- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-483-589/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11223-2025-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- G. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3082-1192/2026 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei G. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. A. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nustatyti nepilnametės M. A. gyvenamąją vietą su atsakove G. Š. (toliau – ir atsakovė); 2) nustatyti ieškinyje nurodytą skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimo tvarką; 3) priteisti M. A. iš ieškovo 370 Eur išlaikymą mokamą kas mėnesinėmis išmokomis; 4) priteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2025 m. liepos 9 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo nustatyti laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi: a) ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną nelyginės metų savaitės sekmadienį, ieškovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir užtikrinant dukros grįžimą į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18 val.; b) ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną trečiadienį, ieškovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos ieškovo ir atsakovės raštu sutartos vietos 16 val. ir užtikrinant dukros grįžimą į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18 val.; c) ieškovas ir atsakovė gali rašytiniu susitarimu (SMS žinute, el. laišku, rašytine sutartimi, susirašinėjimo programėlėmis Whats app, Signal, Viber, Messenger ir pan.) susitarti dėl kitų ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo dienų bei laiko; 2) nuo 2025 m. liepos 9 d. iki kol bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai 370 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nurodydamas, kad faktinė situacija yra pasikeitusi ir nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su juo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – panaikino 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; pakeitė 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl nepilnametės dukros bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ir Šv. Velykų laikotarpiu nustatė laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: ieškovas V. A. bendrauja su nepilnamete dukra tuo atveju, jei dukra tuo metus bus ne ieškovo gyvenamojoje vietoje 2026 m. balandžio 4 d., pasiimdamas dukrą iš atsakovės G. Š. gyvenamosios vietos ne vėliau kaip 18 val.; pakeitė 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ir nuo 2026 m. balandžio 6 d. (nuo 15 metų savaitės) iki bus priimtas sprendimas šioje byloje nustatė laikiną ieškovo ir atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: I) ieškovas ir atsakovė su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną nelyginę metų savaitę: 1) pirmadienį ir antradienį šalių dukra bendrauja su atsakove, atsakovei pirmadienį pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui, o tuo atveju, jei vaikas neina į ugdymo įstaigą ieškovui užtikrinant vaiko atvykimą į atsakovės gyvenamąją vietą iki 10 val. ryto; 2) trečiadienį ir ketvirtadienį vaikas bendrauja su ieškovu, ieškovui trečiadienį pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui, o tuo atveju, jei vaikas nėjo į ugdymo įstaigą atsakovei užtikrinant vaiko atvykimą į ieškovo gyvenamąją vietą iki 10 val. ryto; 3) penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį su nepilnamečiu vaiku bendrauja atsakovė, penktadienį pasiimdama vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, o tuo atveju, jei vaikas nėjo į ugdymo įstaigą ieškovas užtikrina vaiko atvykimą į atsakovės gyvenamąją vietą iki 10 val. ryto; II) ieškovas ir atsakovė su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną lyginę metų savaitę: 1) pirmadienį ir antradienį šalių nepilnametis vaikas bendrauja su ieškovu, ieškovui pirmadienį pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui, o tuo atveju, jei vaikas neina į ugdymo įstaigą atsakovei užtikrinant vaiko atvykimą į ieškovo gyvenamąją vietą iki 10 val. ryto; 2) trečiadienį ir ketvirtadienį vaikas bendrauja su atsakove, atsakovei trečiadienį pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui, o tuo atveju, jei vaikas nėjo į ugdymo įstaigą ieškovui užtikrinant vaiko atvykimą į atsakovės gyvenamąją vietą iki 10 val. ryto; 3) kiekvieną penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį su nepilnamečiu vaiku bendrauja ieškovas, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, o tuo atveju, jei vaikas nėjo į ugdymo įstaigą atsakovė užtikrina vaiko atvykimą į ieškovo gyvenamąją vietą iki 10 val. ryto; pakeitę 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl vaiko išlaikymo ir nuo 2026 m. balandžio 6 d. iki kol bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakove; kitos ieškovo prašymo dalies netenkino; nutartis nutarė vykdyti skubiai.
Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų šalių pozicijų bei įrodymų nėra aišku, su kuriuo iš tėvų šiuo metu (nutarties priėmimo metu) gyvena nepilnametė dukra. Įvertinus nepilnametės dukros nuomonės išklausymą teisme dalyvaujant teismo psichologei 2025 m. gruodžio 16 d. bei išvadą teikiančios institucijos pateiktą vaiko nuomonės išklausymo 2025 m. kovo 20 d. aktą, bylą nagrinėjančiai teisėjai susidarė įspūdis, kad mergaitė norėtų palaikyti ryšį ir bendrauti su abiem tėvais, tačiau dėl tėvų konflikto ir elgesio mergaitės atžvilgiu kyla įtampų mergaitei bendraujant su keikvienu iš tėvų ir ji bando pasitraukti iš įtemptų situacijų (pavyzdžiui, atsiribodama nuo kurio nors iš tėvų, kurio elgesį tuo metu vertina kaip ją skaudinantį). Teismas vertino, kad esama situacija, kai vaikas neturi galimybės pats susireguliuoti savo santykio su kiekvienu iš tėvų, o tėvų santykiai yra konfliktiški, yra pagrindas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir M. A. šeimai pasiūlyti teismo parinktą modelį, kuris padėtų vaiko tėvams ir pačiam vaikui surasti tinkamiausią balansą, užtikirnti tiek motinos ir vaiko ryšį, tiek ir tėvo bei vaiko tarpusavio ryšį.
Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nepilnametės dukros gyvenamoji vieta keitėsi (pagal bylos duomenis bent kuriam laikui mergaitė buvo persikėlusi gyventi pas tėvą), tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad būtų pasikeitusi mergaitės ugdymo įstaiga. Tai reiškia, kad mergaitė savo ugdymo įstaigą bylos nagrinėjimo metu turi ir gali pasiekti tiek iš tėvo, tiek iš motinos gyvenamosios vietos. Teismas vertino, kad esamoje situacijoje, kai vaiko ryšys su kiekvienu iš tėvų yra susviravęs, būtina nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios tvirtintų ryšį su kiekvienu iš tėvų. Tokias sąlygas gali tenkinti vaiko ir tėvų 50:50 bendravimo laiko modelis, užtikrinantis maksimalų vaiko ir kiekvieno iš tėvų bendravimą.
Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog abu vaiko tėvai negeba užtikrinti vaiko stabilios aplinkos, vaikas yra įtraukiamas į tėvų konfliktą ir vaikui yra perkeliama pareiga priimti sprendimus dėl jo gyvenamosios vietos, motyvuojant tokį tėvų elgesį atsižvelgimu į vaiko nuomonę, nėra pagrindo teikti prioritetą stabilios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui prieš gero bei stipraus vaiko ryšio kūrimą vienodai su abiem tėvais. Iš byloje susiklosčiusios situacijos galima spręsti, kad šiuo metu turi būti nustatytas nepilnametės dukros bendravimo su abiem tėvai balansas, taip pat siekiama užkirsti kelią ieškovės ir atsakovo siekiams apriboti nepilnametės dukros bendravimui su kitu iš tėvų bei garantuoti, kad mergaitė nejaustų ilgesio nė vienam iš tėvų.
Teismas vertino, kad aukščiau išdėstytus tikslus galėtų įgyvendinti kuo intensyvesnis bendravimas su abiem tėvais. Šioje situacijoje nustačius trumpesnį ištisinio bendravimo laiką išimtinai su vienu iš tėvų, mergaitė ir tėvai jus mažesnį ilgesį būdami skyrium, reikės mažiau vežtis daiktų nei ilgesniam gyvenamosios vietos pakeitimo laikotarpiui, bus apribotas ieškovės ir atsakovo galimybės daryti poveikį savo nepilnametei dukrai (siekti formuoti vaiko nuomonę).
