Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Kauno apygardos teismo teisėjo, laikinai einančio Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas Arūno Paštuolio 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, kurioje prašoma baudžiamąją bylą (teisminio proceso Nr. 1-01-1-48639-2020-7) perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui ir su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2026 m. rugpjūčio 14 d. buvo gauta baudžiamoji byla su nuteistojo V. E. L. B. gynėjos advokatės Kristinos Pranevičienės apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 8 d. nuosprendžio. Kauno apygardos teismo teisėjas, laikinai einantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas Arūnas Paštuolis 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi prašo Lietuvos apeliacinio teismo išspręsti klausimą dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad nukentėjusiosios A. J. motina R. J. B. dirba (duomenys neskelbtini), todėl dėl šios priežasties proceso dalyviams ir visuomenei gali kilti pagrįstų abejonių dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui tenkinamas.

Bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) 229 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Teisingumo interesai, be kita ko, reikalauja, kad bylą išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas.

Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl galimo Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo subjektyviąja prasme. Vis dėlto dėl nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusiosios A. J. motina R. J. B. dirba (duomenys neskelbtini), yra pakankamas pagrindas kilti abejonėms dėl galimo Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo objektyviuoju aspektu (kaip matyti iš apeliantės pateikto papildomo prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, ši aplinkybė proceso dalyviams kelia abejones dėl visų šiame teisme dirbančių teisėjų nešališkumo). Todėl siekiant užtikrinti teisingumo interesus, daroma išvada, kad yra pagrindas baudžiamąją bylą (teisminio proceso Nr. 1-01-1-48639-2020-7) perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam apygardos teismui perduoti nagrinėti skundą, pažymima, kad pagal Teisėjų tarybos 2023 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 13P-59-(7.1.2) patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų pakeitimus, darbo krūviai teismuose įvertinami, vadovaujantis interaktyvia skaičiuokle. Išanalizavus interaktyvioje skaičiuoklėje pateiktą informaciją apie apygardų teismų darbo krūvį nagrinėjant baudžiamąsias bylas, nustatyta, kad 2025 m. antrą pusmetį mažiausias baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvis buvo Vilniaus apygardos teisme (8,14 proc. mažesnis už vidutinį apygardų teismų darbo krūvį), todėl baudžiamoji byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

baudžiamąją bylą (teisminio proceso Nr. 1-01-1-48639-2020-7) iš Kauno apygardos teismo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.