Teisora
Registruotis

Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2026-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-363-1207/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-07-01
Bylos Nr.
1-363-1207/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30759-2025-6
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
Kaltinamasis
I.
Civilinis ieškovas
A.
Prokuroras
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-363-1207/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30759-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 14.5.1; 18.2; 18.3; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 1 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Raskazovui,kaltinamajam I.P (nuotoliu), jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,nedalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A.K,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I.P, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį – 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda (nėra duomenų apie baudos sumokėjimą),

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.P, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2025 m. rugpjūčio 28 d. apie 16 val. atėjęs į svečius pas A.K, iš daugiabučio namo buto adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės ir be elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo – A.K – leidimo bei žinios, įgijo ir neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. A.K vardu išduotą AB „SEB“ banko debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), po ko tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2025 m. rugpjūčio 28 d. 17.40 val., pasinaudojant debetine banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia A.K, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, atliko 550 Eur išgryninimo operaciją bankomate „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – A.K. priklausančius grynuosius pinigus (550 Eur), po to 2025 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val. AB „SEB“ banko debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grįžęs pas A.K į namus, slapta padėjo koridoriuje į juodos spalvos odinį rankinuką.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad susiskambino su A.K, atėjo pas jį į namus. A.K užmigo, o jis paėmė iš jo „tašiuko“ banko kortelę. Nuėjo į bankomatą prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, išėmė pinigus ir vėl grįžo pas A.K į butą. Kortelę padėjo atgal į jo „tašę“. Viskas vyko pernai rugpjūčio mėnesį. A.K gyvena (duomenys neskelbtini). Kortelė buvo žalia, „SEB“ banko. PIN žinojo, nes matė, kaip A.K. prie jo suvesdavo, kai nusiiminėdavo pinigus. Nusiėmė 550 eurų. Grįžęs kortelę padėjo atgal į jo rankinuką. Pinigų A.K. pasigedo kitą dieną. Pinigus išleido sau, davė draugams, pirko maisto. Po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju, norėjo grąžinti pinigus, bet jis prašė paduoti grynais, nenorėjo pervedimo. Grąžins pinigus, kai gaus pensijų kaupimo fonde sukauptas lėšas, yra parašęs prašymą, bet pinigų dar negavo. Galėtų atiduoti ir dabar, gali paskolinti mama, gali pradėti iš karto dirbti oficialiai. Labai gailisi ir gali atlyginti žalą. Gali įsidarbinti nors ir rytoj. Padeda išlaikyti trijų mėnesių dukrą, daugiau nebenusikals. Nori išeiti į laisvę ir pradėti iš karto dirbti.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis I.P nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, jų faktinių aplinkybių, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – BPK – 273 straipsnis).

Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A.K parodymais, kad jis pažįsta I.P seniai, su juo palaiko normalius santykius, yra šiam asmeniui daug padėjęs. 2025 m. rugpjūčio 28 d., apie 16.00 val., I.P atėjo pas jį į svečius į butą adresu (duomenys neskelbtini). Jie abu kalbėjosi buto svetainėje. Jis šio asmens akivaizdoje išėmė iš mobilaus telefono dėklo savo mokėjimo debetinę banko kortelę, išduotą AB „SEB“ ir ją perdėjo į piniginę, kuri buvo vyriškoje rankinėje. Rankinę padėjo sekcijoje ant atvirosios lentynos. Nieko nepagalvojo, kad jo svečias pasisavins šią jo debetinę kortelę. Namuose buvo dviese. Kuriuo metu jis iš rankinėje buvusios piniginės paėmė banko kortelę, jis nematė: galbūt jis buvo išėjęs į buto balkoną parūkyti, o galbūt buvo užsnūdęs, nes I.P dirbo su jo bute buvusiu jo kompiuteriu, kuriuo naudotis jis leido. Apie 17.00 val. jo svečias pasakė, kad jis pro jo buto balkoną gatvėje pamatė jam pažįstamą asmenį, su kuriuo nori pasikalbėti, todėl skubiai pasišalino iš jo buto. Jis nieko nepagalvojo ir į tokį greitą šio asmens išėjimą nekreipė dėmesio. I.P grįžo atgal į butą apie 18.00 val. Šis asmuo bute buvo trumpai – apie 15 minučių. I.P jam pasakė, kad pasikalbėjo su savo buvusiu bendradarbiu ir grįžo atgal. Konkrečiai jokios priežasties, kodėl grįžo į jo butą, nenurodė. Taip pat jis nepastebėjo, kada I.P padėjo jo banko kortelę ant lentynos, nors visą laiką buvo kartu su juo. Gali būti, kad kada jis pirmas išėjo iš kambario, o jo svečias ėjo paskui jį, jis, būdamas jam už nugaros, ją padėjo. 2025 m. rugpjūčio 29 d. jis nuo lentynos paėmė rankinę. Iš po rankinės jam ją imant ant grindų nukrito jo debetinė kortelė. Jis puikiai prisimena, kad kortelę buvo įdėjęs į rankinėje buvusią piniginę, todėl kada kortelė nukrito ant grindų, buvusi padėta po rankine, jam sukėlė įtarimą. Jis pasitikrino banko sąskaitą ir pastebėjo, kad nuo jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninta 550 eurų, pasinaudojant jo banko kortele, naudojant pinigų gryninimo sistemą „Brink`S ATM Lithuania“. Kokiame bankomate buvo paimti jo pinigai, jis nežino. Taip pat nesupranta, kokiu būdu bankomate jis galėjo išgryninti pinigus, nes jis jokio užrašyto banko kortelės PIN kodo neturi: kodą žino mintinai. Jam padaryta 550 eurų žala (t. 1, b. l. 23–26);

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A.K papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad savo „SEB“ banko kortelės PIN kodo niekada nėra sakęs I.P. Niekada nėra davęs savo kortelės bei prašęs, kad jis jam išgrynintų pinigų ar kad nueitų į parduotuvę bei nupirktų maisto ar alkoholinių gėrimų. Vienintelis variantas tai, kad I.P būdamas su juo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Panevėžys (laikotarpio nebeprisimena) stovėjo šalia prekybos kasoje atsiskaitant už prekes, tada jis galėjo matyti, kaip jis į atsiskaitymo terminalą įdeda savo „SEB“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei veda PIN kodą. Jam priklausančios „SEB“ banko kortelės PIN kodą laiko saugiai namuose paslėpęs, svetainės sekcijos bare (t. 1, b. l. 27–29);

A.K protokolu-pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2025 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.00 val. A.K iš jo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis buvo svečiuose, pavogė jam priklausančią debetinę banko kortelę, išduotą AB „SEB“ ir nuo jos nuėmė 550 eurų. Apie 18.00 val. debetinę kortelę jam nežinant grąžino į jo namus (t. 1, b. l. 10–13);

įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), buto svetainėje. <...> Įvykio vietoje buvo apžiūrėta ,,SEB“ banko kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini) <...> (t. 1, b. l. 14–20);

AB „SEB“ banko raštu, kuriame nurodoma, kad grynųjų pinigų operacija 550 EUR 2025 m. rugpjūčio 28 d. 17.40 val. buvo atlikta su mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 67);

tarnybiniu pranešimu dėl (duomenys neskelbtini) bankomatu besinaudojančio asmens atpažinimo, kuriame nurodoma, kad siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis buvo išsiųstas paklausimas UAB (duomenys neskelbtini) tikslu gauti bankomato „(duomenys neskelbtini) Panevėžys LTU“ atliktų pinigų išgryninimo operacijų nuotraukas arba vaizdo įrašus. 2025 m. spalio 6 d. gautas UAB (duomenys neskelbtini) atsakymas, kuriame yra pateikta 2025 m. rugpjūčio 28 d. bankomato Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Panevėžys) atlikta pinigų išgryninimo operacijos vaizdo įrašas. Mokėjimo kortelė (duomenys neskelbtini). Analizės metu padaryta ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuotas asmuo prie „(duomenys neskelbtini) Panevėžys LTU“ bankomato. Sulyginus ekrano nuotrauką su asmeniu ir I.P veido nuotrauka, esančia policijos duomenų bazėje POLIS naršyklė II, darytina išvada, kad pinigus išgrynino pareiškėjo A.K. nurodytas įtariamasis I.P (t. 1, b. l. 73–74);

kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti ir aprašyti UAB (duomenys neskelbtini) pateikti „SEB“ bankomato vaizdo įrašai. <...> apie 2025 m. rugpjūčio mėn. 28 d. atlikta pinigų išgryninimo operaciją mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate: (duomenys neskelbtini), Panevėžys. <...> Vaizdo įrašo pradžioje filmuojamas bankomato skydelis, kur suvedamas PIN kodas bei išduodami pinigai. Vaizdo įraše matoma, kaip vedamas PIN kodas (nesimato pilnos kombinacijos), po PIN kodo suvedimo išduodami pinigai. Atsidaro pinigų išdavimo skydelis, išlenda grynųjų pinigų kupiūros, kurių viršuje 50 EUR nominalo kupiūra. Asmuo pinigus paima. Vaizdo įraše 0:20 s. filmuojamas asmuo atlikęs pinigų išgryninimo operaciją. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai I.P. Jis vilki žalios spalvos džemperį su gobtuvu <...>. I.P dėvi regos koregavimo akinius, asmuo trumpai kirptų, šviesių plaukų (t. 1, b. l. 75–77).

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis I.P kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai apgaule įgijo nukentėjusiajam A.K priklausantį 550 eurų vertės turtą – grynuosius pinigus ir padarė nusikalstamą veiką (sukčiavimą), kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Be to, jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo, laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir neteisėtai ją panaudojo, t. y. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo I.P atsakomybę dėl nusikalstamų veikų lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

I.P padarė tris tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių nesunkus, o du apysunkiai, kaltinamasis teistas, paskirta bauda nesumokėta (t. 1, b. l. 121–127, t. 2, b. l. 42–43), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 131–137), nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo lankymąsi pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą byloje nėra (t. 1, b. l. 116, 117–118.). Teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomas sankcijose numatytas bausmės rūšis – areštą, jų dydį nustatant griežtesnį nei numatyti šių bausmių sankcijų vidurkiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Atsižvelgus į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1–2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina visiškai sudedant su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda.

Į bausmės laiką įskaitytinas I.P suėmime išbūtas laikas.

Teismo manymu, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės vykdymo, arešto bausmė kaltinamajam skiriama pirmą kartą. Kaltinamasis motyvuotas dirbti, nori atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam nevykdant teismo jam skirtų įpareigojimų, jis bet kada gali būti pasiųstas atlikti realios arešto bausmės.

Civilinis ieškinys

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A.K ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 550 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 42). Kaltinamasis civilinio ieškinio neginčija, jį pripažįsta bei žada atlyginti. Žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, kuriuos kaltinamasis pilnai pripažino, todėl A.K civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas.

Kiti klausimai

Kaltinamajam I.P kardomoji priemonė šiuo metu netaikoma.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. gegužės 28 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad byloje priskaičiuotos 245,83 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro kaltinamajam paskirtos advokatės darbo užmokestis. Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, byloje nėra duomenų apie jo turtinę padėtį, o valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Byloje esanti CD laikmena nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I.P pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 78 (septyniasdešimt aštuonias) paras arešto.

I.P pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

I.P pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 81 (aštuoniasdešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu griežčiausia bausme apimant švelnesnes ir skirti subendrintą bausmę – 81 (aštuoniasdešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir I.P skirti galutinę subendrintą bausmę – 54 (penkiasdešimt keturių) parų areštą ir 12 MGL (600,00 Eur, t. y. šešių šimtų eurų 00 centų) dydžio baudą.

Baudos bausmės vykdymo tvarką palikti pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. gegužės 7 d. baudžiamąjį įsakymą.

Į bausmės laiką įskaityti I. P suėmime išbūtą laiką nuo 2026 m. gegužės 21 d. iki 2026 m. birželio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant I.P per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

A.K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš I. P nukentėjusiojo naudai priteisti 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančią CD laikmeną palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė