Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-455-478/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04517-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Pašilio ir Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Gretai Versockytei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui, kaltinamojo E. S. (E. S.) gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. S. gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

E. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 250 straipsnio 2 dalį, 249¹ straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 250 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad kartu su kitais asmenimis, dalyvaudamas organizuotos teroristinės grupės veikloje, teroristiniais tikslais padegė ir tokiu būdu sunaikino „DHL Express Europe“ ir „DPD“ didelės vertės turtą ir įvykdė teroro aktą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad detalūs kaltinimai, pareikšti E. S., yra išdėstyti kaltinamajame akte, taip pat skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, šioje nutartyje dar kartą detaliai atkartoti E. S. pareikštų kaltinimo turinio nėra tikslinga. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi E. S. skirta kardomoji priemonė suėmimas. 2025 m. rugsėjo 18 d. E. S. suimtas Estijos Respublikoje ir 2025 m. lapkričio 26 d. pagal Europos arešto orderį perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis ir nustatytas 3 mėnesių E. S. skirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2026 m. vasario 20 d. nutartimi E. S. skirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas iki 2026 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi E. S. skirta kardomoji priemonė suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartis panaikinta ir E. S. skirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas iki 2026 m. rugpjūčio 27 d. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kaltinamajam E. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, nustačius, jog suėmimo taikymo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs ar pasikeitęs. Apygardos teismas padarė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl byloje esančių duomenų apie sudarytos gyvenamosios vietos nuomos sutartį, suteikiančią galimybę E. S. laikinai gyventi Lietuvoje, bei jo sūnaus garantijos dokumentus, nors šie duomenys visiškai išsklaido abejones dėl galimybės taikyti kitas kardomąsias priemones namų areštą ar intensyvią priežiūrą. Be to, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymas patvirtina tikslą būti ir likti Lietuvoje viso proceso metu ir dalyvauti jo eigoje.

Tikslas nuomotis gyvenamąsias patalpas taip pat yra glaudžiai susijęs su kaltinamojo dabartine sveikatos būkle. Antai, kaltinamąjį sulaikius, dėl įtampos ir jam neįprastos ir stresinės situacijos (kaltinamasis niekada anksčiau nebuvo teistas ir suimtas) pablogėjo jo sveikatos būklė. Dar esant sulaikytam Estijoje, E. S. buvo skirti vaistai (duomenys neskelbtini) . Kaltinamąjį pagal ekstradiciją išdavus į Lietuvą, jo sveikatos būklė nepagerėjo – čia jam irgi buvo skiriami vaistai (duomenys neskelbtini). Taigi, dėl pablogėjusios sveikatos būklės kaltinamajam yra reikalinga rami aplinka, dažna ir prieinama kvalifikuota medicininė pagalba bei atitinkamas maitinimas. Pažymėtina, kad paskirtos kardomosios priemonės atlikimo vietoje specialių sąlygų, susijusių su kaltinamojo sveikatos priežiūra, nėra, taip pat nėra ir galimybės tokias sudaryti. Taigi, pakeitus kardomąją priemonę į švelnesnę, kaltinamasis turėtų tinkamas sąlygas netrukdomai pasirūpinti savo sveikata.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo E. S. gynėjo advokato R. Rinkevičiaus skundas atmetamas.

