- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-757-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01471-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- M. Š., T. M.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų M. Š. ir T. M. atskiruosius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims M. Š. ir T. M. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą paimti mažametį T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš jo motinos M. Š., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir tėvo T. M., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini), gautas pranešimas specialiuoju numeriu iš policijos, kad namuose neblaivūs tėvai, šeimoje auga du mažamečiai vaikai. M. Š. nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas, jos sugyventinis, policijos pareigūnų teigimu, visiškai neblaivus (jam neblaivumas nefiksuotas, nes jis miegojo). Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vaiko motinos ir tėvo šeima, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vaiko tėvo šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Atvejo vadyba vaiko tėvo T. M. šeimai vykdyta laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), užbaigta vaiko tėvui išvykus į užsienį. (duomenys neskelbtini) atvejo vadyba inicijuota vaiko motinos ir tėvo šeimai, skirtos socialinės paslaugos, atvejo vadybos procesas vykdomas iki šiol. Nurodė, kad vaiko teisių pažeidimai šeimoje augančių vaikų atžvilgiu nuolat kartojasi. Mažamečio T. Š. atžvilgiu, be šiame prašyme nurodyto vaiko teisių pažeidimo, fiksuoti ankstesni vaiko teisių pažeidimai. Skyriaus teigimu, šiuo metu visos galimos pagalbos priemonės vaiko tėvų šeimai buvo išnaudotos, tačiau teigiamų ilgalaikių pokyčių vaiko situacijai nedavė dėl pasikartojančio tėvų alkoholio vartojimo atvejų, taikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė pas asmenis, susijusius su vaiku giminystės ryšiu, buvo neveiksminga. Laikinosios priežiūros priemonės socialinių paslaugų įstaigoje tėvai atsisako. Tėvai neigia alkoholio vartojimo problemą, neigia pagalbos šiai problemai spręsti poreikį. Mažo amžiaus (pusantrų metų) vaikui būtinas saugios, ramios aplinkos užtikrinimas, atitinkantis jo poreikius bei interesus, sudarantis sąlygas visapusiškai jo raidai, tačiau visa tai užtikrinti vaiko tėvams nepavyksta. Susidariusioje situacijoje matyti, kad per pusantrų metų nuo vaiko gimimo dėl tėvų alkoholio vartojimo kilo būtinybė net tris kartus užtikrinti vaikui saugią aplinką, taip pat vaikui vykdyta laikinoji priežiūra, kurios metu du mėnesius vaiką prižiūrėjo jo močiutė. Tokia vaiko situacija šeimoje, kuomet jis išimtinai dėl vaiko tėvų kaltės turi būti perkeliamas į saugią aplinką, neatitinka geriausių vaiko interesų. Pažymi, kad, paėmus mažametį T. Š. iš jo tėvų, vaiko teisės ir geriausi interesai nebus pažeisti, o priešingai – tik tokiu būdu nepilnamečio vaiko geriausi interesai gali būti užtikrinti. Suinteresuotas asmuo M. Š. su pateiktu prašymu nesutiko. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu M. Š. namuose atvykus policijos pareigūnams, namuose buvo blaivus vaiko tėvas T. M., kuris miegojo. Taip pat nurodė, kad jų namuose dažnai lankosi socialinis darbuotojas ir apsilankymų šeimoje metu alkoholio vartojimas nefiksuotas ir nepastebėtas, vaikų nepriežiūra taip pat nepastebėta. Nurodė, kad M. Š. šiuo metu pradėjo lankytis pas priklausomybės ligų specialistą, todėl nesutinka, kad vaikas būtų paimtas iš šeimos. Suinteresuotas asmuo T. M. su pateiktu prašymu dėl vaiko paėmimo nesutiko. Dėl (duomenys neskelbtini) įvykio paaiškino, jog šio įvykio metu atvykus policijos pareigūnams jis miegojo. Vyras paaiškino, kad tą dieną sodino bulves, vėliau žvejojo, buvo pavargęs, be to, jam anksti keltis į darbą, todėl būdamas įmigęs negirdėjo, kas vyksta gretimame kambaryje. Pažymėjo, kad jų namuose dažnai lankosi socialinis darbuotojas ir apsilankymų šeimoje metu alkoholio vartojimas nefiksuotas ir nepastebėtas, vaikų nepriežiūra taip pat nepastebėta.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2026 m. liepos 8 d. nutartimi prašymą patenkino ir leido paimti T. Š., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš motinos M. Š., (duomenys neskelbtini), ir tėvo T. M., (duomenys neskelbtini), gyv. gyv. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nutartis vykdoma skubiai.
