- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-616-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01532-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- G. R.
- Ieškovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- K. Ž.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui G. R., trečiajam asmeniui K. Ž. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo pilnamečiam vaikui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo išlaikymą (paramą) po 450,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol jis mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų programą, bet ne ilgiau nei 24 metų amžiaus; priteisti iš atsakovo 9 450,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priteisti iš atsakovo ieškovui periodinėmis išmokomis mokamą kas mėnesį po 450,00 Eur laikinąjį materialinį išlaikymą.
Nurodė, kad atsakovas geranoriškai ir reguliariai materialinio išlaikymo jam neteikė nuo 2024 m. liepos 13 d. Paaiškino, jog netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės gali nukentėti jo interesai
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Alytaus apylinkės teismas 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą (paramą) pilnamečiam sūnui J. R. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2026 m. balandžio 22 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra pilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini) studijų programos dieninių studijų pirmame kurse, dėl intensyvių mokslų jis objektyviai neturi galimybių dirbti ir taip užsitikrinti pragyvenimui reikalingų nuolatinių pajamų. Vienintelės lėšos, kurias jis gauna pragyvenimui, yra jo motinos ir motinos vyro teikiama materialinė parama, tačiau jo motinos pajamas sudaro 850,00 Eur per mėnesį darbo užmokestis, todėl ji viena neišgali ieškovo išlaikyti. Teismas sprendė, kad ieškovas neturi pakankamai lėšų, kad galėtų tenkinti minimalius savo poreikius, kol įsiteisės teismo priimtas sprendimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo.
Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį ieškinio pateikimo dienai, todėl duomenų, kad atsakovas išgalėtų ieškovui teikti 450,00 Eur išlaikymą (paramą), byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovui esant nepilnamečiam, atsakovas jam mokėjo 231,60 Eur išlaikymą, sprendė, kad ieškovo būtiniems poreikiams patenkinti iš atsakovo turi būti priteistas laikinas išlaikymas po 250,00 Eur kas mėnesį, nes mažesnis išlaikymas neleistų užtikrinti net ir minimalių ieškovo poreikių patenkinimo civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas G. R. (toliau – ir apeliantas) prašo Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantas teigia, jog teismas formaliai konstatavo būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau neįvertino, ar egzistuoja realus ir įrodymais pagrįstas ieškovo išlaikymo poreikis būtent bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Nurodo, jog ieškovas nepagrindė išlaidų lentelės mokėjimo kvitais, kitais įrodymais, nepateikė pakankamų duomenų, kurie objektyviai pagrįstų jo būtinųjų išlaidų dydį, realų finansinį poreikį ar negalėjimą savarankiškai užsitikrinti pragyvenimo šaltinio.
Teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino ieškinio reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstu ir neįvykdė pareigos visapusiškai bei objektyviai įvertinti byloje esančius duomenis, neišreikalavo duomenų iš kompetentingų institucijų, kurie būtų leidę objektyviai ir visapusiškai įvertinti šalių turtinę bei socialinę padėtį.
Pažymi, kad šiuo metu yra nepajėgus teikti išlaikymą, nes neturi darbo ir negali dirbti dėl sveikatos problemų; negauna jokių pajamų ir turi pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia jo ir jo nepilnametės dukros teisėtus interesus.
Aiškina, jog ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nėra pakankamai pagrįstas ir negali būti vertinamas kaip savaime suponuojantis pareigą apeliantui mokėti laikiną išlaikymą, nes ieškovas negauna jokios stipendijos, jo mokymosi rezultatai yra vidutiniški, yra neišlaikęs kelių pirmojo semestro studijų dalykų. Be to, ieškovas nepateikė duomenų apie bandymus dirbti, gauti pajamas ar kitaip savarankiškai užsitikrinti pragyvenimą.
Pažymi, jog apeliantas savo pareigą išlaikyti ieškovą teikė iki jam sueinant pilnametystei, o vėliau teikė ieškovui finansinę paramą tiek, kiek leido jo tuometinės finansinės galimybės, tačiau šiuo metu dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip pablogėjusi sveikatos būklė, pajamų nebuvimas ir riboti finansiniai ištekliai, negali teikti išlaikymo ieškovui.
