones skurdo mažinimui ir pan.); 5) stabdyti bet kokius veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto pardavimu iki kol bus nustatytas teisingo dydžio neišieškomos sumos dydis ir įvertinta jos socialinė padėtis. Pareiškėja nurodė, kad iš jos vykdant skolų išieškojimą neužtikrinamas ilgalaikis neišieškomos sumos limitas. Paaiškino, kad jos galimybės įsidarbinti apsunkintos, pajamas sudaro socialinė stipendija ir minimali socialinė išmoka. Šiuo metu nustatytas neišieškomos sumos dydis – 577,99 Eur, tačiau ši suma nėra pakankama net minimaliems poreikiams patenkinti, todėl priversta nuolat kreiptis į antstolę dėl limito padidinimo, nes leistinų naudotis piniginių lėšų nepakanka baziniams poreikiams padengti. Nuolatiniai prašymų teikimai kelia stresą, riboja jos galimybes planuoti pajamas ir pan. Nurodė, kad pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnis, nes neišieškotina suma nėra tinkamai apsaugota. Pažeistos jos teisės, o valstybės institucijos visiškai neveiklios. Nurodė, kad nekilnojamojo turto privertinis išvaržymas stabdytinas iki bus nustatytas teisingas neišieškomos sumos limitas ir įvertinta socialinė padėtis, nes tai neproporcinga, atsižvelgiant į jos įsiskolinimų dydį, socialinę padėtį, taip būtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 29 straipsniai ir CPK 663 straipsnio 2 dalis. Antstolė 2025 m. rugsėjo 2 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi dėl 2025 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjos skundo jo netenkino ir vykdomąsias bylas perdavė teismui. Nurodė, kad šio skundo pakartotinai nenagrinėja, nes nagrinėti kiti skundai – prašymai vienaip ar kitaip išnagrinėjo ir šį skolininkės skundą, todėl jis netenkinamas. Suinteresuoti asmenys (išieškotojai) UAB „Admituras“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš fizinio asmens pajamų ar jo banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, skolininkui privalo būti užtikrinama neišieškoma piniginių lėšų suma, skirta minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Ši suma negali būti mažesnė kaip 50 procentų valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA) ir yra siejama su minimalių vartojimo poreikių dydžiu, kuris apibrėžia minimalias pinigines lėšas, būtinas asmens pagrindiniams maisto ir ne maisto poreikiams patenkinti. Minimalių vartojimo poreikių dydis apskaičiuojamas kasmet pagal patvirtintą metodiką. Atsižvelgiant į tai, 2025 m. vykdant išieškojimą skolininkui buvo paliekama 450 eurų, o nuo 2026 m. ši suma padidinta iki 468 eurų ir yra laikoma kaip pakankama suma pragyvenimui. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju suma yra didesnė. Taip pat nurodė, kad skolininkas turi teisę bet kuriam iš galiojančius apribojimo ar nurašymo nurodymus pateikusių nurodymų teikėjų pateikti prašymą pakeisti neišieškomos sumos dydį ir (ar) sąskaitą arba panaikinti neišieškomą sumą. Nustatė, kad pareiškėja yra nedirbanti, gaunanti socialinę pašalpą, o neišieškomos sumos limitas kintantis. Siekiant apsaugoti socialines išmokas nuo išieškojimo, skolininkė privalo aktyviai bendradarbiauti su antstoliais ir laiku juos informuoti apie gaunamas pajamas iš kurių išieškojimas negalimas ar galimas dalinai. Teismas, vadovaudamasis sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašu, nustatė, kad neišieškoma suma nustatoma kalendoriniam mėnesiui ir galioja nuo neišieškomos sumos nustatymo nurodymo pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai dienos ir kiekvieną kitą mėnesį tol, kol neišieškomos sumos nustatymo nurodymas nepakeičiamas arba visi apribojimo ar nurašymo nurodymai įvykdomi ar atšaukiami. Nagrinėjamu atveju antstolė pareiškėjai nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 26 d. antstolė E. Miliauskienė skolininkei R. V. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) jau nustatė 577,99 Eur leistiną disponuoti sumą, kuri šiuo atveju laikytina tinkamomis minimaliomis piniginėmis lėšomis, o nauja leistina disponuoti 577,99 Eur suma per vieną kalendorinį mėnesį pakartotinai nenustatoma. Dėl šių priežasčių, antstolės atsisakymą pakartotinai nustatyti leistiną disponuoti sumą tą patį kalendorinį mėnesį, teismas laikė pagrįstu antstolės veiksmu. Nors pareiškėja prašė sustabdyti vykdymo veiksmus tol, kol bus nustatytas teisingas neišieškomos sumos limitas bei įvertinta jos socialinė padėtis, peržiūrėta turto vertė registro statybos inspekcijos, teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių turėtų būti sustabdyti vykdymo veiksmai. Taip pat nenustatė, kad antstolė, netenkindama pareiškėjos prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus, būtų pažeidusi Civilinio proceso kodekso ar Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, todėl darė išvadą, kad stabdyti skolininkės atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas (vykdymo veiksmus) nėra pagrindo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti antstolę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, atliekant individualų, proporcingą ir realų pareiškėjos socialinės bei turtinės padėties vertinimą, nustatant adekvačią neišieškomą sumą, arba, jeigu teismas manytų, kad klausimo iš esmės išspręsti negalima – perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; taikyti laikinąsias procesines priemones – sustabdyti arba apriboti vykdymo veiksmus taip, kad iki galutinio klausimo išsprendimo pareiškėjai būtų realiai užtikrintos pakankamos lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas vien minimalaus dydžio konstatavimu, neišnagrinėjo esminio klausimo, t. y. ar pareiškėjai konkrečioje situacijoje yra realiai užtikrinamas minimalus pragyvenimo lygis. Dėl to nebuvo atliktas individualus ir proporcingas vertinimas iš esmės. Nurodo, kad skirtingi antstoliai keitė pareiškėjai leistinos disponuoti sumos dydį, o atskirų sprendimų kaita turėjo tiesioginę įtaką visam vykdymo procesui. Dėl šios priežasties pareiškėjos disponuojamų lėšų dydis buvo nepastovus, neprognozuojamas ir neužtikrinantis minimalaus finansinio stabilumo, būtino kasdieniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašė ne vienkartinio sprendimo, o ilgalaikio, stabilaus ir realiai veikiančio neišieškomos sumos nustatymo. Nurodo, kad pagal vykdymo proceso esmę, išieškojimas negali būti vykdomas taip, kad būtų formaliai laikomasi teisės aktuose nustatytų ribų, tačiau realiai asmeniui nebūtų paliekamos pakankamos lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Proporcingumo vertinimas reiškia pareigą nustatyti, ar po išieškojimo pareiškėjai liekančios lėšos faktiškai leidžia užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį konkrečiomis aplinkybėmis. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėja yra „akivaizdžiai nelinkusi bendradarbiauti“, su tokia išvada apeliantė nesutinka, kadangi ji nėra pagrįsta objektyviais duomenimis ir prieštarauja bylos medžiagai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja nuolat teikė prašymus, teikė paaiškinimus, inicijavo skundų nagrinėjimą, aktyviai siekė, kad jos situacija būtų įvertinta individualiai. Tokie veiksmai rodo aktyvų naudojimąsi procesinėmis teisėmis ir bendradarbiavimą su institucijomis, o ne jų vengimą. Teigia, kad kol nėra realiai ir stabiliai užtikrinta pareiškėjos teisė į pakankamas lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti, vykdymo veiksmai jos atžvilgiu laikytini neproporcingais. Mano, kad vykdymo proceso tęstinumas šioje stadijoje pažeistų pareiškėjos teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė Greta Žutautė su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir nurodo, kad skolininkės R. V. atskirasis skundas kartojasi kaip ir visi kiti skundai, visi skolininkės skundai yra išnagrinėti ir atmesti, skolininkė skundus teikia be pagrindo, vien tik siekdama vilkinti skolų išieškojimą, o teismo išsami ir motyvuota nutartis yra pagrįsta.
Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad antstolė Greta Žutautė skolininkės R. V. atžvilgiu vykdo: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojos UAB „Admituras“ išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini); vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini); vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini); vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 29 d. prašymu – skundu dėl neiškieškomos sumos neužtikrinimo ir ilgalaikio kredito limito nustatymo pareiškėja suformulavo tokius prašymus antstolei: 1) nustatyti neišieškomą iš pareiškėjos piniginių lėšų sumą, užtikrinančią minimalų pragyvenimo lygį (pvz. 1000 Eur); 2) nustatyti neišieškomos sumos limitą, kuris būtų taikomas kiekvieną mėnesį, neteikiant atskirai skirtingų prašymų; 3) pateikti rašytinį paaiškinimą, kodėl neišieškoma suma nebuvo užtikrinta anksčiau ir kodėl taikomas limitas yra neadekvatus esamai situacijai; 4) informuoti apie priemones, skirtas užkirsti kelią teisės pažeidimams ateityje, priemones, kurių bus imtąsi, siekiant apsaugoti jos ir jos šeimos teisėtus interesus, papildomas socialines paramos priemones (pvz. priemones skurdo mažinimui ir pan.); 5) stabdyti bet kokius veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto pardavimu iki kol bus nustatytas teisingo dydžio neišieškomos sumos dydis ir įvertinta jos socialinė padėtis, peržiūrėta turto vertė.
2025 m. rugsėjo 2 d. priimtu vienu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) anstolė išsprendė parteiškėjos antstolei 2025 m. rugpjūčio 21 – 29 d. pateiktus prašymus bei skundus. Dalyje dėl 2025 m. rugpjūčio 29 d. prašymo – skundo (įvardinta Skundas 3) netenkinimo antstolė nurodė, kad šio skundo netenkina / nenagrinėja ir perduoda spręsti teismui, nes nagrinėjant skolininkės kitus prašymus – skundus tame pačiame patvarkyme vienaip ar kitaip išnagrinėtas ir šis skundas. Visgi papildomai antstolė nurodė, kad skolininkė bei šalys informuotinos, jog neišieškoma suma, vienam kalendoriniam mėnesiui, skolininkės banko sąskaitoje yra nustatoma pagal skolininkės pateiktus duomenis – įrodymus apie gaunamas pajamas arba remiantis SPIS. Nurodyta, kad priverstinio vykdymo veiksmai, įskaitant ir turto realizavimą, gali būti sustabdomi įstatymuose nustatyta tvarka, tačiau remiantis pateiktais skolininkės R. V. duomenimis bei esama turtine padėtimi, t. y. registruotu nekilnojamo turto vienetais, nesant išieškotojų sutikimo, negali būti stabdomas skolų išieškojimas iš nekilnojamojo komercinės paskirties turto, esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiama nutartimi antstolės persiųsto pareiškėjos skundo – prašymo netenkino. Teismas konstatavo, kad skolininkė privalo aktyviai bendradarbiauti su antstoliais ir laiku juos informuoti apie gaunamas pajamas iš kurių išieškojimas negalimas ar galimas dalinai, be to, konstatavo, kad antstolė E. Miliauskienė skolininkei R. V. jau nustatė 577,99 Eur leistiną disponuoti sumą, kuri šiuo atveju laikytina tinkamomis minimaliomis piniginėmis lėšomis, tokia suma yra didesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis, o nauja leistina disponuoti 577,99 Eur suma per vieną kalendorinį mėnesį pakartotinai nenustatoma.
Atskirajame skunde pareiškėja nesutinka su priimta nutartimi, teigia, kad teismas neišnagrinėjo esminio jos kelto klausimo, t. y. ar pareiškėjai konkrečioje situacijoje yra realiai užtikrinamas minimalus pragyvenimo lygis.
CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti). Skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio veiklos buveinė.
CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami konkretūs antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnis 1 dalis), todėl asmuo / pareiškėjas, nesutikdamas su konkrečiais antstolio veiksmais ar neveikimu, skunde turi aiškiai suformuluoti reikalavimą, t. y. nurodyti kokius konkrečius antstolio veiksmus ar atsisakymą juos atlikti skundžia.