Teismas iš pareiškėjo pateiktų duomenų nustatė, kad faktiniai duomenys patvirtina pareiškėjos prašymo pagrįstumą ir teisėtumą – mažamečiui T. Š. nėra užtikrinama saugi, darni ir rami aplinka šeimoje, nuoseklus ir pastovus auklėjimas. Nustatė, kad nors vaikas dar neturi net dvejų metų, tačiau jau ne kartą jam buvo taikyta laikinoji priežiūra močiutės šeimoje dėl tėvų alkoholio vartojimo problemos. Iš fiksuotų pažeidimų laikotarpio matyti, kad mažamečio vaiko tėvų elgesys jau beveik metus iš esmės nesikeičia – namuose girtaujama, lankosi pašaliniai asmenys, vaikui neužtikrinama saugi aplinka. Konstatavo, kad šios aplinkybės neabejotinai daro neigiamą poveikį mažamečio vaiko savijautai bei gyvenimo sąlygoms.
Teismas vertino, kad prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų yra pagrįstas, nes suinteresuotų asmenų M. Š. ir T. M. elgesys ir veiksmai dėl įsisenėjusių problemų ((duomenys neskelbtini)) kėlė realią grėsmę vaiko saugumai, sveikatai ir vystymuisi.
Be to, teismas nustatė, kad T. M. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atlikinėjo jam paskirtą arešto bausmę, jam taip pat anksčiau buvo nustatytas girtumas, kelis kartus jam girtumo nepavyko nustatyti, nes jis miegojo ir neišėjo jo pažadinti. Nors T. M. nuosekliai teigė, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu jis blaivus miegojo kambaryje, o policijos pareigūnai neleido jo žadinti, tokius jo paaiškinimus paneigė byloje pateiktas policijos pareigūnų vaizdo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad tiek policijos pareigūnai, tiek bute buvę pašaliniai asmenys žadino T. M., tačiau jis nereagavo į žadinimą, taip pat kambaryje buvo uždegta šviesa, bute buvo šurmulys ir triukšmas, tačiau T. M. neatsikėlė. Be to, teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu T. M. taip pat neigė priklausomybę alkoholiui, savo elgesio kritiškai nevertino.
Taip pat nustatė, kad šeimai būdinga nestabili ir vaikų poreikiams nepakankamai palanki socialinė aplinka, gyvenamojoje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, kurie, turimais duomenimis, gali vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ir daryti neigiamą įtaką šeimos mikroklimatui bei vaikų gerovei.
Konstatavo, kad suinteresuotiems asmenims teikiama socialinė pagalba nebuvo efektyvi, nebuvo veiksminga. Pažymėjo, kad jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos.
Vis dėlto, teismas nustatė, kad paskutiniu metu suinteresuotas asmuo M. Š. palaipsniui keičia savo elgesį – nurodė, kad yra pasiryžusi nebevartoti alkoholio, lankosi pas priklausomybių specialistą, nuo (duomenys neskelbtini) įvykio ji nė karto nevartojo alkoholio, t. y. nors ir nežymiai, yra stebimi teigiami pokyčiai tėvų elgesyje ir veiksmuose. Tačiau, teismo vertinimu, šie elgesio pokyčiai nėra pakankami išvadai, jog suinteresuoti asmenys gali savarankiškai auginti mažametį vaiką T. Š., nes tėvai neigia priklausomybę alkoholiui, nesiima papildomų priemonių šiais problemai spręsti, netaiko ilgalaikių priemonių kovoti su priklausomybės alkoholiui problema, tėvams trūksta žinių, kurios padėtų suvokti kokie yra vaikų poreikiai ir kokiomis priemonėmis jie galėtų būti patenkinti, trūksta žinių apie vaikų raidos etapus, apie saugią aplinką vaikams. Nors suinteresuotų asmenų teigimu, jiems sunku gauti reikiamą pagalbą, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog patys suinteresuoti asmenys nerodo inciatyvos gauti pagalbą. Teismas sprendė, kad šiuo metu duomenų apie tai, kad suinteresuotų asmenų elgesys gali pasikeisti, nėra, kas reiškia, jog nenustatyta, kad vaikas gali būti grąžintas į šeimą ir suinteresuoti asmenys yra pajėgūs juo tinkamai pasirūpinti.