Ieškovo pateikti įrodymai savaime nepagrindžia realaus ir objektyviai būtino išlaikymo poreikio. Studijų pažyma patvirtina tik faktą, kad ieškovas studijuoja, tačiau neįrodo nei jo nedarbingumo, nei objektyvaus negalėjimo gauti pajamų ar bent iš̌ dalies prisidėti prie savo išlaikymo. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo studijų užimtumą, pavyzdžiui, paskaitų grafiką, kuris leistų vertinti, ar jis turi realias galimybes derinti studijas su darbu ar kita pajamas generuojančia veikla. Nors byloje pateikti tam tikri formalūs duomenys apie ieškovo studijas bei gyvenamąją vietą (pvz., nuomos sutartis), jie savaime nepatvirtina realaus, būtino ir objektyviai pagrįsto išlaikymo poreikio tokiu mastu, kuris pateisintų laikinųjų finansinių prievolių taikymą apeliantui bylos nagrinėjimo laikotarpiu.
Teigia, jog nebuvo tinkamai nustatyta nei reali nei realiai preliminari ieškovo išlaikymo poreikio apimtis, nei apelianto objektyvios galimybės tokį išlaikymą teikti. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, prieštarauja kasacinio teismo praktikai bei pažeidžia proporcingumo principą, todėl yra naikintina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. R. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nesprendė bylos iš esmės, todėl neprivalėjo atlikti byloje išsamaus įrodymų tyrimo ir nustatyti visų materialinei bylai reikšmingų visų aplinkybių. Aiškina, kad apelianto argumentai, jog teismas neįvertino apelianto finansines galimybes, nenustatė ieškovo poreikių apimties nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Pažymi, jog laikinas išlaikymas priteistas pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, todėl teismas pagrįstai prioritetą suteikė tęstinio išlaikymo ir studijų proceso užtikrinimo poreikiui.
Apelianto argumentai, jog teismas privalėjo detaliai nustatyti visas ieškovo išlaidas, jų pagrįstumą bei visas apelianto finansines galimybes dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį. Be to, skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas šalių materialinis ginčas, o tik laikinai sureguliuoti šalių santykiai bylos nagrinėjimo laikotarpiui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo ribų, apelianto atskirasis skundas grindžiamas ginčo iš esmės nagrinėjimui būdingais argumentais, todėl nėra pagrindo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė Užimtumo tarnybos pažymą, medicininius išrašus, gimimo liudijimą, banko sąskaitų išrašus.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus apeliantui (CPK 147 straipsnio 1 dalis), apeliantas neturėjo galimybės pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindui priimti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus. Juo labiau, kad ieškovas, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, turėjo visas galimybes teikti savo poziciją dėl su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Kaip nurodyta nutarties 19 punkte, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Atskiriesiems skundams taip pat taikytinas ir CPK 323 straipsnis, kuris numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti
2026 m. liepos 16 d., rugpjūčio 20 d. apeliantas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus su medicininiais išrašais. Kadangi apeliaciniame procese nėra numatytas atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį papildymas naujais argumentais, atsikirtimų į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl skundžiamos nutarties
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra nagrinėjamas ginčas tarp šalių, netiriami ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, tik sprendžiama, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, ar būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui. Tokia laikinai ginčo situaciją sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė ir yra laikino išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevertinus pačio ieškovo galimybių pagerinti savo finansinę padėtį, apelianto turtinės padėties, jo galimybių teikti išlaikymą.
Kaip nurodyta nutarties 26 punkte, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra aiškinamasi išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo pagrįstumas, detaliai netiriamos visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog pirmosios instancijos teismas detaliai nevertino nei pačio ieškovo galimybių pasigerinti savo finansinę padėtį, nei apelianto turtinės padėties, o tik preliminariai vertino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kokia yra ieškovo motinos turtinė padėtis bei nurodė, jog apelianto turtinė padėtis vertinimo laikotarpiu nėra žinoma, bei pažymėjo, kad ieškovą išlaiko tik jo motina.
Apelianto atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl jo galimybių dirbti, jo sveikatos, dėl pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, dėl ieškovo mokymosi rezultatų bei galimybių pačiam pasirūpinti finansine padėtimi, dėl realių ieškovui reikalingų išlaidų dydžio vertintinos bylą nagrinėjant iš esmės, sprendžiant klausimą dėl realaus ieškovo poreikio gauti išlaikymą iš apelianto, paties apelianto finansinių galimybių teikti savo sūnui išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apelianto pateikti jo banko sąskaitų išrašai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iš esmės nepaneigtos pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovą išlaiko tik motina.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi.
CPK 80 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikiamus šeimos bylose, žyminis mokestis nemokamas. Kadangi nagrinėjama byla patenka į šeimos bylą kategoriją, skundas dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Nustatyta, kad apeliantas, teikdamas, sumokėjo 60,00 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas grąžinti apeliantui sumokėtą žyminį mokestį CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamos nutarties nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Grąžinti atsakovui G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. gegužės 7 d. bankiniu pavedimu, tai įpareigojant atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.