Šalies argumentai
Dėl ieškovo prašymo pakeisti nepilnametės dukros laikiną gyvenamąją vietą teismas nurodė, jog ieškovo pareikštu ieškiniu prašoma nustatyti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, tiek iki ieškinio pareiškimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nepilnametė dukra daugiausiai gyveno atsakovės gyvenamojoje vietoje, yra teisinis pagrindas nustatyti, kad nepilnametės dukros laikina gyvenamoji vieta yra kartu su atsakove.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl ieškovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti išlaikymą iš atsakovės teismas nurodė, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones pritaikytas 50:50 bendravimo modelis, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti išlaikymą būtent iš atsakovės, bet tokio modelio taikymas sudaro pagrindą spręsti, jog vaiko išlaikymas pareikalaus daugiau abiejų tėvų lėšų – abu tėvai vaiko pas juos buvimo metu turės skirti daugiau lėšų, todėl iš vieno iš tėvų vienetinio pobūdžio išlaidoms, už kurių atlyginimą lieka atsakingas vienas iš tėvų (šioje byloje vaiko motina), yra mažintinas. Teismas vertino, kad vaiko interesus atitiktų, jei iš ieškovo nepilnametės dukros laikinam išlaikymui taikant 50:50 bendravimo modelį priteista suma būtų sumažinta iki 300 Eur per mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria nustatytas 50:50 modelis ir palikta ieškovo pareiga mokėti laikiną išlaikymą atsakovei, ir priimti naują nutartį, kuria nustatyti nepilnametės dukros laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu iki sprendimo byloje priėmimo; panaikinti ieškovo pareigą mokėti laikiną išlaikymą atsakovei G. Š.; priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo padavimo dienos, išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą; nustatyti nepilnametės dukros ir atsakovės laikiną bendravimo tvarką, bendravimą organizuojant tarpininkaujant šalių pasirinktam ar teismo paskirtam specialistui, palaipsniui ir taip, kad jis nekeltų vaikui papildomos psichologinės įtampos; nustatyti nepilnametės dukros ir atsakovės laikiną bendravimo tvarką, bendravimą organizuojant tarpininkaujant šalių pasirinktam specialistui, apeliantui siūlant viešosios įstaigos „Psichologinio konsultavimo grupė“ psichologę G. M., pas kurią nepilnametė dukra šiuo metu lankosi ir į kurią dėl bendravimo atnaujinimo buvo kreipusis ir atsakovė, o šalims nesusitarus arba nesant galimybės šiai specialistei dalyvauti – teismo paskirtam trečiajam asmeniui, palaipsniui ir taip, kad bendravimas nekeltų vaikui papildomos psichologinės įtampos.
Ieškovas nurodo, kad yra ignoruojama reali faktinė situacija. Nepilnametė dukra nuo 2026 m. vasario mėn. faktiškai gyvena su ieškovu. Tarnybos išvada šioje dalyje ne tik patvirtina faktinę vaiko gyvenimo situaciją, bet ir iš esmės pagrindžia, kad būtent laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nagrinėjamu metu atitiktų nepilnametės interesus.
Pažymi, kad teismas tinkamai neįvertino atsakovės prieštaringos procesinės pozicijos, ieškovo teismui pateiktų paaiškinimų, Tarnybos išvados, vaiko nuomonės staigaus pasikeitimo priežasčių. Teismas netyrė ir nevertino, kad as nulėmė jos išėjimą iš motinos namų, kokią įtaką tam turėjo situacija motinos aplinkoje ir kokios rizikos vaikui kyla ją grąžinant į tą pačią aplinką ar nustatant priverstinį intensyvų kontaktą. To nepadaręs, teismas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos sprendimą grįsti išimtinai vaiko interesais.
Mano, kad teismo nustatytas 50:50 modelis ne stabilizuoja situaciją, o ją destabilizuoja. Jis suponuoja intensyvų ir lygiavertį vaiko buvimą su abiem tėvais, nors bylos duomenys aiškiai rodo, kad nepilnametė dukra šiuo metu aiškiai nenori tokio kontakto su motina, o jos baimė ir nesaugumo jausmas yra konkrečiai įvardyti bylos medžiagoje. Priverstinis tokio modelio įgyvendinimas realiai reikštų vaiko grąžinimą į aplinką, iš kurios ji pabėgo, kurią ji pati vertina kaip nesaugią, arba bent jau jos nuolatinį stūmimą į intensyvų kontaktą, kuriam ji šiuo metu nėra emociškai pasirengusi. Tokios pasekmės būtų nesuderinamos su geriausių vaiko interesų principu.