Teismas sprendė, kad mažamečio vaiko T. Š. mama ir tėvas turi priklausomybę alkoholiui, dėl savo gyvenimo būdo neužtikrina vaikui saugios ir ramios aplinkos, neatsižvelgia į būtiniausius vaiko poreikius, tinkamai nesirūpina vaikų fiziniu, psichiniu saugumu ir tinkamai jo neprižiūri, todėl buvo pagrindas paimti vaiką iš šeimos.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. Š. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantės teigimu, ji nesutinka su teismo vertinimu, jog jos elgesio pokyčiai nėra pakankami išvadai, kad motina gali savarankiškai auginti mažametį vaiką T. Š.. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, jog ji neigia priklausomybę alkoholiui, nesiima papildomų priemonių šiai problemai spręsti, netaiko ilgalaikių priemonių kovoti su priklausomybės alkoholiui problema, nes ji deda visas pastangas su priklausomybės konsultantu ir psichologe, kad atsisakytų šio žalingo įpročio.
Apeliantė nurodo šiuo metu lankanti Nėščiųjų ir tėvystės pasirengimo mokymus, ką patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Pagalbos plano atvejo nagrinėjimo posėdžio išrašai, dėl ko apeliantės pozityvios tėvystės įgūdžiai šiuo metu yra tobulinami ir įgytas žinias ji ketina panaudoti savo vaikų auginimui.
Nesutinka su teismo teiginiu kad patys suinteresuoti asmenys nerodo inciatyvos gauti pagalbą, nes apeliantė sistemingai vyksta į Tauragės miestą visuomeniniu transportu ir šiuo metu gauna reikiamą pagalbą tiesiogiai lankydama psichologą, Nėščiųjų ir tėvystės pasirengimo mokymus, priklausomybės konsultantą, nenutrūkstamai bendrauja su socialine darbuotoja.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu T. M. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas teigia, kad paskutiniu metu vaiko motina keičia savo elgesį – yra pasiryžusi nebevartoti alkoholio, lankosi pas priklausomybių specialistą, nuo (duomenys neskelbtini) ji nė karto nevartojo alkoholio, pripažino, kad turi yra priklausomybę alkoholiui, sistemingai lankosi pas psichologą, lanko Nėščiųjų ir tėvystės pasirengimo mokymus, lanko priklausomybės konsultantą, nenutrūkstamai abu apeliantai bendrauja su socialine darbuotoja.
Apeliantas pažymi, kad jis vykdo individualią veiklą, sunkiai (fiziškai) dirba, anksti išvyksta į darbą ir vėlai iš jo grįžta, todėl lankyti atitinkamų specialistų užsiėmimus jam yra sudėtinga. Pažymi, kad nevartoja alkoholio, tai būna pavienis ir mažo kiekio atsigėrimas, be to, namuose dažnai lankosi socialinis darbuotojas ir apsilankymų šeimoje metu alkoholio vartojimas nefiksuotas ir nepastebėtas, vaikų nepriežiūra taip pat nepastebėta.
