Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Lina Švežikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Irmos Ežerskienės pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese tarp suinteresuotų asmenų - išieškotojo SUA1 ir skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

2026 m. birželio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose gautas antstolės I. Ežerskienės pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese tarp išieškotojo SUA1 ir skolininko uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – ir Lietuvos Respublikos CPK 595 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Pareiškimas tenkintinas.

Pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstolei pateiktas vykdyti 2025 m. kovo 31 d. išduotas vykdomasis dokumentas - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iš viso 8764,79 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojui SUA1, kuriuo priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista 838,75 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 930 Eur dienpinigių, 6996,04 netesybų (neatskaičius mokesčių) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 1, 2-4). Dėl to 2026 m. balandžio 28 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos b. l. 5).

Civilinis įstatymas nustato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – ir Lietuvos Respublikos CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis turi būti rašytinė. <...> (Lietuvos Respublikos CK 6.983 straipsnio 3 dalis). Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Dispozityvumo principas leidžia šalims neperžengiant įstatyme nustatytų ribų pasirinkti savo elgesio variantą civilinio proceso metu. Taikos sutartį galima sudaryti bet kurioje civilinio proceso stadijoje.

Civilinio proceso įstatymas reglamentuoja, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį (Lietuvos Respublikos CPK 595 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (Lietuvos Respublikos CPK 595 straipsnio 2 dalis). Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. <...> (Lietuvos Respublikos CPK 595 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad teismui pateikta taikos sutartimi šalys - skolininkė ir išieškotojas susitarė dėl darbo byloje keltų reikalavimų skolininkei. Darbdavė (jos atstovas – direktorius EK1) 2026 m. birželio 3 d. Luminor Bank AS mokėjimo nurodymu sumokėjo darbuotojui SUA1 2600 Eur į jo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke ir šis mokėjimas (pavedimas) yra pateiktas prie šios sutarties tvirtinti teismui, nes gautas kartu su vykdomąja byla ir akivaizdu, kad prašomos patvirtinti taikos sutarties 1. punktas visiškai įvykdytas. Tai, kad EK1 mokėjimo paskirtyje nurodo, kad tai įmoka pagal 2026 m. gegužės 25 d. taikos sutartį (vykdomosios bylos b. l. 16), nors turėtų būti 2026 m. gegužės 8 d., šios teismo išvados nekeičia. Taigi teismas sprendžia, jog pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia vykdymo šalių teisių ir interesų, todėl vykdymo procese sudaryta taikos sutartis tvirtintina, patikslinant jos 2.1. punkte nurodytą sumą – ne 3000 Eur, o 2600 Eur, nes tai akivaizdi spausdinimo klaida. Tokia išvada darytina įvertinus visą taikos sutarties turinį, ypač jos 1.1. ir 1.2. punktus, taip pat antstolės teismui pateiktoje vykdomojoje byloje esantį taikos sutarties egzempliorių, kurio 2.1. punkte irgi yra nurodyta 2600 Eur suma (vykdomosios bylos b. l. 13, Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 2 dalis, 595 straipsnis). Šie patikslinimai darytini aiškumo dėlei ir siekiant užtikrinti teismo sprendimo galimą vykdymą.

Pareiškėjai taikos sutartyje neaptarė, kas sumokės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Tačiau procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei šioje byloje apskritai nesusidarė, todėl jos iš nei iš pareiškėjos, nei iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Šalims dar kartą išaiškintina, jog patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos CK 6.985 straipsnis). Teismui patvirtinus vykdymo procese sudarytą taikos sutartį, vykdomosios bylos nutraukimo klausimą išsprendžia antstolis savo patvarkymu (Lietuvos Respublikos CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 630 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 290 straipsnio 1-4 dalimis, 291 straipsnio 1 dalimi, 595 straipsnio 1-3 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Antstolės Irmos Ežerskienės pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti tarp išieškotojo SUA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), telefonas + (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) (toliau – darbuotojas) ir skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus EK1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), telefonas + (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) (toliau – darbdavė) 2026 m. gegužės 8 d. sudarytą taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini):

a) darbdavė ir darbuotojas (toliau – šalys) 2025 m. buvo sudarę darbo santykius atitinkantį susitarimą (toliau – sutartį), pagal kurią darbuotojas buvo įdarbintas pas darbdavę pagalbiniu darbuotoju. Šiai dienai darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę,

