- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- eAN2-121-1083/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00108-2025-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Byla Nr. eAN2-121-1083/2026 Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00108-2025-0 Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10.
2026 m. birželio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marius Jankauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Bylos esmė
Institucijos 2025 m. spalio 24 d. nutarimu APA1 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 880 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 22 mėnesiams. Jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2025 m. gegužės 15 d. 10.38 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , neturėdamas teisės vairuoti (kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta); pažeidimas padarytas pakartotinai.
Nesutikdama su Institucijos 2025 m. spalio 24 d. nutarimu APA1 įgaliota atstovė advokato padėjėja Benita Surgailytė pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas skundą tenkino – panaikino Institucijos 2025 m. spalio 24 d. nutarimą, nutraukė administracinio nusižengimo teiseną APA1 ir jam iš valstybės išieškojo (priteisė) 733,92 Eur dydžio išlaidas įgaliotos atstovės (advokato padėjėjos) paslaugoms bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugoms apmokėti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2025 m. spalio 24 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde cituojamas skundžiamas nutarimas, dėstoma apie įrodymų vertinimą, apie teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Nurodoma, kad APA1 vairavimo aplinkybes tiesiogiai užfiksavo policijos pareigūnas (liudytojas LUD1), kuris tuo metu vykdė tarnybines funkcijas. Policijos pareigūnų tinkamas pareigų vykdymas negali būti vertinamas kaip šališkumas konkretaus eismo dalyvio atžvilgiu, todėl šioje byloje nėra pagrindo abejoti policijos pareigūno (liudytojo LUD1) nurodytomis aplinkybėmis, jų patikimumu ir objektyvumu. Be to, policijos pareigūnų tarnybinio automobilio galinės vaizdo kameros įrašas patvirtina, jog 2025 m. gegužės 15 d. apie 10.38 val. į sodybą atvažiuoja automobilis „Volkswagen Passat“, pasuka į kairę (automobilio važiavimo kryptimi), t. y. į sodą bei užvažiuoja už krūmų, o po kelių sekundžių link policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ateina APA1 . Šiame vaizdo įraše matyti kaip tarp tarnybinio automobilio ir sodybos namo sienos stovėjęs policijos pareigūnas, po automobilio pasukimo ir įvažiavimo į sodą, paeina į priekį ir netrukus atsitraukia. Tai neabejotinai patvirtina, kad tuo metu liudytojo (policijos pareigūno) LUD1 žvilgsnis buvo nukreiptas į sode sustojusią transporto priemonę. Nors vaizdo įrašuose nėra tiesiogiai užfiksuotas automobilį vairuojantis APA1 , šį faktą liudytojas (policijos pareigūnas) LUD1 matė. Tuo metu buvo šviesus paros metas ir matomumas buvo geras, o atstumas tarp policijos pareigūno ir automobilio buvo santykinai nedidelis. Todėl liudytojo (policijos pareigūno) LUD1 parodymai viso proceso metu atitiko įvykio vietoje užfiksuotiems įrodymams bei juos papildė, o aplinkybių, leidžiančių suabejoti šio policijos pareigūno siekiu nepagrįstai apkaltinti APA1 , nebuvo nustatyta. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo (policijos pareigūno) LUD1 parodymais. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas LUD2 apylinkės teisme nurodė, jog atvažiavus į sodybą reikėjo pasukti į kairę pusę (įvažiuojant į sodą), nes dešinėje pusėje buvusiame keliuke buvo griovelis, tačiau iš policijos pareigūno nešiojamos vaizdo kameros (registratoriaus) vaizdo įrašo matyti, kad šiame keliuke nėra jokio griovelio ir automobiliui niekas netrukdė čia sustoti bei prasilenkti su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu. Todėl liudytojas LUD2 neteisingai nurodė priežastį, dėl kurios tuo metu galėjo būti realus poreikis automobiliui „Volkswagen Passat“ nusukti būtent į sodą. Be to, maždaug po 1,5 valandos paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui ir pranešęs apie dingusį automobilį „Volkswagen Passat“ liudytojas