Akcentuoja, kad sprendimo priėmimo metu nepilnametės faktinė gyvenimo tvarka jau buvo susiformavusi pas tėvą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti nukreiptos į šios padėties stabilizavimą, o ne į jos išardymą.
Akcentuoja ir tai, kad po nepilnametės išėjimo iš motinos namų atsakovės elgesys nepatvirtina realaus kasdienio rūpinimosi vaiku ar aktyvaus jo interesų užtikrinimo. Byloje nėra duomenų, kad motina būtų domėjusis esminiais klausimais, susijusiais su dukros kasdieniu gyvenimu po jos persikėlimo pas tėvą: ar vaikui nieko netrūksta, ar ji gauna visas būtinas priemones, kaip sekasi mokykloje, kokia jos psichologinė būsena, kaip ji išgyvena tokį staigų gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Mano, kad neteisingai priteistas laikinas išlaikymas ir yra būtinybė šią prievolę perkelti atsakovei. Šiuo metu susiklostė akivaizdžiai neteisinga situacija: vaikas faktiškai beveik du mėnesius gyvena su ieškovu, visus jo poreikius kasdien tenkina ieškovas, atsakovė prie vaiko išlaikymo faktiškai neprisidėjo nė vienu euru, tačiau būtent ji ir toliau gauna ieškovo mokamą išlaikymą vaikui.
Atsiliepimas
Atsakovė G. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos eigoje.
Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju vien faktas, kad nepilnametė dukra, kaip teigia ieškovas, apie mėnesį laiko gyvena faktiškai su ieškovu, nesudaro pagrindo nustatyti nepilnametės dukros laikinosios gyvenamosios vietos su ieškovu, kadangi kyla pagrįstų abejonių, ar nepilnametė dukra pati savanoriškai lieka gyventi su ieškovu ir jos nuomonė dėl gyvenimo su ieškovu nėra ieškovo įtakota. Atsakovė nepiktnaudžiauja savo teisėmis, jos elgesys nekelia jokios grėsmės nepilnametės dukros interesams. Tuo tarpu ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis. Laikinosios gyvenamosios vietos nenustatymas niekaip neriboja ieškovo galimybių tinkai rūpintis nepilnamete dukra, nes jos teisėtu atstovu jis yra ir liks.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso nutraukimo
Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises.
Apeliacinio proceso prielaidos įtvirtintos CPK 315 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas būtinosios sąlygos pradėti apeliacinį procesą yra šios: 1) neturi būti praleistas sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine tvarka terminas; 2) skundą turi paduoti tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuriam pagal įstatymą suteikta teisė skųsti sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka; 3) turi egzistuoti tinkamas apeliacinio apskundimo objektas (sprendimas ar nutartis, kuris pagal įstatymus gali būti skundžiamas apeliacine tvarka). Nesant šių prielaidų apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti, o nurodytiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad po skundžiamos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutarties priėmimo 2026 m. birželio 25 d. byloje buvo pateikta teismui tvirtinti šalių pasirašyta taikos sutartis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtino ieškovo V. A. ir atsakovės G. Š. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-3082-1192/2026 nutraukė.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamos 2026 m. kovo 27 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas nebetenka prasmės – nesukels teisinių padarinių, todėl apeliacinis procesas dėl tokios teismo nutarties yra betikslis ir dėl šios priežasties negalimas. Aptarta situacija iš esmės prilygintina apeliacinio apskundimo objekto išnykimui CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme. Ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
2026 m. rugsėjo 30 d. 13.00 val. paskirtas teismo posėdis atšaukiamas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas 2026 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 54 už atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutarties sumokėjo 57 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, šis žyminis mokestis grąžinamas ieškovui, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3082-1192/2026. Atšaukti 2026 m. rugsėjo 30 d. 13.00 val. paskirtą teismo posėdį. Grąžinti ieškovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 54. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.