Panevėžio apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – panaikino 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; pakeitė 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl nepilnametės dukros bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ir Šv. Velykų laikotarpiu nustatė laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: ieškovas V. A. bendrauja su nepilnamete dukra tuo atveju, jei dukra tuo metus bus ne ieškovo gyvenamojoje vietoje 2026 m. balandžio 4 d., pasiimdamas dukrą iš atsakovės G. Š. gyvenamosios vietos ne vėliau kaip 18 val.; pakeitė 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ir nuo 2026 m. balandžio 6 d. (nuo 15 metų savaitės) iki bus priimtas sprendimas šioje byloje nustatė laikiną ieškovo ir atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: I) ieškovas ir atsakovė su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną nelyginę metų savaitę: 1) pirmadienį ir antradienį šalių dukra bendrauja su atsakove, atsakovei pirmadienį pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui, o tuo atveju, jei vaikas neina į ugdymo įstaigą ieškovui užtikrinant vaiko atvykimą į atsakovės gyvenamąją vietą iki 10 val. ryto; 2) trečiadienį ir ketvirtadienį vaikas bendrauja su ieškovu, ieškovui trečiadienį pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui, o tuo atveju, jei vaikas nėjo į ugdymo įstaigą atsakovei užtikrinant vaiko atvykimą į ieškovo gyvenamąją vietą iki 10 val. ryto; 3) penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį su nepilnamečiu vaiku bendrauja atsakovė, penktadienį pasiimdama vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, o tuo atveju, jei vaikas nėjo į ugdymo įstaigą ieškovas užtikrina vaiko atvykimą į atsakovės gyvenamąją vietą iki 10 val. ryto; II) ieškovas ir atsakovė su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną lyginę metų savaitę: 1) pirmadienį ir antradienį šalių nepilnametis vaikas bendrauja su ieškovu, ieškovui pirmadienį pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui, o tuo atveju, jei vaikas neina į ugdymo įstaigą atsakovei užtikrinant vaiko atvykimą į ieškovo gyvenamąją vietą iki 10 val. ryto; 2) trečiadienį ir ketvirtadienį vaikas bendrauja su atsakove, atsakovei trečiadienį pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui, o tuo atveju, jei vaikas nėjo į ugdymo įstaigą ieškovui užtikrinant vaiko atvykimą į atsakovės gyvenamąją vietą iki 10 val. ryto; 3) kiekvieną penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį su nepilnamečiu vaiku bendrauja ieškovas, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, o tuo atveju, jei vaikas nėjo į ugdymo įstaigą atsakovė užtikrina vaiko atvykimą į ieškovo gyvenamąją vietą iki 10 val. ryto; pakeitę 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl vaiko išlaikymo ir nuo 2026 m. balandžio 6 d. iki kol bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakove; kitos ieškovo prašymo dalies netenkino; nutartis nutarė vykdyti skubiai.

Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų šalių pozicijų bei įrodymų nėra aišku, su kuriuo iš tėvų šiuo metu (nutarties priėmimo metu) gyvena nepilnametė dukra. Įvertinus nepilnametės dukros nuomonės išklausymą teisme dalyvaujant teismo psichologei 2025 m. gruodžio 16 d. bei išvadą teikiančios institucijos pateiktą vaiko nuomonės išklausymo 2025 m. kovo 20 d. aktą, bylą nagrinėjančiai teisėjai susidarė įspūdis, kad mergaitė norėtų palaikyti ryšį ir bendrauti su abiem tėvais, tačiau dėl tėvų konflikto ir elgesio mergaitės atžvilgiu kyla įtampų mergaitei bendraujant su keikvienu iš tėvų ir ji bando pasitraukti iš įtemptų situacijų (pavyzdžiui, atsiribodama nuo kurio nors iš tėvų, kurio elgesį tuo metu vertina kaip ją skaudinantį). Teismas vertino, kad esama situacija, kai vaikas neturi galimybės pats susireguliuoti savo santykio su kiekvienu iš tėvų, o tėvų santykiai yra konfliktiški, yra pagrindas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir M. A. šeimai pasiūlyti teismo parinktą modelį, kuris padėtų vaiko tėvams ir pačiam vaikui surasti tinkamiausią balansą, užtikirnti tiek motinos ir vaiko ryšį, tiek ir tėvo bei vaiko tarpusavio ryšį.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nepilnametės dukros gyvenamoji vieta keitėsi (pagal bylos duomenis bent kuriam laikui mergaitė buvo persikėlusi gyventi pas tėvą), tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad būtų pasikeitusi mergaitės ugdymo įstaiga. Tai reiškia, kad mergaitė savo ugdymo įstaigą bylos nagrinėjimo metu turi ir gali pasiekti tiek iš tėvo, tiek iš motinos gyvenamosios vietos. Teismas vertino, kad esamoje situacijoje, kai vaiko ryšys su kiekvienu iš tėvų yra susviravęs, būtina nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios tvirtintų ryšį su kiekvienu iš tėvų. Tokias sąlygas gali tenkinti vaiko ir tėvų 50:50 bendravimo laiko modelis, užtikrinantis maksimalų vaiko ir kiekvieno iš tėvų bendravimą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog abu vaiko tėvai negeba užtikrinti vaiko stabilios aplinkos, vaikas yra įtraukiamas į tėvų konfliktą ir vaikui yra perkeliama pareiga priimti sprendimus dėl jo gyvenamosios vietos, motyvuojant tokį tėvų elgesį atsižvelgimu į vaiko nuomonę, nėra pagrindo teikti prioritetą stabilios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui prieš gero bei stipraus vaiko ryšio kūrimą vienodai su abiem tėvais. Iš byloje susiklosčiusios situacijos galima spręsti, kad šiuo metu turi būti nustatytas nepilnametės dukros bendravimo su abiem tėvai balansas, taip pat siekiama užkirsti kelią ieškovės ir atsakovo siekiams apriboti nepilnametės dukros bendravimui su kitu iš tėvų bei garantuoti, kad mergaitė nejaustų ilgesio nė vienam iš tėvų.

Teismas vertino, kad aukščiau išdėstytus tikslus galėtų įgyvendinti kuo intensyvesnis bendravimas su abiem tėvais. Šioje situacijoje nustačius trumpesnį ištisinio bendravimo laiką išimtinai su vienu iš tėvų, mergaitė ir tėvai jus mažesnį ilgesį būdami skyrium, reikės mažiau vežtis daiktų nei ilgesniam gyvenamosios vietos pakeitimo laikotarpiui, bus apribotas ieškovės ir atsakovo galimybės daryti poveikį savo nepilnametei dukrai (siekti formuoti vaiko nuomonę).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl ieškovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti išlaikymą iš atsakovės teismas nurodė, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones pritaikytas 50:50 bendravimo modelis, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti išlaikymą būtent iš atsakovės, bet tokio modelio taikymas sudaro pagrindą spręsti, jog vaiko išlaikymas pareikalaus daugiau abiejų tėvų lėšų – abu tėvai vaiko pas juos buvimo metu turės skirti daugiau lėšų, todėl iš vieno iš tėvų vienetinio pobūdžio išlaidoms, už kurių atlyginimą lieka atsakingas vienas iš tėvų (šioje byloje vaiko motina), yra mažintinas. Teismas vertino, kad vaiko interesus atitiktų, jei iš ieškovo nepilnametės dukros laikinam išlaikymui taikant 50:50 bendravimo modelį priteista suma būtų sumažinta iki 300 Eur per mėnesį.