Apeliantas pažymi, kad jis jau ilgą laiką yra alkoholio vartojimą, jo kiekį valdantis žmogus, todėl vienos skardinės alaus išgėrimai, kai šalia nėra nepilnamečių vaikų, nelemia jo netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu. Mano, kad ta aplinkybė, jog jis neigia priklausomybę, negali būti interpretuojama taip, kad apeliantas yra „vartojantis“ asmuo, kuris to nepripažįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Skyriaus vertinimu, skundžiamos nutarties panaikinimas neatitiktų geriausių mažamečio T. Š. geriausių interesų, kadangi vaikui šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinąja globėja paskirta jo močiutė, vaikui užtikrintos visos jo teisės, saugi ir stabili aplinka. Nurodo, kad su šia šeima pastaruoju metu jau beveik penkerius metus dirba specialistai, šeimai teikiama įvairi pagalba, sudaroma pagalbos planas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, esminių pokyčių šeimoje nevyksta. Nuolat kartojasi vaiko teisių pažeidimai išimtinai dėl neatsakingo tėvų elgesio – tėvų alkoholio vartojimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio metu priėmus sprendimą suintensyvinti naujo socialinio darbuotojo lankymąsi šeimoje apeliantė nurodė, kad „ji naujo darbuotojo nepriims, nes pripratusi prie esamo“. Šio posėdžio metu paslaugas teikiantys specialistai nurodė, kad susisiekus su priklausomybių konsultantais pas kuriuos lankėsi apeliantai, gauta informacija, kad jie nepilnai pripažįsta alkoholio problemą, todėl rekomendavo kreiptis į specialistus ir atvykti į centrą gydymuisi, jei tikrai pripažins alkoholio problemą ir išreikš norą gydytis. Psichologo konsultacijų apeliantė atsisakė, motyvuodama tuo, kad priklausomybių konsultantas yra jai kaip psichologas, taip pat atsisakė registruotis Užimtumo tarnyboje, nurodydama, kad ji daugiau uždirba dirbdama nelegaliai. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė neigė savo esamą nėštumą, kurio metu vartojo alkoholį, rūkė, šio nėštumo nesekė, pirmą kartą apsilankė pas gydytoją dėl nėštumo tik po (duomenys neskelbtini), nors nėštumas jau yra 26 savaičių.
Mano, kad abu apeliantai neturi jokios vidinės motyvacijos iš esmės keisti susidariusią situaciją šeimoje bei savo elgesį, dėl kurio kartojasi vaiko teisių pažeidimai, tiek mažamečio T. Š., tiek ir kitų šeimoje augusių vaikų atžvilgiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išimtinai dėl apeliantų netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo jiems neterminuotai apribota tėvų valdžia kitų dviejų jų vaikų atžvilgiu, šiems vaikams nustatyta nuolatinė globa.
Pažymi, kad nors skunde apeliantas nurodo, kad jis „alkoholio nevartoja, tai būna pavienis ir mažo kiekio atsigėrimas“, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad neblaivumas jam buvo fiksuotas ne kartą, būdamas neblaivus jis padaro administracinius nusižengimus, dėl kurių, kaip ir pats pripažino teismo posėdžio metu, jau ne pirmą kartą atlieka arešto bausmes.
Skyrius pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, nei Skyriaus prašymas dėl leidimo apimti vaiką iš jo tėvų, nei Skundžiama nutartis, nėra motyvuojama ir grindžiama tuo, kad motina dirba nelegaliai. Tai, Skyriaus vertinimu, tik apeliantę charakterizuojanti informacija, parodanti jos supratimą apie teisės aktų laikymąsi ir socialinę atsakomybę (nelegalus darbas yra draudžiamas, nėra galimybės išieškoti išlaikymo vaikams ir pan.), specialistų rekomendacijų nevykdymą bei tėvystės įgūdžių stoką (nėra galimybės specialistams nustatyti realios šeimos finansinės situacijos bei siūlyti galimas pagalbos priemones dėl to, gauti socialines garantijas ir pan.).
Taip pat nurodo, kad mažamečiui T. Š., kuris yra tik pusantrų metų amžiaus, dėl tėvų alkoholio vartojimo, kilo būtinybė keturis kartus užtikrinti saugią aplinką, taip pat vaikui vykdyta laikinoji priežiūra, kurios metu du mėnesius laiko vaiką prižiūrėjo jo močiutė, o tokia situacija apeliantų šeimoje neatitinka geriausių vaiko interesų.
