- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-121-1083/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00057-2025-0
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daina Vaidachavičienė, Marius Jankauskas, Kristina Latožienė
- Nuteistasis
- NUT1
- Nukentėjusysis
- NKA1
- Prokuroras
- Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Biržai)
- Kategorijos
Byla Nr. 1A-121-1083/2026 Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00057-2025-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.
2026 m. birželio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios NKA1 įgaliotojo atstovo advokato Deivido Gagio (toliau – ir Atstovas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta NUT1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams (be intensyvios priežiūros); iš SAV1 paimtą šunį grąžinti šuns savininkui SAV1.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Bylos esmė
NUT1 nuteistas už tai, kad pažeidė Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 43.4 punkto reikalavimus (draudžiančius išleisti vienus, be priežiūros gyvūnus augintinius į laiptines, kiemus ir kitas viešąsias vietas), t. y. 2025 m. balandžio 23 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), neužtikrino SAV1 šuns vardu (duomenys neskelbtini) priežiūros (paleido šunį nuo grandinės ir paliko jį be tinkamos priežiūros), dėl ko šuo išbėgo į (duomenys neskelbtini), užpuolė ir sukandžiojo NKA1 ; tokia veika NUT1 dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė NKA1 sveikatą (jai nustatytos daugybinės dešinio riešo – dilbio srities žaizdos (kurios gyjant komplikavosi pūlingu procesu) ir dešiniojo alkūnkaulio tolimojo galo lūžis).
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu Atstovas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (konfiskuoti SAV1 šunį). Taip pat Atstovas prašo iš nuteistojo NUT1 išieškoti (priteisti) nukentėjusiajai NKA1 jos išlaidas už advokato pagalbą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Atstovas cituoja BK 72 straipsnį, skundžiamą nuosprendį, dėsto apie baudžiamojo proceso paskirtį, apie teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Nurodo, kad nukentėjusiąją NKA1 sužalojo SAV1 šuo. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta, be kita ko, konfiskuoti SAV1 šunį (šis nutarimas buvo priimtas dėl to paties įvykio, bet vėliau pradėjus ikiteisminį tyrimą šis nutarimas buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta). SAV1 netinkamai prižiūri savo šunį, nes byloje yra duomenys apie tai, kad anksčiau jo šuo ne kartą buvo užpuolęs ir sužalojęs žmones. Šie duomenys rodo, kad aptariamas įvykis yra ne atsitiktinis vienas šuns pabėgimas, o pakartotinis, kaimynams ir šuns savininkui jau iš anksčiau žinomas bei anksčiau institucijoms signalizuotas pavojus kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Šios aplinkybės buvo žinomos ir pirmosios instancijos teismui, tačiau šių aplinkybių teismas neįvertino ir skundžiamame nuosprendyje dėl jų nepasisakė. Taip pat Atstovas nurodo, kad SAV1 šunį laiko gyvenvietėje, kurioje gyvena ne tik suaugę asmenys, bet ir vaikai, o taip pat kiti žmonių laikomi naminiai gyvūnai, kuriems kyla objektyvus pavojus dėl nuolat besikartojančių SAV1 netinkamos šuns priežiūros atvejų. Be to, Atstovas pabrėžia, kad paminėtas šuo priklauso ne nuteistajam NUT1, tačiau šuns savininkas SAV1 yra nuteistojo šeimos narys, jie gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje ir nuteistasis dažnai vaikščiodavo su minėtu šunimi, jį laisvai paleisdamas bei neuždėdamas jokio antsnukio. Visos šios aplinkybės buvo žinomos šuns savininkui SAV1, tačiau jis nesiėmė jokių prevencinių ir tinkamo bei saugaus šuns laikymo sąlygų užtikrinimo priemonių. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes Atstovas mano, kad šįkart nekonfiskavus šuns nebus pašalintas objektyvus pavojus tiek viešajai tvarkai, tiek kitų žmonių sveikatai bei gyvybei ir teisingumas šioje byloje bus įvykdytas tik iš dalies, todėl SAV1 šuo turi būti konfiskuotas kaip uždraustos veikos padarymo įrankis.
Teismo posėdyje prokuroras ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atstovas skundu neginčija nuteistajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodytumo ir jos kvalifikavimo, paskirtos bausmės, priteistų civilinių ieškinių dydžių ir nustatytų proceso išlaidų dydžių. Atstovas skundu iš esmės prašo konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankį – šunį. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
BK 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais; kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ištirta ir teisme išnagrinėta nusikalstama veika tiesiogiai susijusi su šuns dalyvavimu. Be šuns dalyvavimo šioje veikoje nukentėjusioji NKA1 nebūtų sužalota ir ši nusikalstama veika nebūtų padaryta. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, tokiais atvejais šuo pripažįstamas nusikalstamos veikos įrankiu.