LUD2 negalėjo tiksliai nurodyti vietos, kurioje buvo paliktas automobilis (liudytojas nurodė, kad automobilis turėjo būti netoli sodybos, nors iš tiesų automobilis buvo paliktas pačioje sodyboje (sode prie namo)). Taip pat šis liudytojas Bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad automobilio rakteliai buvo automobilio spynelėje, o tai neatitinka kitų byloje užfiksuotų duomenų, nes automobilio raktelis buvo po vairuotojo sėdyne. Liudytojo LUD2 parodymai yra prieštaringi byloje užfiksuotiems kitiems įrodymams, todėl apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais. Kartu apeliaciniame skunde teigiama, kad pokalbio metu APA1 policijos pareigūnui nurodė, kad jis nevairavo, kad policijos pareigūnas jį sumaišė su sūnumi ir jis gali paskambinti sūnui, kuris atveš (ne atneš) automobilio raktelius. Taip pat APA1 tik vieną kartą užsiminė apie sūnaus panašumą į jį, tačiau nenurodė jokių kitų aplinkybių, kad būtent jo sūnus vairavo automobilį „Volkswagen Passat“. Įvykio vietoje APA1 buvo visiškai įsitikinęs, jog automobilyje nėra likusių automobilio užvedimo raktelių, nes juos gali atvežti tik jo sūnus, tačiau iš tiesų automobilio raktelis buvo po vairuotojo sėdyne, o apylinkės teisme APA1 nurodė, kad automobilio raktelis galėjo nukristi po sėdyne pačiam sūnui padedant automobilio raktelį. Todėl APA1 nurodyti ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys nesutampa su apylinkės teisme jo duotais parodymais, o taip pat su liudytojo LUD2 parodymais ir pastarojo Bendrajam pagalbos centrui nurodytomis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad APA1 jau ne kartą buvo nubaustas už vairavimą neturint teisės, jis neįvykdė jam paskirtų baudų, todėl aptariamas nusižengimas buvo neatsitiktinio pobūdžio, jis buvo padarytas dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles. Atvažiavęs į sodybą ir joje pamatęs policijos tarnybinį automobilį bei šalia stovintį policijos pareigūną LUD1, automobilį „Volkswagen Passat“ vairavęs APA1, suvokdamas, jog neturi teisės vairuoti, nebevažiuodamas arčiau ir pasukdamas į sodą siekė išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neturint teisės. Apibendrinant aptartas aplinkybes apeliaciniame skunde daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė policijos pareigūno LUD1 duotus parodymus, kurie iš esmės sutampa su byloje esančiais įvykio vietoje užfiksuotais duomenimis. Įvertinus byloje užfiksuotus duomenis, jų visumą, patikimumą, pakankamumą ir nuoseklumą matyti, kad byloje nėra prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos APA1 naudai. Apylinkės teismas netinkamai sprendė, kad nėra galimybės neginčytinai patvirtinti, jog būtent APA1 vairavo automobilį, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, nepilnai bei selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesusiedamas jų į vientisą loginę visumą, padarė klaidingą išvadą ir nepagrįstai APA1 nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą APA1 įgaliota atstovė advokatė Janina Umbrasienė prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinį skundą atmesti. Taip pat ji prašo išieškoti (priteisti) APA1 proceso išlaidas dėl bylos nagrinėjimo apygardos teisme. Įgaliota atstovė nurodo, kad APA1 kaltė buvo grindžiama vieno policijos pareigūno subjektyviu vertinimu, šis policijos pareigūnas atsisakė tikrinti APA1 versiją apie tai, kad jį į sodybą atvežė sūnus. Bylos tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir nebuvo surinkta pakankamų APA1 kaltės įrodymų. Liudytojas LUD2 tiek bylos tyrimo metu, tiek apylinkės teisme patvirtino, kad automobilį vairavo jis. Tokia liudytojo LUD2 pozicija sutapo su APA1 pozicija. Šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo pašalintos abejonės dėl vairuotojo identifikavimo, dėl policijos pareigūno galimybių matyti vairuotoją ir jo parodymų prieštaravimų, dėl atstumo, dėl gyvatvorės ir augmenijos įtakos matomumui ir dėl tyrimo išsamumo. Todėl, įgaliotos atstovės manymu, apylinkės teismas pagrįstai visas nepašalintas abejones aiškino APA1 naudai ir skundžiamu nutarimu panaikinęs Institucijos 2025 m. spalio 24 d. nutarimą nutraukė administracinio nusižengimo teiseną APA1 .
Motyvuojamoji dalis
Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl asmens kaltės
ANK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtinta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika <...> buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte; asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jo padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius; administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių ir jas nagrinėjančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant procesinį sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta surinkus, ištyrus ir išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant ir vertinant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas (sąsajumas), nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė ir išvardijo procesinio sprendimo priėmimui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino duomenų liečiamumą (sąsajumą), leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius duomenis kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai aiškiai nurodyti skundžiamame nutarime, todėl apygardos teismas visų jų nekartoja.
Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris, be kita ko, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta) ir tai jis padarė pakartotinai. Vienas iš pagrindinių objektyviųjų ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių yra transporto priemonės vairavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Taigi, asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį gali būti traukiamas tik įrodžius, kad jis atliko veiksmus, kuriais buvo valdoma transporto priemonė, t. y. jis vairavo transporto priemonę.
Susipažinus su visais apygardos teismui pateiktoje byloje esančiais duomenimis matyti, jog šioje byloje faktas, kad APA1 vairavo automobilį, buvo įrodinėjamas tik liudytojo (policijos pareigūno) LUD1 parodymais, jo tarnybiniu pranešimu ir jo surašytu administracinio nusižengimo protokolu, t. y. iš esmės tik liudytojo (policijos pareigūno) LUD1 pozicija. APA1 viso proceso metu neigė vairavęs automobilį, nes automobilį vairavo kitas asmuo – liudytojas (jo sūnus) LUD2. Tokią APA1 poziciją patvirtino liudytojas LUD2. Jiedu tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme parodė, kad tądien abu rinko sraiges ir minėtu automobiliu atvežęs APA1 į sodybą, liudytojas LUD2 išlipo iš automobilio bei sodu nuėjo (į kitą pusę, nei APA1 ) toliau rinkti sraigių.
Tokioje situacijoje, esant akivaizdžiam liudytojo (policijos pareigūno) LUD1 (iš vienos pusės) ir APA1 bei liudytojo LUD2 (iš kitos pusės) pozicijų prieštaravimui esminę reikšmę įgauna kitų byloje esančių duomenų vertinimas. Tačiau šioje byloje nėra neginčijamų ir patikimų duomenų, galinčių patvirtinti liudytojo (policijos pareigūno) LUD1 poziciją ir paneigti APA1 bei liudytojo LUD2 poziciją. Kartu su liudytoju LUD1 įvykio vietoje buvusios liudytojos (kolegės) LUD3 ir LUD4 nematė, kad automobilį būtų vairavęs būtent APA1 (LUD3 tarnybiniame pranešime nurodė, kad ji nematė kada ir kaip APA1 atvyko; LUD4 savo rašytiniuose parodymuose nurodė, kad ji nematė, kas vairavo automobilį; tokias savo pozicijas šios abi liudytojos patvirtino apylinkės teisme). Policijos pareigūnų tarnybinio automobilio galinės vaizdo kameros vaizdo įraše (pavadinimu „_27BE7~1.MP4“) matyti, kaip keliuku atvažiuoja automobilis „Volkswagen Passat“, kuris nusuka į kairėje pusėje (automobilio važiavimo kryptimi) esantį sodą (vaizdo įrašo 0.24–0.33 min.). Neužilgo prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio prieina APA1 (vaizdo įrašo 0.52–1.05 min.). Tačiau šiame vaizdo įraše nėra užfiksuotas asmuo, kuris vairavo automobilį „Volkswagen Passat“. Be to, kai minėtas automobilis nusuka į sodą, nei šis automobilis, nei iš jo išlipantys asmenys paminėtame vaizdo įraše nebematomi (juos užstoja krūmai ir medžiai), todėl šis vaizdo įrašas nepaneigia to, kad APA1 į sodybą galėjo atvežti liudytojas LUD2, kuris išlipęs iš automobilio galėjo sodu nueiti į kitą pusę, nei APA1 (toliau rinkti sraigių). Kituose byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose bei fotonuotraukose taip pat nėra užfiksuota, kad automobilį vairavo būtent APA1 – juose užfiksuotas tik sode stovintis automobilis ir jo vidus, užfiksuotas šio automobilio išvežimas autovežiu, tačiau niekur nėra užfiksuota, kad už automobilio „Volkswagen Passat“ vairo būtų sėdėjęs ir šį automobilį būtų valdęs (vairavęs) būtent APA1 . Taigi, visi byloje esantys duomenys šiuo konkrečiu atveju negali neabejotinai ir neginčijamai patvirtinti, kad aptariamo įvykio metu APA1 atliko veiksmus, kuriais buvo valdomas automobilis „Volkswagen Passat“, t. y. kad jis vairavo minėtą automobilį.