Kardomoji priemonė – suėmimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikoma, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys išsamiai nurodyti skundžiamoje nutartyje. Vertindamas duomenų pakankamumą, Vilniaus apygardos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, todėl nėra pagrindo nesutikti su žemesniojo teismo išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodytuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti E. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia jam taikyti kardomąsias priemones, tarp jų ir suėmimą. Duomenų pakankamumo kriterijus šiuo konkrečiu atveju neginčijamas ir kaltinamojo gynėjo skunde.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam E. S. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigiama skunde, šio suėmimo taikymo pagrindo konstatavimui nėra privaloma nustatyti faktus, patvirtinančius kaltinamojo polinkį bėgti (slėptis) ar praeityje buvusius jo bandymus vengti dalyvavimo baudžiamajame procese. Pagal EŽTT praktiką, sprendžiant apie bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų turi būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo, ypatingą dėmesį skiriant asmens charakteriui, jo moralei, turimam turtui, ryšiams su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, ir jo tarptautiniams kontaktams (pvz., EŽTT 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas byloje Gabor Nagy prieš Vengriją Nr. 2).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 250 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkių nusikaltimų (BK 249¹ straipsnio 3 dalis) kategorijoms. Kaltinamajam E. S. pareikštas kaltinimas dėl dalyvavimo ginkluotoje organizuotoje teroristinėje grupėje ir teroristinio akto įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad už dalyvavimą organizuotos teroristinės grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje, baudžiamajame įstatyme yra numatyta laisvės atėmimo iki 15 metų bausmė. Sutiktina su kaltinamojo E. S. gynėjo skundo teiginiais, kad vien tik asmeniui gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės griežtumas vis tik yra reikšmingas veiksnys, vertinant riziką dėl galimo kaltinamojo pasislėpimo.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad, be gresiančios bausmės griežtumo, apygardos teismas įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes, numatytas BPK 122 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant suėmimo pratęsimo kausimą. Nustatyta, kad E. S. yra Rusijos Federacijos pilietis, kuris iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ilgą laiką gyveno ir dirbo Estijos Respublikoje. Pažymėtina tai, kad užsienyje gyvena ir jo artimieji – vaikai, sugyventinė bei artimi draugai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. S., vykdant Europos arešto orderį, buvo sulaikytas taip pat Estijos Respublikoje ir ekstradicijos būdu perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad E. S. su Lietuvos Respublika nėra saistomas jokiais socialiniais, šeiminiais, ekonominiais ir kitais ryšiais, kurie galėtų reikšmingai sumažinti kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) nuo pradėto baudžiamojo proceso riziką.

Vertinant kaltinamojo tikimybę pasislėpti, ne mažiau svarbus ir E. S. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis – galimas dalyvavimas organizuotos teroristinės grupės, galimai veikusios ne vienos valstybės teritorijoje, veikloje. Kaltinamajam E. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis yra išskirtinis, o tokiais veiksmais siekiami tikslai yra itin pavojingi ir keliantys grėsmę ne tik turtui, bet ir daugelio žmonių sveikatai ar gyvybei. Akivaizdu, kad tik dėl laimingo atsitiktinumo tiriamų įvykių metu buvo išvengta itin skaudžių ir negrįžtamų padarinių. Iš pareikšto kaltinimo turinio matyti, kad nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos veikiant bendrai su kitais tarptautinės organizuotos teroristinės grupės nariais, gerai suplanuotos, joms buvo iš anksto pasiruošta. Taigi, nurodytos aplinkybės atskleidžia ne tik kaltinamajam E. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ir jo turimus ryšius ne vienoje užsienio valstybėje. Byloje esantys duomenys taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis galimai veikė priešingai Lietuvos Respublikos ir kitų Europos valstybių interesams bei vykdė Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės slaptų ginkluotų struktūrų nurodymus. Todėl tokie asmenys, kurių dalis šio baudžiamojo proceso metu yra nenustatyti, būdami suinteresuoti nuslėpti savo dalyvavimą darant nusikaltimus, gali padėti slapstytis kaltinamajam. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog panaikinus suėmimą, E. S., siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali šiais ryšiais pasinaudoti ir pasislėpti nuo teismo. Tokioje situacijoje, kaltinamajam išvykus (pabėgus) iš Lietuvos Respublikos, galimai ir į savo pilietybės valstybę – Rusijos Federaciją, su kurios slaptųjų tarnybų pareigūnais pagal pareikštus kaltinimus galimai veikė, jo pargabenimas į Lietuvos Respubliką, pasinaudojant teisinio bendradarbiavimo institutu, iš esmės būtų neįmanomas, o tai sutrukdytų bylos nagrinėjimą ir pažeistų viešąjį interesą – siekį išnagrinėti itin pavojingų nusikaltimų aplinkybes. Todėl vien skunde akcentuojamas E. S. vyresnis amžius ir galimybė Lietuvoje gyventi laikinoje vietoje – išnuomotame bute, nesudaro pagrindo manyti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas šiuo atveju apygardos teismo buvo nustatytas nepagrįstai.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tęsiamas suėmimas gali būti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Be kita ko, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas taip pat yra reikšmingas faktorius, kuris gali atsverti sprendimą dėl asmens paleidimo iš suėmimo ir lemia sprendimą toliau asmenį laikyti suimtą. Nustačius, jog suėmimo paskyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas šioje proceso stadijoje vis dar išlieka aktualus, teisėjų kolegija taip pat įžvelgia pagrindą toliau tęsti kaltinamajam taikomo suėmimo terminą ir taip užtikrinti viešąjį interesą – apsaugoti visuomenę nuo galimų itin pavojingų nusikalstamų veikų ir įvykdyti teisingumą.

