- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-23
- Bylos Nr.
- eAN2-124-1083/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00048-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Byla Nr. eAN2-124-1083/2026 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00048-2026-7 Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10.
2026 m. birželio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marius Jankauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens APA1 ( APA1 ) įgalioto atstovo advokato Vadimo Makušino (toliau – ir Atstovas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 8 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Bylos esmė
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 27 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur dydžio bauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 buvo nubaustas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus, t. y. 2025 m. lapkričio 28 d. 20.50 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. (duomenys neskelbtini), keitė važiavimo kryptį į dešinę neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir kliudė pirma eismo juosta važiavusį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nesutikdamas su Institucijos 2026 m. sausio 27 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas skundo netenkino ir Institucijos 2026 m. sausio 27 d. nutarimą paliko nepakeistu.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu Atstovas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o taip pat priteisti iš Institucijos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui APA1 proceso išlaidas už jam suteiktą teisinę pagalbą. Atstovas cituoja ANK 567 ir 569 straipsnius, KET 9 ir 101 punktus, Institucijos 2026 m. sausio 27 d. nutarimą bei skundžiamą nutartį, dėsto apie nekaltumo prezumpciją. Nurodo, kad byloje esančiame vaizdo įraše matyti, jog ties automobiliu „Volvo“ antrą eismo juostą visu ilgiu ir pločiu yra užėmęs autobusas ir nesimato, kad automobilis „Volvo“ atliktų staigų judesį bandydamas grįžti į pirmą eismo juostą (kitu atveju vaizdo įraše matytųsi automobilio „Volvo“ žibintų skleidžiamo šviesos srauto pasisukimas). Vaizdo įraše aiškiai matosi, kad visas automobilių srautas yra savo judėjimo juostose ir jokių išvažiavimų į gretimas ar priešpriešines eismo juostas neužfiksuota. Todėl Atstovas daro loginę išvadą, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“ negalėjo tilpti toje pačioje (pirmojoje) eismo juostoje kartu su automobiliu „Volvo“, nes dviem transporto priemonėms paprasčiausiai neužtenka vietos pločio atžvilgiu užimti tą pačią eismo juostą. Atstovas tvirtina, kad byloje nėra ginčo, jog automobilis „Toyota Corolla Verso“ judėjo pavymui automobilio „Volvo“, todėl vienintelis paaiškinimas yra toks, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas matydamas, jog automobilis „Volvo“ ketina persirikiuoti į antrą eismo juostą, tačiau laukia, kol ji atsilaisvins (kol pravažiuos autobusas ir galimai kitos transporto priemonės), nusprendė žymiai lėčiau judantį automobilį „Volvo“ apvažiuoti iš dešinės pasinaudodamas dalimi laisvos automobilių stovėjimo aikštelės (esančios prie namo (duomenys neskelbtini)). Apvažiuodamas automobilį „Volvo“ automobilis „Toyota Corolla Verso“ dėl byloje nenustatytos priežasties metėsi į kairę ir atsitrenkė į automobilio „Volvo“ dešinę pusę. Nuo smūgio automobilis „Volvo“ buvo nublokštas kairiau ir tik tada kairiaisiais ratais įvažiavo į eismo juostą. Atstovas tikina, kad jei smūgį būtų sukėlęs automobilis „Volvo“, tai fizikoje galiojantis inercijos dėsnis lemtų, kad abu automobiliai būtų nublokšti į dešinę. Atstovo nuomone, bet kuriuo atveju iš vaizdo ir foto medžiagos bei supratimo apie fizikos veikimą negalima prieiti išvados, jog automobilis „Volvo“ galėjo sukelti eismo įvykį. Taigi, bet kuriuo atveju automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas turėjo laukti, kol automobilis „Volvo“ persirikiuos visas arba bent jau didžioji jo dalis. Ši aplinkybė buvo esminė ir nustačius ją klaidingai, sekė visos kitos klaidingos Institucijos bei apylinkės teismo išvados. Reziumuodamas Atstovas mano, kad šioje byloje negalėjo būti nustatytas vaizdo medžiagai bei loginėms išvadoms prieštaraujantis eismo įvykio mechanizmas, todėl administracinio nusižengimo teisena administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui APA1 turi būti nutraukta.
Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą nustatytu laiku teisme negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Įrodymų tyrimo, vertinimo ir pripažinimo administracinio nusižengimo teisenoje bendrosios nuostatos yra įtvirtintos ANK. Tačiau ANK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimo procesas iš esmės yra loginis procesas, kuris reiškiasi ANK normų sistemos nustatytose ribose, o administracinio nusižengimo tyrimas, bylos nagrinėjimas ir baigiamojo procesinio dokumento motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių ištyrimas ir išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė bylą tiriančio ir nagrinėjančio pareigūno bei teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga. Įrodymus tirti ir tikrinti privalu laikantis liečiamumo (sąsajumo) ir leistinumo principų bei įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu ir išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą tiriantis ir nagrinėjantis pareigūnas bei teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių, asmens kaltės ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Todėl įrodymai, kuriais grindžiama asmens kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės procesiniame sprendime logiškai ir įtikinamai turi būti suformuotos kaltininko kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.
KET 9 ir 101 punktuose įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>; prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Apeliaciniu skundu Atstovas neginčija nustatytų esminių faktinių bylos aplinkybių – jis neginčija to, kad aptariamo įvykio metu automobiliai „Volvo“ ir „Toyota Corolla Verso“ susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tačiau Atstovas neigia automobilio „Volvo“ vairuotojo (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens APA1 ) kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo iš esmės ginčydamas teisinį situacijos vertinimą, t. y. manydamas, kad eismo įvykio kaltininkas yra ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas (nukentėjusysis NUT1). Atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad aptariamo įvykio metu automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas NUT1 matydamas, jog automobilis „Volvo“ ketina persirikiuoti į antrą eismo juostą, nusprendė žymiai lėčiau judantį automobilį „Volvo“ apvažiuoti iš dešinės pusės pasinaudodamas dalimi laisvos automobilių stovėjimo aikštelės (esančios prie namo (duomenys neskelbtini)), o automobilį „Volvo“ apvažiuodamas automobilis „Toyota Corolla Verso“ metėsi į kairę ir atsitrenkė į automobilio „Volvo“ dešinę pusę, dėl ko automobilis „Volvo“ buvo nublokštas kairiau ir tik tada kairės pusės ratais įvažiavo į antrąją eismo juostą. Taigi, Atstovas iš esmės tvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojo NUT1 atlikto automobilio „Volvo“ apvažiavimo iš dešinės pusės manevro. Tačiau tokią Atstovo versiją paneigia byloje esantys duomenys.
Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad 2025 m. lapkričio 28 d. apie 20.50 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai „Volvo“, valst. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Volvo“ (apgadintas priekinis dešinysis kampas (priekinis buferis; priekinis dešinės pusės sparnas; priekinis dešinės pusės žibintas; priekinis dešinės pusės posūkio žibintas)) ir automobilis „Toyota Corolla Verso“ (apgadintas priekinis kairės pusės sparnas ir priekinės kairės pusės durelės).
Automobilio „Volvo“ vairuotojas (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 ) tyrimo metu paaiškino, kad važiuodamas pirmąja eismo juosta rodė posūkį į kairę, nes norėjo persirikiuoti į antrąją eismo juostą; antrąja eismo juosta (šios eismo juostos viduryje) važiavo autobusas, o jis buvo priverstas judėti šalia; tuo metu įvyko susidūrimas su automobiliu „Toyota Corolla Verso“, kuris prieš tai važiavo iš paskos, o susidūrimo metu važiavo automobiliui „Volvo“ iš dešinės; automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas automobilį „Volvo“ apvažinėjo iš dešinės pusės, per dešinėje pusėje esančias stovėjimo vietas ir grįždamas į pirmąją eismo juostą kliudė automobilį „Volvo“. Tokią savo poziciją administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 iš esmės patvirtino tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek apylinkės teisme.
Automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas (nukentėjusysis NUT1) tyrimo metu paaiškino, kad važiavo pirmąja eismo juosta tiesiai; priekyje jo stovėjęs automobilis „Volvo“ rodė kairės pusės posūkio signalą ir didžiąja dalimi jau buvo persirikiavęs į antrąją eismo juostą (tik mažoji dalis automobilio korpuso buvo likusi pirmojoje eismo juostoje); dėl antroje eismo juostoje buvusios automobilių spūsties automobilis „Volvo“ stovėjo; jam (nukentėjusiajam) buvo pakankamai vietos važiuoti pirmąja eismo juosta neįvažiuojant į dešinėje pusėje esančias stovėjimo vietas; privažiavus automobilio „Volvo“ galinę dalį pastarasis automobilis pradėjo važiuoti į dešinę; jis (nukentėjusysis) stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko; automobilis „Volvo“ priekine dešine dalimi kliudė jo (nukentėjusiojo) automobilio „Toyota Corolla Verso“ priekinį kairės pusės sparną ir dureles. Tokią savo poziciją nukentėjusysis patvirtino apylinkės teisme.
Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens APA1 ir nukentėjusiojo NUT1 pozicijos dėl kaltės sukėlus eismo įvykį išsiskyrė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 mano, kad dėl eismo įvykio sukėlimo kaltas automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas (nukentėjusysis NUT1), o pastarasis mano, kad dėl eismo įvykio sukėlimo kaltas automobilio „Volvo“ vairuotojas (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1). Tokioje situacijoje, esant akivaizdžiam administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens APA1 ir nukentėjusiojo NUT1 pozicijų prieštaravimui, esminę reikšmę įgauna byloje esančių objektyvių duomenų vertinimas.
Byloje esančiame miesto stebėjimo kamerų vaizdo įraše užfiksuota, kad betarpiškai prieš eismo įvykį abu automobiliai judėjo ta pačia kryptimi; automobilis „Toyota Corolla Verso“ važiavo pirmąja eismo juosta, arčiau dešinio krašto, o automobilis „Volvo“ – šalia autobuso, kairės pusės ratais antrojoje eismo juostoje, o dešinės pusės ratais pirmojoje eismo juostoje. Iš byloje esančių fotonuotraukų ir eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykio vietoje automobilis „Toyota Corolla Verso“ stovi savo eismo juostoje (pirmojoje eismo juostoje), arčiau dešiniojo kelio krašto; automobilio „Volvo“ abu kairės pusės ratai yra antrojoje eismo juostoje, o abu dešinės pusės ratai yra pirmojoje eismo juostoje. Abu šie automobiliai apgadinti. Automobilio „Toyota Corolla Verso“ apgadinimai prasideda priekiniame kairiajame sparne ir baigiasi priekinėse kairės pusės durelėse; stipriausiai deformuotas (įlenktas) priekinis kairysis sparnas, po to atlenkta atgal kairės pusės priekinių durelių priekinė dalis (durelių priekinis kraštas) ir durelių apgadinimas baigiasi apie 20 cm nuo durelių priekinės dalies. Automobilio „Volvo“ apgadinta priekinio dešinio sparno arkos priekinė dalis, priekiniai dešinės pusės žibintas ir posūkio žibintas (jie iškritę) ir priekinio buferio dešinė pusė; priekinio buferio dešinė pusė atplėšta nuo automobilio kėbulo į priekį.
Taigi, pirmiau paminėti byloje esantys duomenys rodo, kad betarpiškai prieš eismo įvykį automobilis „Toyota Corolla Verso“ važiavo pirmąja eismo juosta (arčiau dešiniojo kelio krašto), o automobilis „Volvo“ – šalia autobuso, kairės pusės ratais antrojoje eismo juostoje, o dešinės pusės ratais pirmojoje eismo juostoje; automobilis „Toyota Corolla Verso“ važiavo didesniu greičiu, nei automobilis „Volvo“; eismo įvykio metu (automobilių susidūrimo momentu) automobilis „Volvo“ buvo pasisukęs į dešinę (būtent todėl su automobilio „Toyota Corolla Verso“ kairės pusės priekiniu sparnu ir priekinėmis durelėmis automobilis „Volvo“ kontaktavo tik priekiniu dešiniu kampu, kuris ir buvo apgadintas eismo įvykio metu); po susidūrimo automobilis „Toyota Corolla Verso“ taip pat pasisuko į dešinę, dėl ko automobilių kontaktas pasibaigė (tai patvirtina automobilio „Toyota Corolla Verso“ apgadinimų susidarymo mechanizmas (kaip jau buvo paminėta pirmiau, stipriausiai įlenktas priekinis kairysis sparnas, po to įlenkimų gylis mažėja ir apgadinimai pasibaigia apie 20 cm nuo priekinių durelių priekinės dalies)); net ir po to, kai po susidūrimo automobilis „Toyota Corolla Verso“ pasisuko į dešinę, šis automobilis sustojo ir liko stovėti savo eismo juostoje (pirmojoje eismo juostoje), o automobilio „Volvo“ abu kairės pusės ratai liko antrojoje eismo juostoje ir abu dešinės pusės ratai liko pirmojoje eismo juostoje.