Skyrius pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantų šeimai jau ilgą laiką yra teikiama įvairiapusė pagalba, išbandytos visos galimos priemonės, tačiau apeliantų šeimos situacija iš esmės nepasikeitė – vaiko teisių pažeidimai dėl apeliantų kaltės kartojasi. Apeliantų šeimoje nėra įvykę ilgalaikių tęstinių teigiamų pokyčių, kurie užtikrintų ir garantuotų tinkamas bei saugias gyvenimo sąlygas vaikui, atlieptų vaiko emocinę, psichologinę sveikatą bei garantuotų tinkamą vaiko raidą.
Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas leisti paimti mažametį vaiką iš jo tėvų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tėvai turi priklausomybę alkoholiui, dėl savo gyvenimo būdo neužtikrina vaikui saugios ir ramios aplinkos, neatsižvelgia į būtiniausius vaiko poreikius, tinkamai nesirūpina vaiko fiziniu, psichiniu saugumu ir tinkamai jo neprižiūri, visa tai kelia pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o vaiko atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos.
Atskiruosiuose skunduose apeliantai iš esmės teigia, kad jie yra pakeitę savo elgesį – motina nebevartoja alkoholio, lankosi pas psichologą, lanko nėščiųjų ir tėvystės pasiregimo mokymus, lanko priklausomybės konsultantą, nenutrūkstamai abu apeliantai bendrauja su socialine darbuotoja. Apeliantas (vaiko tėvas) nurodo, kad jis geba kontroliuoti alkoholio vartojimą, alkoholio vartojimas, apelianto manymu, nelemia netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu, nes jis alkoholį vartoją nesant šalia vaikų, apeliantas nepripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu miegojo neblaivus.
CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.254 straipsnyje nustatyta, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka vaiko situacijos vertinimą. Nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi šio įstatymo nustatytų veiksmų (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis). Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 361 straipsnio 3 dalis).
VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad nors valdžios institucijos, vertindamos būtinybę paimti vaiką globai, turi didelę vertinimo laisvę, ypač susidarius vaikui pavojingai situacijai, teismas vis tiek turi įsitikinti, kad egzistuoja aplinkybės, pateisinančios vaiko paėmimą iš šeimos, ir valstybė atsakovė turi įrodyti, kad prieš įgyvendinant tokią priemonę buvo kruopščiai įvertintas siūlomos priežiūros priemonės poveikis tėvams ir vaikui, taip pat galimos vaiko paėmimo į viešąją globą alternatyvos (pvz., EŽTT 2006 m. gruodžio 26 d. sprendimas byloje H. K. prieš Suomiją, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), 108 punktas). Be kita ko, EŽTT yra nurodęs, kad svarbu, jog nacionaliniai teismai išsamiai pagrįstų, kodėl nėra kitos galimybės apsaugoti vaikus, kuri mažiau varžytų šeimos teises (pvz., EŽTT 2018 m. kovo 22 d. sprendimas byloje W. ir kiti prieš Vokietiją, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).