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti gynėjo skundo argumentai, susiję su kaltinamojo sveikatos būkle. Sutiktina, kad suimtieji, kaip ir kiti asmenys, turi teisę naudotis tinkama sveikatos priežiūra ir gauti tokios pat kokybės ir lygio, kaip ir laisvėje esantys asmenys, gydymo paslaugas. Suimtųjų asmenų sveikatos priežiūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 24 straipsnyje, pagal kurį, būdami suimti įtariamieji, kaltinamieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. S. iš tiesų buvo diagnozuota lėtinio pobūdžio liga – (duomenys neskelbtini) ir paskirti vaistai (duomenys neskelbtini). Tačiau jokių duomenų apie tai, kad dėl tokios sveikatos būklės E. S. negali būti taikomas suėmimas ar kad suėmimo taikymo vietoje, kur šiuo metu laikomas kaltinamasis, neužtikrinamas reikiamas gydymas, nėra. Duomenų, jog E. S. būtų reikalinga tokia medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ar kitose įstaigose, kuriose pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnį gali būti teikiamos suimtųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pateiktoje skundo medžiagoje taip pat nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad E. S. sveikatos būklė nepaneigia tolimesnio jo izoliavimo nuo visuomenės, siekiant kardomųjų priemonių tikslų, galimybės.

Kaltinamojo gynėjo skunde teigiama, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti E. S. taikant 30 000 Eur dydžio ir didesnį užstatą, intensyvią priežiūrą ir kitas tarpusavyje suderintas kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Teismo vertinimu, pritaikius švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones (įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, intensyvią priežiūrą bei užstatą), nors ir būtų tam tikru mastu apribota kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė, jis galėtų būti kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis bei privalėtų nustatytu laiku atvykti į nurodytą įstaigą, tačiau net ir visos šios kardomosios priemonės negarantuotų tolesnio kaltinamojo dalyvavimo procese bei neeliminuotų galimo jo pasislėpimo rizikos. Teismas pastebi, kad visos šios kardomosios priemonės, be kita ko, grindžiamos ir tam tikru pasitikėjimu. Šiuo atveju, E. S. pareikštų kaltinimų pobūdis ir galimas veikimas priešiškos šalies interesais, be to, visuomenei itin pavojingu būdu, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo tikėti, kad švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų bus laikomasi. Jų pažeidimo riziką teismas vertina labai rimtai ir mano, kad jas taikant būtent kaltinamajam E. S., nebūtų užtikrintas neabejotinas jo dalyvavimas baudžiamajame procese. Tokioje situacijoje viešasis interesas ir siekis išnagrinėti bylą, atskleisti bylos aplinkybes bei užtikrinti teisingumo įvykdymą nusveria kaltinamojo teisių suvaržymus. Taigi apygardos teismo išvada, kad nė viena švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, šioje proceso stadijoje yra pagrįsta.

Kaip jau nurodyta šios nutarties 12 punkte, kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo E. S. teises ir laisves, tačiau šiuo atveju suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. E. S. taikomo suėmimo trukmė – kiek daugiau 11 mėnesių, o palikus skundžiamą nutartį galioti – 1 metai ir 2 mėnesiai, taip pat nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Šios išvados kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas joks delsimas iš ikiteisminį tyrimą atlikusių subjektų ar bylą nagrinėjančio teismo. Šioje byloje nagrinėjami nusikaltimai galimai buvo padaryti 2024 m. vasarą. Ikiteisminis tyrimas atliktas operatyviai ir byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2026 m. vasario 27 d. Pažymėtina, kad byla yra didelės apimties – bylos medžiagą sudaro 55 tomai, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti penkiems asmenims (ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti trylikai asmenų). Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, baudžiamoji byla pradėta nagrinėti 2026 m. balandžio 17 d., pradėtos liudytojų apklausos. Šiuo metu yra suplanuoti aštuoni teisiamieji posėdžiai iki 2026 m. spalio 14 d. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad bylos nagrinėjimas vyksta gana sparčiai, o suderintas posėdžių grafikas patvirtina teismo operatyvų bylos nagrinėjimą ir leidžia pagrįstai spręsti, kad pratęsus suėmimo terminą BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtinti suėmimo pratęsimo terminai taip pat nepažeisti.

Pažymėtina, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, jog suėmimo taikymas yra būtinas. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti bylą ir įvykdyti teisingumą. Taigi įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui ir yra pateisinama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą žemesniojo teismo nutartį naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, kuria kaltinamajam E. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo E. S. gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kaltinamajam E. S. pratęstą suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 27 d. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.