Civilinio proceso normos suteikia teisę vykdymo proceso dalyviams ne tik skųsti antstolio veiksmus, bet ir teikti prašymus, prieštaravimus vykdomosiose bylose, kuriuos antstolis išsprendžia priimdamas motyvuotą patvarkymą (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio priimtu patvarkymu, kuriame spręsti jo prašymai ir reikalavimai, būtent CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka teikia antstoliui skundą, o dėl šio skundo antstolis priima kitą patvarkymą, t. y. skundą tenkinti arba jo netenkinus, skundą persiųsti teismui (CPK 510 straipsnio 3 dalis).
Iš teismui pateiktoje vykdomojoje byloje esančio 2025 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjos prašymo – skundo dėl neiškieškomos sumos neužtikrinimo ir ilgalaikio kredito limito nustatymo, pareiškėja prašė antstolės ilgam laikui nustatyti neišieškomą iš pareiškėjos piniginių lėšų sumą, užtikrinančią minimalų pragyvenimo lygį (pvz. 1000 Eur), paaiškinti, kodėl neišieškoma suma nebuvo užtikrinta anksčiau, informuoti apie priemones, kurių antstolė ėmėsi ir imsis, stabdyti bet kokius veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto pardavimu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimo, pareiškėjos antstolei 2025 m. rugpjūčio 29 d. pateiktas prašymas – skundas neatitinka skundui dėl antstolio veiksmų keliamų reikalavimų, jame nėra skundžiamas konkretus antstolės veiksmas ar neveikimas. Pareiškėjos įvairūs prašymai antstolei (atlikti veiksmus, pateikti informaciją, suteikti informaciją ir pan.) dėl antstolės veiksmų atlikimo vykdomojoje byloje, nėra antstolio veiksmų skundimas CPK 510 straipsnio prasme.
Tai reiškia, kad teismas neturi teisinio pagrindo tikrinti antstolio veiksmų teisėtumo, dėl kurių nebuvo paduotas skundas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Įvertinus vykdomojoje byloje esančius duomenis, matyti, kad dėl pareiškėjos prašymų antstolei priėmus 2025 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą, kuriame nurodyta, kad iš esmės nesutinkama su pareiškėjo prašymais ir reikalavimais, jis neturėjo būti perduodamas teismui, jame turėjo būti nurodoma šio patvarkymo(jo dalies) apskundimo tvarka. Pareiškėjai su tokiu antstolės patvarkymu nesutinkant, ji galėtų tokį patvarkymą skųsti CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka, paduodama skundą, tačiau tokia privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teismo tvarka šiuo atveju nebuvo įgyvendinta ir antstolė neturėjo teisinio pagrindo 2025 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu persiųsti pirmosios instancijos teismui pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 29 d. pateiktų prašymų, kurie buvo adresuoti antstolei.
Dėl to spręstina, kad pareiškėjos prašymai ir reikalavimai antstolei dėl neišieškotinos sumos nustatymo, dėl informacijos pateikimo ir kt. nelaikytini skundu dėl antstolio veiksmų ir nenagrinėtini teisme civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka, todėl, šiuo konkrečiu atveju, byla turėjo būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Be to, pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-46-544/2026, kurioje buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos R. V. 2025 m. rugpjūčio 29 d. prašymą – skundą dėl antstolės G. Ž. veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo stadijoje, skundą persiuntus antstolio patvarkymu, nepagrįstai atsisakė priimti 2025 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjos pareiškimą – skundą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne antstolio nepatenkinto skundo gavimo stadijoje, jei tam nustatytų faktinį ir teisinį pagrindą, galėtų vertinti, ar byla (ne)nagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, tačiau tokiu atveju turėtų spręsti dėl bylos nutraukimo vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai nenustatė, kad antstolės perduoti pareiškėjos prašymai, antstolės nepagrįstai įvertinti kaip skundas dėl antstolio veiksmų, nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla nutraukiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą nutraukti.