Kaip nustatyta skundžiamoje nutartyje, (duomenys neskelbtini), pareiškėjo darbuotojai gavo informaciją iš policijos, kad namuose neblaivūs tėvai, šeimoje auga du mažamečiai vaikai. M. Š. nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas, jos sugyventinis, policijos pareigūnų teigimu, visiškai neblaivus (jam neblaivumas nefiksuotas, jis miegojo). (duomenys neskelbtini), nuvykus į šeimos gyvenamąją vietą su vaiko motina nepabendrauta dėl nustatyto 1.37 promilių neblaivumo, moteris elgėsi agresyviai, necenzūriniais žodžiais vadino specialistus, o vaikas T. Š. paimtas iš nesaugios aplinkos ir perduotas močiutei.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką T. Š. iš jų atstovų pagal įstatymą – motinos M. Š. ir T. M.. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo prašymą, teismo posėdžiuose išklausė tiek pareiškėjo atstovę, tiek suinteresuotus asmenis, apklausė teismo posėdyje liudytoją, dalyvavusią vaiko paėmime, ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismo posėdyje peržiūrėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato pateiktą vaizdo įrašą apie (duomenys neskelbtini) įvykį, po kurio T. Š. apgyvendintas pas močiutę ir kuris iš esmės patvirtino visas pareiškėjo apie įvykį nurodytas aplinkybes (žr. 25 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje padaryta visiškai pagrįsta išvada, kad tėvų alkoholio vartojimo problema ir vedamas netinkamas gyvenimo būdas neužtikrina mažamečiam vaikui saugios aplinkos, kad tėvai tinkamai nesirūpina vaiko fiziniu, psichiniu saugumu ir tinkamai jo neprižiūri.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors abu apeliantai atskiruosiuose skunduose teigia, kad vaiko motina pripažįsta priklausomybę alkoholiui, lankosi pas specialistus, pirmosios instancijos teisme duodama paaiškinimus M. Š. kategoriškai neigė priklausomybę, teigė pas specialistus besilankanti tik dėl to, kad reikia vykdyti vaiko teisių specialistų nurodymus. Nors vaiko motina teigė galinti gerti, bet galinti ir negerti, itin reikšminga aplinkybė, kad alkoholį ji vartojo net ir besilaukdama kito vaiko ir nors šią aplinkybę teisino nežinojimu apie tuo metu jau virš 20 savaičių buvusį nėštumą, tokie argumentai tik patvirtina apeliantės netinkamo gyvenimo būdo vedimo faktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė apie kitą nėštumą ir alkoholio vartojimą, aplinkybė apie rūkimą, kurio ji teigė neatsisakiusi nei dabar, nei kitų nėštumų metu, rodo itin atsainų suinteresuoto asmens požiūrį į vaikų sveikatą. Svarbu ir tai, kad vaiko tėvas T. M. taip pat nepripažįsta priklausomybės, teigia kontroliuojantis alkoholio vartojimą, dirbantis ilgai ir anksti išvykstantis į darbą, nors byloje esantys duomenys apie jo daromus pažeidimus esant neblaiviam (tiek daugkartinis vairavimas neblaiviam ((duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus (nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas), (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas, (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas, (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas), tiek nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai tėvui esant neblaiviam (pvz., (duomenys neskelbtini) tėvui nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas, o (duomenys neskelbtini), pasak pareiškėjo, tėvas, galbūt, buvo neblaivus, nes miegojo, kaip ir aptariamą (duomenys neskelbtini))) tokius apelianto teiginius paneigia.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad specialistų pagalba šeimai teikiama nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nuolatiniai nustatomi vaikų teisių pažeidimai šeimoje (kiti šeimos vaikai taip pat buvo paimti iš šeimos) rodo, kad realių ilgalaikių teigiamų pokyčių šeimoje nėra, o pateikti rašytiniai įrodymai bei policijos pateiktas vaizdo įrašas patvirtina (duomenys neskelbtini) buvus realiam poreikiui nepilnametį vaiką T. Š. paimti iš jo tėvų, kurie girtauja, motina išgėrusi elgiasi agresyviai, naudoja necenzūrinius žodinius, ir jau ilgą laiką nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio ir tuo neabejotinai daro neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko, kuriam paėmimo metu buvo tik pusantrų metų, vystymuisi ir saugumui, nes būdami neblaivūs suinteresuoti asmenys tėvai negali tinkamai vykdyti tėvų pareigų savo nepilnamečiam vaikui. Nors apeliantai kategoriškai nesutinka, kad vaiko tėvas (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus, argumentuodami, kad jis tiesiog miegojo pavargęs ir niekas jo nežadino, tokie argumentai yra paneigti pirmosios instancijos teismo peržiūrėto vaizdo įrašo, be to, jie stokoja ir loginio pagrindimo, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, nes esant blaiviam vaiko tėvui, vaiko motina būtų dėjusi pastangas pažadinti blaivų vaiko tėvą tam, kad vaikas nebūtų paimtas iš šeimos ir neapgyvendintas saugioje aplinkoje.