- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-31
- Bylos Nr.
- e2-4723-617/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11146-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas
- Atsakovas
- L. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.10Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS ieškinį atsakovei L. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Utenos apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank P&C Insurance“ AS ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės L. G. 1771,41 € žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir draudėjo buvo sudaryta būsto draudimo sutartis. Ieškovas iš draudėjo gavo pranešimą apie tai, kad 2024-04-14 buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas, kompensuodamas draudėjui padarytus nuostolius dėl užliejimo, išmokėjo 1771,41 €, kurie sudaro remonto išlaidas. Atsakovė žalos neatlygino, todėl ieškiniu reikalaujama 1771,41 € žalos atlyginimo.
Ieškinio suma neviršija 5000 €, šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvos filialą (draudikas) su G. G. (draudėja) 2024-02-09 sudarytos Gyventojų turto draudimo liudijimo (polisas) Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pagrindu, laikotarpiu nuo 2024-02-10 iki 2025-02-09 buvo apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2024-04-14 dėl vandens pratekėjimo iš aukščiau esančio buto – (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ieškovo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo ieškovas, užpylimas įvyko iš virš esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso L. G. (atsakovei). UAB „Grinda“ atsakyme į paklausimą taip pat yra nurodyta, kad 2024-04-14 gavus iškvietimą dėl (duomenys neskelbtini), užliejimo pastebėta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užkimštas klozetas ir iš bakelio bėga vanduo. Taigi, užpylimas įvyko iš virš esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atsakomybės ribose įvyko vandens prabėgimas iš šaltinio, kuris yra bute. Minėtas aplinkybes pagrindžia pateiktos fotonuotraukos, turto sugadinimo aktas. Ieškovas, kaip apgadinto turto, esančio (duomenys neskelbtini), draudikas, 2024-05-06 mokėjimo pavedimu atlygino dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą nukentėjusiam asmeniui išmokėdama 1771,41 € sumą. Ieškovas dėl šio įvykio 2024-04-18 turto apžiūros akto, nuotraukų ir lokalinės sąmatos pagrindu išmokėjo draudėjai G. G. 1771,41 € dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, išmokėjęs 1771,41 € draudimo išmoką įgijo teisę reikalauti nuostolių (žalos) atlyginimo ir raštu – 2025-10-16 bei 2026-03-19 pranešimais ragino atsakovę L. G. grąžinti ieškovo nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, taip pat siūlydamas sudaryti taikos sutartį. Byloje duomenų apie tai, kad nuostoliai (žala), susidarę ieškovui išmokėjus draudimo išmoką, būtų atlyginti, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246-6.249 straipsniai). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pavyzdžiui, vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas). Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas/valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
Nagrinėjamu atveju aplinkybes, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš virš jo esančio buto (duomenys neskelbtini), patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl žalos administravimo (apgadinto buto patalpos fotonuotraukos, turto apžiūros aktas). Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika yra labiau tikėtina, jog užliejimo židinys buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakomybė dėl užliejimu padarytos žalos atlyginimo tenka atsakovei, kuri yra šio buto savininkė. Nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą atlyginus ieškovui, išmokant 1771,41 €, ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą atsakovę (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovo reikalavimų neginčijo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovui priteistinas 1771,41 € žalos atlyginimas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo žalos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 1771,41 € sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 40 € žyminį mokestį. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 40 € (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas turėjo 4,71 € dydžio su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, kurios neviršija nepriteistinos 8 € sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 270, 441 str., LR CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.266 str., 6.1015 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti. Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302649474, naudai 1771,41 € žalos atlyginimą, 40 € bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 1811,41 € (vieną tūkstantį aštuonis šimtus vienuolika € 41 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1771,41 €) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.