Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Liudvinavičienės ir Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, kaltinamojo A. Š. gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo A. Š. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 21 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su L. A. (L. A.) ir O. D. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2026 m. sausio 21 d., siekdamas neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos – kokaino kiekiu, dalyvavo organizuotos grupės veikloje, kurios tikslas buvo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimas ir jos gabenimas, o būtent: L. A. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2025 m. gruodžio 10 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 20 973,53 g miltelių, kuriuose yra 17 713,5 g grynos narkotinės medžiagos – kokaino ir nenustatytu būdu atgabenus šią narkotinę medžiagą į L. A. vardu nuomojamą butą, esantį R. (duomenys neskelbtini), jis (A. Š.) iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe kartu su L. A. ir O. D., siekdami šias narkotines medžiagas iš buto išgabenti, 2026 m. sausio 21 d. atvyko į Marijampolę O. D. vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur pasiskirstę iš anksto aptartais vaidmenimis, O. D. pasilikus minėtame automobilyje, kur naudodamas specialiai tam turimą atsuktuvą atsuko tris iš keturių už galinės automobilio sėdynės esančios specialiai įrengtos slėptuvės dangtelio varžtelius, taip parengė narkotinių medžiagų paslėpimui specialiai įrengtą automobilyje slėptuvę, kai tuo tarpu L. A. kartu su juo (A. Š.) nuėjo ir patekę į butą, esantį R. (duomenys neskelbtini), krovė narkotinę medžiagą, esančią 21-ame vakuumuotame pakete, į vieną polietileninį maišą, tačiau narkotinių medžiagų iš buto neišgabeno, nes buvo sulaikyti, o paketus su narkotine medžiaga – kokainu 2026 m. sausio 21 d. rado bei paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Kaltinamasis A. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2026 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 21 d. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo nutartimis A. Š. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartimi kaltinamajam A. Š. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, nustačius, jog suėmimo taikymo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra išnykęs ar pasikeitęs. Apygardos teismas padarė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Kaltinamojo A. Š. gynėja advokatė A. Ručienė skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. Š. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, ir atmesti Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino pratęsimo. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Apygardos teismas, pratęsdamas A. Š. suėmimo terminą, iš esmės pakartojo ankstesnius suėmimo skyrimo motyvus, tačiau iš naujo neįvertino, ar nutarties priėmimo metu išliko realus ir aktualus BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas – tikimybė, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Pažymima, kad kaltinamasis A. Š. pagal įsiteisėjusį nuosprendį šiuo metu atlieka 1 metų 6 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmę. Todėl panaikinus suėmimą šioje byloje jis nebūtų paleistas į laisvę, o toliau liktų izoliuotas nuo visuomenės. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime neužkerta kelio suėmimui kitoje byloje, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kokią papildomą procesinę apsaugą suteikia suėmimas, kurios neužtikrina paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Todėl, nenustačius papildomos procesinės būtinybės, gynėjos teigimu, suėmimas šiuo atveju yra akivaizdžiai perteklinis.

Skundžiama nutartimi suėmimo terminas pratęstas iš karto 3 mėnesiams, tačiau nenurodyta, kokie konkretūs procesiniai veiksmai turi būti atlikti, kodėl kaltinamojo dalyvavimo negalima užtikrinti jį pristatant iš bausmės atlikimo vietos ir kodėl būtinas 3 mėnesių, o ne trumpesnis terminas. Šiuo atveju baudžiamoji byla jau perduota teismui, todėl ikiteisminio tyrimo trukdymo rizika nėra aktuali, o A. Š. dalyvavimą teismo posėdžiuose užtikrina konvojus ir bausmės vykdymo įstaiga. Todėl apygardos teismas turėjo pagrįsti ne tik suėmimo pagrindą, bet ir konkrečią jo trukmę. Vien formali nuoroda, kad pagrindas neišnyko, neatitinka individualizuoto termino nustatymo reikalavimo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. Š. gynėjos advokatės A. Ručienės skundas atmetamas.

Kardomoji priemonė – suėmimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikoma, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys išsamiai nurodyti skundžiamoje nutartyje. Vertindamas duomenų pakankamumą, Kauno apygardos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, todėl nėra pagrindo nesutikti su žemesniojo teismo išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodytuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia jam taikyti kardomąsias priemones, tarp jų ir suėmimą. Duomenų pakankamumo kriterijus šiuo konkrečiu atveju neginčijamas ir kaltinamojo gynėjos skunde.

Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. Š. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama ir jos terminas gali būti pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Š., veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu labai dideliu kiekiu, kiek daugiau nei 17 kg, narkotine medžiaga – kokainu, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, todėl jokių formalių kliūčių kaltinamojo atžvilgiu taikyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą teisėjų kolegija neįžvelgia. Kita vertus, priešingai nei nurodoma skunde, apygardos teismas, pratęsdamas A. Š. suėmimo terminą, pagrįstai įvertino ne tik nusikaltimo sunkumą, bet ir visas kitas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. laikomas teistu ne 6 kartus, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, o 5 kartus, už įvairaus pobūdžio ir sunkumo tyčinius nusikaltimus, taip pat vieną kartą teistas ir užsienyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Š. baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą patrauktas 2006 m., t. y. būdamas nepilnametis, už nedidelės vertės svetimo turto pasisavinimą, ir nuo to laiko sistemingai darė vis sunkesnius nusikaltimus. Paskutiniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu A. Š., vadovaujantis BK 27 straipsniu, be kita ko, pripažintas recidyvistu ir už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistas galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausme.

Šiame kontekste, vertinant galimą kaltinamojo riziką daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, apygardos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad paskutinis A. Š. padarytas nusikaltimas yra ne tik susijęs su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga – kanapėmis, tačiau jis padarytas įkalinimo įstaigoje, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nors skunde teigiama, kad šis faktas neturi jokios tiesioginės reikšmės vertinant dabartinę kaltinamojo riziką nusikalsti, tačiau aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi ši aplinkybė aiškiai parodo, kad net ir taikant bausmės vykdymo įstaigoje griežtas kontrolės priemones, jos nebuvo pakankamos ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo. Todėl skundo argumentai, kad vien bausmės atlikimo režimas savaime pašalina BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą riziką, yra nepagrįsti ir vertintini kaip deklaratyvūs.

Be to, pagrįstą manymą, kad kaltinamasis A. Š. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, patvirtina ne tik jo ankstesni teistumai, bet ir šioje byloje pareikšto kaltinimo pobūdis. Kaip matyti, A. Š. inkriminuojamas nusikaltimas yra susijęs su disponavimu labai dideliu kiekiu, kiek daugiau nei 17 kg, narkotine medžiaga – kokainu, kurį A. Š. galimai padarė veikdamas organizuota grupe kartu su kitais asmenimis, siekdamas iš to gauti pakankamai didelę turtinę naudą. Nors A. Š. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybės šioje proceso stadijoje nevertinamos kaip įrodytos, tačiau jos rodo, kad veika buvo iš anksto planuota ir gerai apgalvota, o tai leidžia pagrįstai spręsti, kad inkriminuojamas kaltinamojo elgesys nėra vien spontaniško ar atsitiktinio pobūdžio. Be to, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, ankstesni kaltinamojo teistumai ne tik patvirtina jo polinkį nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, bet ir tai, kad A. Š. anksčiau padarytos nusikalstamos veikos (vagystės, plėšimas, kontrabanda) taip pat buvo savanaudiško pobūdžio ir nukreiptos į neteisėtos turtinės naudos gavimą. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės nesuformavo kaltinamojo nuostatos laikytis įstatymų, o neteisėtos turtinės naudos siekis yra pasikartojantis jo nusikalstamo elgesio motyvas. Taigi apygardos teismo išvada, kad suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra išnykęs ar pasikeitęs, yra teisinga ir pagrįsta.

Pažymėtina, kad BPK nėra įtvirtintas joks imperatyvus reikalavimas (taisyklė), pagal kurį, sprendžiant suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, būtų draudžiama vertinti aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos ankstesnėmis teismų nutartimis. Priešingai, BPK 121, 122, 125 ir 127 straipsnių nuostatų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad ankstesnės aplinkybės gali būti vertinamos pakartotinai, jeigu jos sprendimo priėmimo metu tebėra aktualios. Teisinę reikšmę turi ne skunde akcentuojamas aplinkybių „naujumas“, o jų aktualumas. Todėl sprendžiant dėl suėmimo termino pratęsimo, iš naujo tikrinama, ar BPK 122 straipsnyje nustatyti pagrindai, įskaitant ir pagrindą, nustatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, vis dar egzistuoja, t. y. ar aplinkybės, patvirtinančios BPK 122 straipsnyje pagrindų buvimą, yra aktualios. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apygardos teismas, nesant BPK įtvirtinto draudimo remtis anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, iš naujo įvertindamas jų aktualumą, baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir jį taikė tinkamai.

