Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus J. J. procesinį dokumentą, pavadintą ieškiniu, likviduotos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Enifas“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Kirkiliavas“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą dėl bendrovės pabaigos ir nusprendė išregistruoti bendrovę iš Juridinių asmenų registro. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kreditorius J. J. 2026 m. rugpjūčio 5 d. su procesiniu dokumentu, pavadintu ieškiniu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą dėl likviduotos UAB (toliau – LUAB) „Enifas“ pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi kreditoriaus J. J. procesinį dokumentą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditoriaus pateiktas procesinis dokumentas pagal savo turinį yra apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo. Terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo paduoti suėjo 2023 m. gruodžio 29 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 307 straipsnio 1 dalis), todėl kreditoriaus procesinį dokumentą atsisakė priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorius jau yra pasinaudojęs teise pateikti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo – jo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas ir atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas negali būti apeliacinio apskundimo objektu, kadangi jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas jau yra išspręstas apeliacinės instancijos teisme, todėl kreditoriaus procesinį dokumentą teismas atsisakė priimti ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorius nuolat teikia analogiškus procesinius dokumentus, kuriuos atsisakoma priimti, todėl CPK 95 straipsnis įtvirtina teismui teisę skirti asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorius J. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Galutinė bendrovės ataskaita negalioja, nes yra suklastota – ją pasirašė UAB „SportIN grupė“, kurios finansinis reikalavimas patvirtintas pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), nepateikus pagrįstumą įrodančių dokumentų. Nemokumo administratorė apgavo teismą, kuris, nepatikrinęs pateiktų dokumentų, priėmė sprendimą dėl bendrovės pabaigos.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes LUAB ,,Enifas“ bankrotas yra neteisėtas, kadangi nemokumo administratorė LUAB ,,Enifas“ bankroto byloje teikė suklastotus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl atsisakymo priimti kreditoriaus procesinį dokumentą

Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti apelianto J. J. procesinį dokumentą, pavadintą ieškiniu.

Pažymima, kad tinkamas procesinių prašymų kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią jis atlieka ex officio, įvertindamas prašymo dalyką ir nesaistomas to, kaip prašymas yra pavadintas (CPK 115 straipsnio 4 dalis) ar kokį prašymo teisinį pagrindą nurodė pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas ieškiniu, yra apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo. Šią išvadą patvirtina tiek procesiniame dokumente formuluojamas prašymas įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti, tiek tokiam prašymui pagrįsti išdėstytų argumentų turinys.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo CPK nuostatas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo pagrindus. Tačiau vien nuoroda į proceso atnaujinimo institutą nesudaro pagrindo apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktą procesinį dokumentą vertinti kaip prašymą atnaujinti procesą. Šiame dokumente apeliantas neprašė atnaujinti proceso civilinėje byloje, nenurodė konkretaus CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo ir nedėstė tokį pagrindą patvirtinančių aplinkybių, o prašė panaikinti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą, ginčydamas jo teisėtumą ir pagrįstumą. Proceso atnaujinimas yra savarankiškas išimtinis įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo būdas, inicijuojamas CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka pateikiant atitinkamą prašymą. Todėl atskirajame skunde pateikta bendro pobūdžio nuoroda į proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas nekeičia pirmosios instancijos teismui pateikto procesinio dokumento teisinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo šiame apeliaciniame procese vertinti, ar egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindai.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Visgi, kaip ir bet kuri kita asmens procesinė teisė, teisė pateikti apeliacinį skundą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros nustatytos tvarkos. Bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą, turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp besiginčijančių šalių atkūrimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti, be kita ko, ir apeliaciniam skundui paduoti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 1 straipsnio 1 dalimi, bendrovių nemokumo (bankroto) bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ nereglamentuoja apeliacinio skundo dėl sprendimo dėl bendrovės pabaigos padavimo tvarkos ir terminų, taip pat apeliacinio skundo (ne)priėmimo klausimų, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis.

CPK 307 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta termino praleidimo priežastis svarbiomis (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo terminą jau negali būti paduotas, jeigu praėjo trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Šis terminas yra naikinamasis ir neatnaujintinas, atitinkamai, jam pasibaigus, pasibaigia ir asmens teisė į apeliaciją. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

CPK 307 straipsnio 1 dalyje numatytas trisdešimties dienų terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo paduoti baigėsi 2023 m. gruodžio 29 d., o CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas naikinamasis trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pateikti – 2024 m. vasario 29 d. Taigi, apelianto procesinio dokumento pateikimo metu buvo pasibaigęs ne tik apeliacinio skundo padavimo terminas, bet ir naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas nebegali būti atnaujintas, neatsižvelgiant į jo praleidimo priežastis. Šių aplinkybių neginčija ir apeliantas atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktą procesinį dokumentą CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka gali būti skundžiami pirmosios instancijos teismų neįsiteisėję sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas apeliacine tvarka – Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024, išnagrinėjo dėl šio sprendimo paduotą kreditoriaus apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo ir įgijo res judicata galią (teismo galutinai išspręstas klausimas) (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 1, 4 dalys). Taigi, nurodytas sprendimas nebegali būti pakartotinio apeliacinio apskundimo objektas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktą procesinį dokumentą ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo veiksmus piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nekonstatavo apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir netaikė jam CPK 95 straipsnyje nustatytų procesinių sankcijų, o, atsižvelgdamas į pakartotinį iš esmės analogiško turinio procesinių dokumentų teikimą, tik informavo apeliantą apie galimas tokio tolesnio procesinio elgesio teisines pasekmes. Toks įspėjimas savaime nesukelia apeliantui procesinių teisinių padarinių, neriboja jo teisės į teisminę gynybą ir neužkerta kelio sąžiningai bei įstatymų nustatyta tvarka naudotis procesinėmis teisėmis.

Apelianto atskirojo skundo argumentai, kuriais jis ginčija Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, vieną vertus, yra nenagrinėtini, nes, kaip minėta, klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kita vertus, nėra teisiškai reikšmingi vertinant skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto teiktą procesinį dokumentą, teisėtumą bei pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir pagrįstai atsisakė priimti apelianto teiktą procesinį dokumentą – apeliacinį skundą – dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo. Dėl atskirajame skunde pateiktų argumentų nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.