- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-20
- Bylos Nr.
- e2YT-5621-1005/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00614-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- SUA2, SUA4 ir PRS1 bei VĮ „Turto bankas“, SUA4, PRS1, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims SUA4 ir PRS1 bei VĮ „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje SUA2, SUA4, PRS1 ir Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas prašo palikimo priėmimo įforminimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė D. J. palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodoma, kad dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties pareiškėjas įstatyme nustatytais terminais į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties faktiškai valdo santuokoje įgytą butą, moka komunalinius mokesčius bei naudojasi santuokoje įgytu automobiliu.
Suinteresuoti asmenys SUA2, SUA4 ir PRS1 nustatytais terminais nepateikė atsiliepimų į pareiškimą, jiems teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjo PRS1 pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas PRS1 prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Parodė, kad kartu su sutuoktine D.J. gyveno savo bute (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties jis į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes galvojo, kad terminas tam yra pusę metų. Tokiu būdu praleido terminą palikimui priimti. Po sutuoktinės mirties jis toliau liko gyventi santuokos metu įgytame bute, moka visus mokesčius, ir dabar važinėja automobiliu, kuris buvo pirktas kartu su žmona.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo PRS1 atstovė adv. J.Murauskaitė-Darvidė prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo SUA2 prašė pareiškimą tenkinti. Parodė, kad jos tėvo PRS1 teisme duoti parodymai yra teisingi. Nei ji, nei jos broliai SUA4 ir PRS1, nepriėmė palikimo po motinos mirties ir dabar į palikimą nepretenduoja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D.J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas PRS1 yra D.J. sutuoktinis. Suinteresuoti asmenys SUA2, SUA4 ir PRS1 yra jų vaikai. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad PRS1 ir D.J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ Transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „VW Polo“, v. n. (duomenys neskelbtini), santuokos metu (2012 m.) buvo registruotas PRS1 vardu. Testamentų registre nėra įregistruotų D.J. palikimo priėmimo faktų.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinės D.J. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties pareiškėjas PRS1 per CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau užvaldė sutuoktinei priklausiusį nekilnojamąjį turtą – buto dalį, kadangi toliau liko gyventi bute, naudojosi tenai esančiais daiktais, bei mokėjo mokesčius, taip pat, užvaldė santuokos metu pirktą automobilį.
Atsižvelgdamas į pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas PRS1 priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad PRS1, a. k. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė D. J. palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po D. J. mirties, paveldėjimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.