Utenos apylinkės teismo nutartis

2026-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. M1-362-1166/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-26
Bylos Nr.
M1-362-1166/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02625-2026-8
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Alvydas Žala
Nukentėjusysis
NKA1
Prokuroras
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-362-1166/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02625-2026-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.2.4.6.2.1; 2.10.11 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 26 d. Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala,sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei,dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, KAL1 gynėjui advokatui Dariui Japertui,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, KAL1 atstovei pagal įstatymą AKA1,

nukentėjusiajam NKA1,teismo ekspertėms EKS1,EKS2,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaruojančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą, nedirbančiam, neteistam, 2019 m. kovo 28 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39 straipsnio pagrindu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą, perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybės

KAL1 2026 m. sausio 26 d., apie 00.09 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirtyje, žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 2,78 promilių neblaivumas), panaudojo fizinį smurtą brolio NKA1 atžvilgiu, t. y. paėmęs medinę lentą, tyčia smogė ne mažiau kaip šešis kartus jam į kojų sritį, taip nukentėjusiajam NKA1 sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXIX skyriuje yra reglamentuotas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas. BPK 399 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisėjas turi teisę reikalauti, kad į teisiamąjį posėdį būtų pristatytas asmuo, kurio byla nagrinėjama, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio 2026 m. balandžio 7 d. – gegužės 6 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 155-162) nurodoma, kad KAL1 nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl (duomenys neskelbtini) jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Atsižvelgiant į tokias ekspertų išvadas, baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo buvo nagrinėjama KAL1 nedalyvaujant.

Apklausiamas įtariamuoju KAL1 parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su broliu NKA1 ir motina. Tarp jo ir brolio nutinka konfliktų, tačiau nedažnai. 2026 m. sausio 26 d., nakties metu, namuose, pirtyje, kartu su broliu ir jo drauge vartojo alkoholį, buvo stipriai neblaivus. Išgertuvių metu tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas, kurio metu tarpusavyje galimai susimušė. Nepamena, kad broliui trenkė medine lenta į kojų sritį, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo taip pasielgti. Po konflikto jo kakta taip pat buvo sužalota, tačiau dėl to broliui pretenzijų neturi, nes nepamena, ar brolis sužalojo ar pats kažkur atsitrenkė (t. 1, b. l. 113-116).

Nukentėjusysis NKA1 apklausų metu parodė, kad KAL1 yra jo brolis. Jis gyvena kartu su motina AKA1, broliu NKA1 ir drauge LUD11. Broliui nuo gimimo būna nuotaikų kaita, dažnai pasidaro nepaklusnus, pradeda kelti problemas, turi psichinę negalią, ne kartą gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Tarp jo ir brolio nuolat kyla konfliktai, tiek žodiniai, tiek fiziniai, dažniausiai vartojant alkoholį. Kai tik išgeria, brolis tampa agresyvus, supykti gali dėl visko. 2026 m. sausio 26 d., apie 00.10 val., namuose, pirtyje, kartu su broliu ir drauge vartojo alkoholį. KAL1 paprašė parūkyti, o kai jam atsakė, kad neturi, jis pasidarė agresyvus, išėjo į kitą kambarį. Netrukus KAL1 sugrįžo į pirtį su peiliu. Brolis bandė peiliu pulti, todėl gindamasis jam trenkė į galvos sritį. Po smūgio, KAL1 pasiėmė pirtyje buvusią medinę lentą ir ėmė jam trankyti ja per kojas, trenkė ne mažiau kaip šešis kartus, lenta lūžo. Brolis išbėgo iš pirties ir, kiek suprato, išsikvietė policiją. Tokiais veiksmais KAL1 sukėlė fizinį skausmą, ant kojų atsirado nubrozdinimai. Į medikus nesikreipė, nevyko pas teismo medicinos ekspertą. Civilinio ieškinio nereiškia, broliui pretenzijų neturi. Konflikto metu motina jau miegojo, nieko nematė. Pritaria, kad broliui reikalingas gydymas psichiatrinėje ligoninėje (t. 1, b. l. 18-21, 26-27; t. 2, b. l. 21-25).

Liudytoja LUD1 teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra KAL1 brolio sutuoktinė. Ji pasirūpina LUD1. Apie įvykį ji nieko nežino, nieko nematė, tik po to sužinojo iš artimųjų pasakojimų. KAL1 turi psichinę negalią, vartoja daug alkoholio, kas išprovokuoja konfliktus. Jei tiek negertų ir vartotų vaistus, tokių konfliktų nebūtų. Dabar KAL1 alkoholį vartoja rečiau. Mano, kad jam reikalingas priverstinis gydymas ir nuo alkoholio. Taip pat KAL1 reikalingas vaistų vartojimas, tik nėra kaip to užtikrinti. Nėra, kas jį nuolat prižiūrėtų, kad jis vaistus išgertų (t. 2, b. l. 21-25).

2026 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Matyti, kad įvykio vieta - pirtis, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta sulūžusi medinė lenta, kuri supakuota į pakuotę Nr. 2, po lova ant grindų rastas ir paimtas metalinis peilis, supakuotas į pakuotę Nr. 1 (t. 1, b. l. 6-16).

2026 m. vasario 13 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 68-74).

2026 m. vasario 17 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta lenta, paimta įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 75-81).

2026 m. sausio 26 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo NKA1 apžiūra. Apžiūros metu ant dešinės kojos, blauzdos srityje, užfiksuoti nubrozdinimai ir kraujosruvos, ant kairės kojos, kulkšnies, nubrozdinimas (t. 1, b. l. 28-35).

2026 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir KAL1 apžiūra. Pokalbio metu KAL1 prašo policijos dėl įvykusio konflikto tarp jo ir brolio (t. 1, b. l. 59-63).

Alkoholio kiekio matuoklio rodmenų pažyma patvirtina, kad 2026 m. sausio 26 d. 00.50 val. KAL1 nustatytas 2,78 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 86-88).

III. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui ar nežymų jo sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nors KAL1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nepamena, jog broliui trenkė medine lenta į kojų sritį, tačiau neatmetė galimybės, kad galėjo taip pasielgti. KAL1 panaudotą fizinį smurtą brolio atžvilgiu patvirtina ir paties nukentėjusiojo NKA1 tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duoti nuoseklūs ir neprieštaringi parodymai, kad žodinio konflikto metu KAL1 pasiėmė pirtyje buvusią medinę lentą ir ėmė jam trankyti ja per kojas, trenkė ne mažiau kaip šešis kartus, lenta lūžo, tokiais veiksmais KAL1 sukėlė fizinį skausmą, ant kojų atsirado nubrozdinimai. Šias aplinkybes patvirtina ir 2026 m. sausio 26 d. asmens apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiojo NKA1 sužalojimai: ant dešinės kojos, blauzdos srityje, užfiksuoti nubrozdinimai ir kraujosruvos, ant kairės kojos, kulkšnies, nubrozdinimas. Be to, tai, kad KAL1 brolio atžvilgiu smurtavo panaudojęs lentą, patvirtina ir 2026 m. vasario 17 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota lenta, paimta įvykio vietos apžiūros metu. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama KAL1 atliktiems veiksmams atskleisti ir objektyvioms aplinkybėms nustatyti. KAL1 veiksmai atitinka įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, kurie yra visiškai įrodyti.

IV. Dėl nepakaltinamumo ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio 2026 m. balandžio 7 d. – gegužės 6 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad KAL1 baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini). Jam taip pat nustatyta (duomenys neskelbtini). KAL1 dėl psichikos būsenos negali adekvačiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, tyrimo veiksmuose bei duoti parodymus. Jam nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl (duomenys neskelbtini) jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. KAL1 rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (t. 1, b. l. 155-162).

Teismo ekspertė, psichiatrė EKS1 teisiamojo posėdžio metu ekspertizės akto išvadas patvirtino. Papildomai paaiškino, kad KAL1 apie 10 kartų gydytas psichiatrijos stacionaruose paūmėjus psichikos sveikatos sutrikimui dėl gausaus alkoholio vartojimo. Tuomet stebėtas agresyvus jo elgesys, kritikos stoka, psichozinė simptomatika, abstinencinė būsena vartojant alkoholį. Paprastai KAL1 į ligoninę patekdavo po agresyvių veiksmų aplinkinių atžvilgiu arba esant psichozinei simptomatikai. Visa tai įvertinus konstatuotina, kad KAL1 yra socialiai pavojingas, jo elgesį sunku prognozuoti. Ambulatoriškai KAL1 vaistų beveik nevartojo. Vartojant vaistus jo elgesys koregavosi. Dėl kritikos savo būsenai jam ir rekomenduojamas priverstinis stacionarinis gydymas (t. 2, b. l. 21-25).

Teismo ekspertė, psichologė EKS2 teisiamojo posėdžio metu ekspertizės akto išvadas patvirtino. Papildomai paaiškino, kad pokalbio su KAL1 metu buvo stebimas jo impulsyvumas, dirglios reakcijos, kurios išprovokuoja jo stipriai išreikštą socialinį pavojingumą (t. 2, b. l. 21-25).

Teismas neturi pagrindo abejoti eksperčių EKS1 ir EKS2 kompetencija ir patirtimi, kuria remiantis, jos konstatavo KAL1 psichikos sutrikimą. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi paminėtu ekspertizės aktu.

BK 17 straipsnis numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad KAL1 baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje, t. y. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo padarytų veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl jam būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (BK 17 straipsnis, 98 straipsnis). Ekspertizės akte bei eksperčių parodymuose nurodoma, kad KAL1 dėl savo agresyvumo, impulsyvumo, dirglios reakcijos, kritikos stokos ir psichozinės simptomatikos yra socialiai pavojingas kitiems. Tai, kad KAL1 yra agresyvus ir pavojingas kitiems patvirtino ir nukentėjusysis NKA1 bei liudytoja LUD1, pritarę, kad KAL1 reikalingas priverstinis gydymas ligoninėje.

Teismas, įvertinęs tai bei baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos padarymo aplinkybes (itin agresyvų, intensyvų smurtinį elgesį), sprendžia, kad KAL1 yra socialiai pavojingas, todėl šiam nepakaltinamam asmeniui tikslinga skirti specialistų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V. Kiti procesiniai klausimai

KAL1 paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo NKA1, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie jo arčiau nei 30 metrų atstumu, išskyrus atvejus, kai būtina procesiniams veiksmams atlikti – paliktina galioti iki nutarties vykdymo pradžios. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis ir lūžusi lenta, perduoti saugoti į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti, kad KAL1 2026 m. sausio 26 d. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo NKA1, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie jo arčiau nei 30 metrų atstumu, išskyrus atvejus, kai būtina procesiniams veiksmams atlikti – palikti galioti iki nutarties vykdymo pradžios. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį ir lūžusią lentą, perduotus saugoti į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti nukentėjusysis, gynėjas, prokuroras, asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, o į specialią įstaigą atiduotas asmuo nuo nutarties gavimo dienos Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Alvydas Žala