Visi pirmiau paminėti byloje esantys duomenys patvirtina, kad persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją eismo juostą automobilio „Volvo“ vairuotojas (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 ) pakeitė savo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį (suko į kairę) ir išvažiavo iš pirmosios eismo juostos (automobilio „Volvo“ abiem kairės pusės ratais įvažiuodamas į antrąją eismo juostą); po to jis dar kartą pakeitė savo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį (suko į priešingą pusę – į dešinę) ir susidūrė su tuo metu jau šalia buvusiu, pirmąja eismo juosta važiavusiu automobiliu „Toyota Corolla Verso“. Šiuo konkrečiu atveju manevruodamas tarp eismo juostų, keisdamas automobilio „Volvo“ važiavimo kryptį ir persirikiuodamas (grįždamas atgal į pirmąją eismo juostą) automobilio „Volvo“ vairuotojas (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 ) privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių savo eismo juosta važiavusiam automobiliui „Toyota Corolla Verso“ ir duoti jam kelią (nekliudyti). Tačiau automobilio „Volvo“ vairuotojas (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 ) to nepadarė (jis pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus) ir grįždamas (persirikiuodamas) atgal į pirmąją eismo juostą jis automobiliu „Volvo“ prieš automobilį „Toyota Corolla Verso“ išvažiavo tokiu atstumu, jog automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas (nukentėjusysis NUT1) stabdydamas savo vairuotą automobilį susidūrimo neišvengė. Taigi, būtent automobilio „Volvo“ vairuotojo (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens APA1) veiksmai persirikiuojant (sugrįžtant) į pirmąją eismo juostą prieš automobilį „Toyota Corolla Verso“ buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 Institucijos 2026 m. sausio 27 d. nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodytoje vietoje, laiku bei nurodytomis aplinkybėmis pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai.
Apeliaciniame skunde Atstovas teigia, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas (nukentėjusysis NUT1) automobilį „Volvo“ apvažiavo iš dešinės pusės, pasinaudodamas dalimi laisvos automobilių stovėjimo aikštelės (esančios dešinėje kelio pusėje); apvažiuodamas automobilį „Volvo“ automobilis „Toyota Corolla Verso“ metėsi į kairę, atsitrenkė į automobilio „Volvo“ dešinę pusę; nuo smūgio automobilis „Volvo“ buvo nublokštas kairiau ir tik po to kairiaisiais ratais įvažiavo į antrąją eismo juostą. Tačiau šioje byloje esantys duomenys nepatvirtina pirmiau paminėtos Atstovo versijos apie aptariamo eismo įvykio priežastis ir jo mechanizmą. Visų pirmiausiai apygardos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra duomenų apie tai, jog automobilis „Toyota Corolla Verso“ būtų važiavęs ne savo eismo juosta, t. y. kad jis būtų važiavęs dešinėje kelio pusėje esančia automobilių stovėjimo aikštele – eismo įvykio vietos fotonuotraukose nebuvo užfiksuotos vėžės sniege, kurios leistų pagrįstai manyti, jog automobilis „Toyota Corolla Verso“ galėjo važiuoti dešinėje kelio pusėje esančia automobilių stovėjimo aikštele; tokios vėžės taip pat nepažymėtos ir eismo įvykio vietos schemoje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 asmeniškai (savo parašu) patvirtino, kad jis sutinka su eismo įvykio vietos schema). Byloje esančiame miesto stebėjimo kamerų vaizdo įraše taip pat nematyti, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“ būtų išvažiavęs iš savo eismo juostos ir jis būtų važiavęs dešinėje kelio pusėje esančia automobilių stovėjimo aikštele. Be to, paminėtame vaizdo įraše užfiksuota, kad skirtingai, nei apeliaciniame skunde teigia Atstovas, po susidūrimo automobilis „Volvo“ nebuvo niekur nublokštas – jis visąlaik (kiek tai užfiksuota vaizdo įraše) abiem kairės pusės ratais važiavo antrąja eismo juosta iki visiško sustojimo. Automobilio „Volvo“ nubloškimo į kairę pusę tikimybę paneigia ir užfiksuoti automobilių apgadinimai – jų mastas rodo, jog automobilių susidūrimo jėga nebuvo pakankama tam, kad galėtų nublokšti automobilį „Volvo“ į priešingą pusę (į kairę nuo automobilių susidūrimo vietos).
Skiriant administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui APA1 buvo įvertintos visos esminės tinkamam jo atsakomybės individualizavimui reikšmės turinčios bylos aplinkybės, tinkamai įvertinta jo asmenybė, kitos svarbios aplinkybės ir jam pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį buvo paskirta sankcijoje numatytą baudos vidurkį atitinkanti bauda. Taigi, skiriant administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui APA1 ANK reikalavimai nebuvo pažeisti. Šiuo konkrečiu atveju administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga priemonė.
Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus duomenis apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, todėl jis teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, o Atstovo apeliacinis skundas nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Taip pat, apygardos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui APA1 paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį Atstovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens APA1 įgalioto atstovo advokato Vadimo Makušino apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.