Apeliaciniame skunde nurodyti APA1 ir liudytojo LUD2 parodymų neatitikimai (dėl poreikio atvažiavus į sodybą automobiliu nusukti būtent į sodą; dėl automobilio palikimo vietos; dėl automobilio raktelių palikimo vietos), tačiau šie neesminiai paminėtų proceso dalyvių parodymų neatitikimai negali neabejotinai paneigti šių proceso dalyvių pozicijos ir patvirtinti liudytojo (policijos pareigūno) LUD1 poziciją apie automobilį „Volkswagen Passat“ vairavusį asmenį.
Negalima nekreipti dėmesio ir į kitas aiškiai matomas Institucijos pareigūnų padarytas klaidas ir jų darbo trūkumus tiriant šį įvykį bei surašant administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomas kaltinimas konkrečiam asmeniui padarius konkretų administracinį nusižengimą, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tik išsamiai ir objektyviai ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, baigus administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 608 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad analogiškai, kaip ir kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje, administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir jo surašymu faktiškai baigiama administracinio nusižengimo tyrimo stadija bei pereinama prie bylos nagrinėjimo stadijos. Tačiau šioje byloje administracinio nusižengimo protokolą policijos pareigūnas surašė patį pirmą (protokolas pradėtas rašyti 2025 m. gegužės 15 d. apie 11.09 val. (vaizdo įrašo „_2025-~3.MP4“ 1.11–1.19 min.)); tą pačią dieną buvo surašyti liudytojų (policijos pareigūnų) LUD1 ir LUD3 tarnybiniai pranešimai bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas; vėliau, 2025 m. birželio 23 d. buvo gautas APA1 įgaliotos atstovės advokato padėjėjos Benitos Surgailytės surašytas paaiškinimas; praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po aptariamo įvykio, t. y. 2025 m. liepos 21 d. buvo apklaustas liudytojas (policijos pareigūnas) LUD1, apžiūrėta įvykio vieta ir gauti liudytojos LUD4 rašytiniai parodymai; dar po mėnesio, t. y. 2025 m. rugpjūčio 26 d. buvo apklaustas liudytojas LUD2 ir 2025 m. spalio 24 d. buvo priimtas Institucijos nutarimas. Apygardos teismas pastebi, kad aptariamo įvykio tyrimo ir bylos nagrinėjimo Institucijoje metu policijos pareigūnai neapklausė nei APA1, nei liudytojos LUD4, šie proceso dalyviai pirmąkart buvo apklausti tik apylinkės teisme. Būtina pažymėti, kad byloje esančiame vaizdo įraše girdėti, kaip įvykio vietoje neigdamas savo kaltę APA1 nurodo, kad automobilį vairavo jo sūnus (vaizdo įrašo „_2025-~3.MP4“ 2.12–2.16 min.), taip pat jis pasiūlo policijos pareigūnui iškviesti į įvykio vietą savo sūnų (vaizdo įrašo „_2025-~3.MP4“ 3.31–3.56 min.), tačiau policijos pareigūnas kelis kartus atsisako šio pasiūlymo, tuo pačiu atsisakydamas galimybės įvykio vietoje pabendrauti su APA1 sūnumi, apklausti jį ir tuo pačiu patikrinti (patvirtinti arba paneigti) APA1 versiją apie automobilį vairavusį asmenį. Tokia procesinių veiksmų šioje byloje atlikimo tvarka patvirtina, kad policijos pareigūnas administracinio nusižengimo protokolą APA1 surašė visiškai atmestinai atlikęs savo pareigas ir neišsiaiškinęs bei neištyręs visų svarbių bylos aplinkybių, pažeisdamas ANK 608 straipsnio 1 dalies reikalavimus (administracinio nusižengimo protokolas surašomas baigus administracinio nusižengimo tyrimą, o ne jį pradėjus). Apygardos teismo vertinimu, šios tyrimo metu policijos pareigūnų padarytos grubios klaidos turėjo esminės įtakos skubotai ir klaidingai Institucijos pozicijai dėl APA1 kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant <...> bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys <...> pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad <...> pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam <...> pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą <...> pažeidimo bylos medžiagą; <...> teisinis reguliavimas <...> įpareigoja <...> pažeidimo protokolą surašančius asmenis laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Taigi, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, visų pirmiausiai, turi būti parengta kokybiškai, medžiagoje surinkti duomenys neturi kelti jokių abejonių dėl asmens kaltės ir tik tada ji gali būti perduota pareigūnui (arba teismui), turinčiam teisę nagrinėti ją. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos pareigūnai nerinko būtinų įrodymų nusižengimo faktui užfiksuoti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nesurinkimą ir abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai ir neginčijamai išvadai, jog būtent APA1 aptariamo įvykio metu vairavo pirmiau paminėtą automobilį ir tokiu būdu padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėjimais, nuojauta ar abejotinais įrodymais. Visos, taip pat ir pirmiau šioje nutartyje neaptartos neesminės Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės ir prielaidos apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, nepaneigia. Apygardos teismo įsitikinimu, šiuo metu, nuo aptariamo įvykio praėjus daugiau kaip 1 metams ir 1 mėnesiui, surinkti įrodymus, kurie galėtų neabejotinai patvirtinti APA1 kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, o taip pat paneigti kitus, APA1 teisinančius duomenis, nebėra galimybės. Todėl skirtingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ar procesinių teisės normų ir nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Šioje byloje nesant pakankamų ir patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti APA1 kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, apylinkės teismas teisėtai bei pagrįstai panaikino Institucijos 2025 m. spalio 24 d. nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną APA1. Taip pat apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė išieškoti (priteisti) iš valstybės APA1 jo bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patirtas išlaidas įgaliotos atstovės advokato padėjėjos paslaugoms bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugoms apmokėti. Keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu patirtų išlaidų įgaliotos atstovės advokatės paslaugoms apmokėti
ANK 666 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos; nutraukus asmeniui administracinio nusižengimo teiseną, šio asmens išlaidos advokato (ar advokato padėjėjo), kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės <...> lėšų.
BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato (arba advokato padėjėjo), kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Šioje byloje administracinio nusižengimo teiseną APA1 pradėjo Institucija. Bylos procesas apygardos teisme taip pat vyko Institucijos iniciatyva (pagal Institucijos apeliacinį skundą). Administracinio nusižengimo teisenos metu APA1 turėjo teisę pasirinkti, kokiu būdu jis gins savo teises. Jis galėjo tai daryti per įgaliotą atstovą (advokatą ar jo padėjėją) (ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o įgaliotą atstovą jis galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jam yra tinkamas. Bendras patirtų proceso išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, šioje byloje nustatyta, jog APA1 nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, todėl nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju išlaidas už įgaliotos atstovės advokatės paslaugas prisiimtų asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta įgaliota atstovė advokatė Janina Umbrasienė pateikė apygardos teismui 2026 m. birželio 8 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį seka, jog dėl bylos nagrinėjimo apygardos teisme (pagal Institucijos apeliacinį skundą) APA1 buvo suteikta teisinė pagalba ir dėl šios teisinės pagalbos APA1 patyrė 450 Eur dydžio proceso išlaidas. Įgaliota atstovė prašo šias išlaidas išieškoti (priteisti) APA1 iš valstybės. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, į teisinės pagalbos pobūdį, rezultatą bei jai skirtą įgaliotos atstovės laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis pirmiau paminėtu teisiniu reguliavimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, apygardos teismas paminėtas išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir jas APA1 išieško iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Išieškoti APA1 iš valstybės 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio išlaidas įgaliotos atstovės advokatės paslaugoms bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu apmokėti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.