Žemesnės instancijos teismas
Susipažinusi su byloje esančiais duomenimis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Atstovo apeliacinio skundo teiginiais, kad SAV1 netinkamai prižiūrimas šuo (baltos, pilkos ir rudos spalvų 4 metų amžiaus mišrūnas (kurio ūgis – 65 cm iki keteros) vardu (duomenys neskelbtini)) sistemingai užpuola ir žaloja kitus žmones. Tai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (pagal kurį seka, kad SAV1 namų valdos (kiemo) teritorija nepilnai aptverta tvora) (1 t., 39–40, 43–48 b. l.), o taip pat nukentėjusiosios NKA1, liudytojų LUD1, LUD2, LUD3 ir LUD4 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (pagal kuriuos seka, kad paminėtas šuo palaidas bėgioja po SAV1 kiemo teritoriją be pavadėlio ir be antsnukio, kad šis šuo pabėga iš kiemo, užpuola ir sužaloja kitus žmones) (2 t., 119 b. l.; 3 t., 88, 93, 98, 103–104 b. l.).
Tačiau šioje vietoje svarbu paminėti tai, kad aptariamos nusikalstamos veikos įrankis – šuo – yra ne nuteistojo NUT1, o SAV1. Aptariamo įvykio metu šuo buvo nuteistojo NUT1 žinioje. Pastarasis yra šuns savininko SAV1 sūnėnas, kadangi šuns savininkas SAV1 yra nuteistojo NUT1 dėdė (tai patvirtina proceso dalyvių asmens duomenų segtuve esančios pažymos apie nuteistojo ir šuns savininko asmens duomenis (segtuvo 7 ir 26 lapai)). Taigi, nuteistasis NUT1 nėra laikomas šuns savininko SAV1 šeimos nariu ar artimuoju giminaičiu BK 141 straipsnio 2 dalies ir 248 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis NUT1 savavališkai atrišo šunį nuo grandinės ir paleido jį bėgioti. Tai nuteistasis padarė tuomet, kai šuns savininkas SAV1 buvo namo viduje ir nematė, ką kieme veikė nuteistasis NUT1, t. y. be šuns savininko žinios. Byloje nebuvo nustatyta tai, jog šuns savininkas SAV1 būtų žinojęs, kad jo šuo dėl nuteistojo NUT1 veikos dalyvaus šioje konkrečioje nusikalstamoje veikoje. Taip pat nebuvo nustatyta kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, leidžiančių konfiskuoti ne nuteistojo turtą. Todėl šiuo konkrečiu atveju baudžiamasis įstatymas nesuteikia galimybės konfiskuoti nusikalstamos veikos metu nuteistojo NUT1 žinioje buvusį SAV1 turtą – šunį.
Atstovas savo skunde akcentuoja tai, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta, be kita ko, konfiskuoti SAV1 šunį (šis nutarimas buvo priimtas dėl to paties įvykio, bet vėliau pradėjus ikiteisminį tyrimą šis nutarimas buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta) (1 t., 13–16, 85–88, 101–104, 106–107 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad minėtu nutarimu nustatytos aplinkybės nėra tapačios šioje baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms – minėtu nutarimu buvo nustatyti kitokie veikos sudėties požymiai (konkrečiai – teisės pažeidimo subjektas), nes tuomet administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne nuteistasis NUT1, o pats šuns savininkas SAV1, kas tuo metu sudarė teisinį pagrindą 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmusiam policijos pareigūnui spręsti šuns konfiskavimo klausimą. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, šioje baudžiamojoje byloje baudžiamasis įstatymas nesuteikia galimybės taikyti nuteistajam NUT1 BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (turto konfiskavimą) ir konfiskuoti kito asmens (SAV1) šunį.
Apibendrindama pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo konfiskuoti nusikalstamos veikos metu nuteistojo NUT1 žinioje buvusį ir veikoje dalyvavusį kito asmens (SAV1) šunį. Nekonfiskavęs SAV1 šuns pirmosios instancijos teismas, skirtingai, nei mano Atstovas, tinkamai įvertino visas nustatytas reikšmingas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas bylos aplinkybes ir nepadarė materialinės teisės normų taikymo klaidos. Skundžiamas nuosprendis atitinka teisės aktų reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo.
Atstovas prašo iš nuteistojo NUT1 išieškoti (priteisti) nukentėjusiajai NKA1 jos išlaidas už advokato teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu – 500 Eur. Bet ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ne nuteistojo, o Atstovo iniciatyva (pagal Atstovo apeliacinį skundą). Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, Atstovo apeliacinis skundas netenkinamas. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo iš nuteistojo NUT1 priteisti (išieškoti) nukentėjusiajai jos išlaidas už advokato teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Todėl paminėtas Atstovo prašymas (dėl nukentėjusiosios išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo (priteisimo)) netenkinamas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. birželio 3 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Arvydas Penelis teikė teisinę pagalbą nuteistajam NUT1 ir teisinės pagalbos išlaidos sudaro 216,67 Eur, prašydama šią sumą išieškoti iš nuteistojo. Tačiau įstatymų leidėjas nustatė, jog apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteisto asmens valios. Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, apeliacinis procesas vyko ne nuteistojo iniciatyva ir Atstovo apeliacinis skundas netenkinamas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš nuteistojo NUT1 išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti nukentėjusiosios NKA1 įgaliotojo atstovo advokato Deivido Gagio apeliacinį skundą.
Neišieškoti iš nuteistojo NUT1 nukentėjusiajai NKA1 500 Eur už jai suteiktą advokato teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.
Neišieškoti iš nuteistojo NUT1 216,67 Eur už jam suteiktą teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.