b) darbdavė dėl objektyvių priežasčių nesumokėjo laiku darbuotojui jam priklausantį ir priskaičiuotą atlyginimą, todėl darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – komisija) dėl skolos priteisimo iš darbdavės,

c) komisija darbuotojo prašymą tenkino ir priteisė prašomą sumą, taip pat netesybas ir delspinigius (toliau – skola),

d) darbuotojas, gavęs įsiteisėjusį komisijos sprendimą, pateikė jį išieškojimo vykdymui. Vykdomoji byla dėl komisijos priteistos sumos vedama antstolės Irmos Ežerskienės kontoroje (toliau – antstolė). Šiuo metu išieškojimas yra apsunkintas darbdavei nebevykdant veiklos ir nebegeneruojant pajamų. Pagal antstolės pateiktus vykdomuosius dokumentus skolos likutis darbuotojui taikos sutarties sudarymo dieną yra 8764,79 Eur (aštuoni tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt keturi eurai septyniasdešimt devyni euro centai),

e) šalys kompromiso paieškos būdu ir siekdamos taikaus susitarimo, pasiūlė viena kitai ginčo sprendimo būdą ir šalims priimtinomis sąlygomis sudaro šią taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti teisme:

1. Darbdavė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“:

1.1. Sutinka sumokėti darbuotojui SUA1 2600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) sumą, kuri yra taikos sutarties pagrindas. Sutarta pinigų suma sumokama tokia seka:

1.2. Darbdavė, jos atstovas ar kiti tretieji asmenys sumoka darbuotojui 2600 Eur į jo nurodytą Belgijos Karalystės Wise Europe bank atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo šios taikos sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos ir pateikia prie šios sutarties tvirtinti teismui mokėjimą patvirtinantį dokumentą (pavedimą).

1.3. Darbdavė, jos atstovas ar kiti tretieji asmenys turi teisę sumokėti 1.2. punkte nurodomą sumą anksčiau, nelaukiant nustatyto vieno mėnesio termino suėjimo.

2.1. Sutinka, kad darbdavė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ar jos atstovas, ar kiti tretieji asmenys sumokėtų jam 2600 Eur ir taikos sutartį įvykdytų sutarties 1.2. ir 1.3. punktuose nustatyta tvarka ir terminais.

2.2. Likusioje dalyje darbuotojas nuo savo reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atsisako ir patvirtina, kad įvykdžius taikos sutarties 1.2. punktą uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nebėra jam skolinga.

2.3. Abi šalys prisiima sau visas jų patirtas teisinių paslaugų išlaidas (jei tokios yra) ir atsisako nuo reikalavimų jas priteisti iš kitos šalies.

3. Šalys susitaria, kad taikos sutartis teismui teikiama tvirtinti tik įvykdžius jos 1.2. punktą ir tik kartu su mokėjimą patvirtinančiu dokumentu (bankiniu pavedimu), kuris yra neatsiejama šios taikos sutarties dalis. Neįvykdžius 1.2. punkto ir nepateikus prie jos bankinio pavedimo kopijos, patvirtinančios atsiskaitymą su darbuotoju, taikos sutartis negalioja ir negali būti patvirtinta teisme.

4. Ši taikos sutartis teikiama teismui tiesiogiai. Kiekviena iš šalių turi teisę pateikti ją tvirtinti teismui. Sutartį prašoma patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

5. Sudaroma taikos sutartis neperieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems poįstatyminiams teisės aktams, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų.

6. Šalims yra žinomas ir suprantamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 140 straipsnio 3 dalies, 293 straipsnio 5 punkto, 294 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalies turinys ir taikymo pasekmės, t. y. kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

7. Ši taikos sutartis pasirašoma trimis egzemplioriais, po kiekvieną šalims ir vienas – teismui.

8. Šalys prašo teismo patvirtinti šią jų laisva valia sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį.

Šalims dar kartą išaiškinti, jog patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos CK 6.985 straipsnis).

Nutartį siųsti antstolei, abiems suinteresuotiems asmenims - išieškotojui SUA1 ir skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ jų nurodytais elektroninių paštų adresais – atitinkamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei I. Ežerskienei.

Išaiškinti, kad teismui patvirtinus vykdymo procese sudarytą taikos sutartį, vykdomosios bylos nutraukimo klausimą išsprendžia antstolis savo patvarkymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 630 straipsnio 1 dalis).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.