Šios išvados nepaneigia tai, kad byloje nėra duomenų apie naujus parengiamuosius kaltinamojo A. Š. veiksmus, siekiant daryti naujus nusikaltimus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant dėl suėmimo termino pratęsimo, BPK nereikalauja nustatyti, kad asmuo jau pradėjo rengti ar daryti naują nusikalstamą veiką. Pakanka konkrečiais individualiais duomenimis pagrįstos tikimybės, kad, netaikant suėmimo, gali būti daromi nauji BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyti nusikaltimai. Tai nagrinėjamu atveju, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, ir buvo nustatyta.

Skundo argumentas, kad kaltinamajam A. Š. taikomas suėmimas prarado savo paskirtį, nes A. Š. pagal kitą įsiteisėjusį teismo nuosprendį atlieka laisvės atėmimo bausmę ir, net panaikinus suėmimą, liktų izoliuotas nuo visuomenės, nepaneigia nagrinėjamoje byloje nustatytų suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas ir suėmimas yra skirtingos teisinės prigimties bei savarankiškais procesiniais sprendimais grindžiamos asmens laisvės suvaržymo formos. Laisvės atėmimo bausme įgyvendinamas įsiteisėjęs nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, o suėmimu siekiama užtikrinti tinkamą būtent šios baudžiamosios bylos procesą ir užkirsti kelią BPK 122 straipsnyje nurodytoms rizikoms.

Be to, laisvės atėmimo bausmės vykdymas nėra nekintanti aplinkybė, užtikrinanti asmens izoliavimą visą nagrinėjamos bylos proceso laikotarpį. Kitaip tariant, bausmė gali būti atlikta anksčiau, negu pasibaigs šios bylos nagrinėjimas, t. y. asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas ar pritaikytos kitos bausmės atlikimo sąlygas keičiančios priemonės. Pažymima, kad šie klausimai yra sprendžiami kitoje byloje ir nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi suėmimo panaikinimas, jį grindžiant vien dabartiniu laisvės atėmimo bausmės atlikimu, sukurtų riziką, kad pasikeitus bausmės vykdymo teisiniam pagrindui kaltinamasis galėtų būti paleistas, nors nagrinėjamoje byloje BPK 122 straipsnyje nustatytos rizikos tebėra neišnykusios. Kitaip tariant, suėmimo pagrįstumas vertinamas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes ir rizikas, o ne vien pagal tai, ar kaltinamasis nutarties priėmimo metu yra fiziškai laikomas laisvės atėmimo vietoje kitu pagrindu. Todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog suėmimas yra beprasmis laisvės atėmimo bausmės dubliavimas, ir šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo A. Š. teises ir laisves, tačiau, šiuo atveju, suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Vien tai, kad kitam skunde nurodytam kaltinamajam yra paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, savaime nėra aplinkybė, leidžianti spręsti dėl šioje proceso stadijoje A. Š. taikomo suėmimo nepagrįstumo. Kaip teisingai pažymima ir pačiame gynėjos skunde, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo joks kitiems baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems asmenims paskirtų kardomųjų priemonių lyginimas neatliekamas, nes kardomųjų priemonių skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia pareikštų kaltinimų pobūdis, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu kaltinamuoju, jo vaidmeniu galimai padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas, asmenybe ir kt. Pagal baudžiamąją teisę, lygybės įstatymui principas realizuojamas pripažįstant, kad nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. Tačiau vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, kad visiems asmenims, kaltinamiems padarius tokius pat nusikaltimus, turi būti paskirta ir vienoda kardomoji priemonė.

Suėmimo termino pratęsimas 3 mėnesiams, įvertinus bylos pobūdį, kaltinamųjų skaičių, inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą ir galimą organizuotumą, taip pat nėra akivaizdžiai per ilgas ar neproporcingas. Be to, kaltinamajam A. Š. bendra taikomo suėmimo trukmė – kiek ilgiau nei 6 mėnesiai, taip pat nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Tai, kad skundžiamoje nutartyje detaliai nėra išvardytas kiekvienas per artimiausius tris mėnesius atliktinas procesinis veiksmas, savaime nesudaro pagrindo terminą pripažinti neindividualizuotu. Pažymėtina, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, jog suėmimo taikymas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikaltimų darymo. Nepagrįsto bylos vilkinimo požymių teisėjų kolegija taip pat nenustatė, tokių požymių nenurodoma ir gynėjos skunde. Priešingai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO2) duomenų matyti, kad byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui tik prieš kelis mėnesius, t. y. 2026 m. birželio 26 d., 2026 m. liepos 13 d. priimta nutartis perduoti bylą į teisiamąjį posėdį, pirmas teisiamasis posėdis suplanuotas 2026 m. rugpjūčio 3 d. Taigi įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui ir yra pateisinama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą žemesniojo teismo nutartį naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. Š. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartimi kaltinamajam A. Š. pratęstą suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 21 d. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.