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atvejo vadyba inicijuota vaiko motinos ir tėvo šeimai, skirtos socialinės paslaugos, atvejo vadybos procesas vykdomas iki šiol. Vaiko teisių pažeidimai šeimoje augančių vaikų atžvilgiu nuolat kartojasi. Vien mažamečio T. Š. atžvilgiu iki (duomenys neskelbtini) įvykio fiksuoti dar trys vaiko teisių pažeidimai – (duomenys neskelbtini) gauta informacija, kad kūdikis buvo su galimai neblaivia motina ir kitais neblaiviais asmenimis prie parduotuvės; (duomenys neskelbtini) vaiko motinai nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių girtumas, tėvas galimai taip pat neblaivus, miegojo; (duomenys neskelbtini) abu vaiko tėvai buvo neblaivūs, motinai nustatyta (duomenys neskelbtini) promilių, tėvui (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas. Visais minėtais atvejais vaikui užtikrinta saugi aplinka močiutės gyvenamojoje vietoje,
Iš pareiškėjo pateiktų duomenų apie Mobiliosios komandos darbą su šeima matyti, kad stebėta, jog tėvai nėra linkę pripažinti sunkumų savo elgesyje bei asmeninės atsakomybės, taip pat ribotai suvokia probleminio elgesio mastą ir jo pasekmes vaikų gerovei; pokalbių metu dažnai buvo linkstama teisinti savo elgesį, kaltinti aplinkybes ar kitus asmenis bei reikšti nepasitenkinimą institucijų ir specialistų veiksmais, šeimos nariai linkę neigti egzistuojančias problemas ir teigė neturintys sunkumų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, buvo stebimas prieštaringas požiūris į siūlomą pagalbą ir rekomenduojamas paslaugas. Mobiliosios komandos darbo laikotarpiu nebuvo stebimi pakankami ir nuoseklūs elgesio bei požiūrio pokyčiai, leidžiantys daryti išvadą apie realų problemų pripažinimą ir ilgalaikį pokyčių įtvirtinimą. (duomenys neskelbtini) vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo nutarta tęsti paslaugų teikimą šeimai. Šeimai rekomenduota laikytis pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių, nuspręsta, kad socialinė darbuotoja šeimos namuose lankysis 3 kartus savaitėje, esant poreikiui ir dažniau, pagalbos planas papildytas naujomis priemonėmis.
Nors apeliantai teigia, kad jie ėmėsi pokyčių, lanko specialistus, kad apeliantė nuo (duomenys neskelbtini) nevartojo alkoholio, tokie argumentai nepaneigia nei buvusio realaus pavojaus vaikui paėmimo metu, nei esamos grėsmės vaiko interesams, nes, šiuo konkrečiu atveju, tik realūs, ilgalaikiai ir objektyviais duomenimis pagrįsti pokyčiai galėtų lemti vaiko grąžinimą į šeimą. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuoti asmenys, nepripažindami alkoholio vartojimo problemos, nepripažindami įvairiapusiškai žalojančio vaiką ir vaiko interesams kenkiančio suinteresuotų asmenų vedamo gyvenimo būdo, tik iš dalies priima specialistų siūlomą pagalbą, kas lemia pokyčių nestabilumą ir jų ilgalaikiškumo stoką. Bylos duomenys patvirtina, kad institucijų darbuotojai su apeliantų šeima nuolat bendravo ir siekė padėti jiems išspręsti kylančias problemas, susijusias su neatsakingu alkoholio vartojimu bei iš to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis nepilnamečiam vaikui, tačiau šeimai taikytos intensyvios pagalbos ir priežiūros priemonės nesukūrė ilgalaikių teigiamų pokyčių apeliantų šeimoje.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog, nagrinėjamos bylos atveju, egzistuoja grėsmė nepilnamečio vaiko sveikatai ir gerovei, todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos taikyta skubi priemonė (nepilnamečio vaiko paėmimas), šiuo konkrečiu atveju, buvo proporcinga ir būtina priemonė nepilnamečio vaiko fizinei ir emocinei sveikatai apsaugoti, todėl atitiko geriausius vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Dėl bylos procesinės baigties
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirųjų skundų argumentais skundžiamą nutartį panaikinti ar ją pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.